Kovo 16–22 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 17, 1–18; Jer 51, 13; Apr 13, 1–10; Iš 28, 5–6.36–38; 30, 9; Apr 2, 20–23; Apr 13, 5–8.

Įsimintina eilutė: „Ir išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: ‘Išeik iš Babelės, Mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų! Mat jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktenybes‘“ (Apr 18, 4–5).

Tyrinėjome, kad šešta neganda lemia simbolinį Eufrato išdžiūvimą, nusivylusiems pasaulio žmonėms neberemiant išpopuliarėjusio paskutiniųjų laikų Babilono. Tačiau pastarojo kritimą lydi išplitę demoniški veiksmai klastojant Dievo darbą, atliekant didžiulius stebuklus, iš kurių akivaizdžiausias – ugnies nuleisdinimas iš dangaus, o tai tikriausiai yra klaidingas religinis prabudimas (Apr 13, 13). Demoniška veikla sėkmingai suvienija visą pasaulį, jį paruošiant Harmagedono mūšiui prieš Dievui ištikimą likutį.

Galutinio mūšio pradžioje, kaip septintoji neganda, įvyksta didelis žemės drebėjimas. Pastarasis sugriauna Babilono vienybę ir jį suskaldo į tris dalis (Apr 16, 18–19). Paskutiniųjų laikų Babilonas vaizduojamas kaip trumpalaikės šėtono trejybės – slibino, žvėries iš jūros ir žvėries nuo sausumos – susijungimo miestas, sąjungoje su religinėmis pasaulio galiomis prieš Dievo tautą. Ši vienybė sugriaunama nulemiant paskutiniųjų laikų Babilono žlugimą.

Būtina prisiminti, kad Apr 16, 19 skelbia tik paskutiniųjų laikų Babilono žlugimą. 17–18 skyriuose pasakoma, kaip šis žlugimas iš tikrųjų įvyks. Prieš nusakant paskutiniųjų laikų Babilono žlugimą ir jo priežastis (Apr 17, 12–18, 24), Apreiškimo 17 apibūdina šią paskutiniųjų laikų atskalūnišką religinę sistemą, šį kartą pavadinant ištvirkėle, sėdinčia ant žvėries, kuri kartu su savo dukterimis suvedžioja pasaulį prieš Dievą (Apr 17, 1–11).

BABELĖ IŠTVIRKĖLĖ

Perskaitykite Apr 17, 1. Jer 51, 13 rodo, kad didieji vandenys, ant kurių sėdi Babilonas, yra Eufrato upė. Pasak Apr 17, 15, ką simbolizuoja didieji vandenys?

Moteris Rašte yra Dievo tautos simbolis. Apreiškimo knygoje tikroji Dievo bažnyčia yra nusakyta kaip skaisti moteris (Apr 12, 1; 22, 17). Tad ištvirkėlė simbolizuoja atsimetusią ir neištikimą tautą. Apr 17, 5 ši ištvirkėlė yra laikoma Didžiąja Babele. Kaip senovės Babilono būtis priklausė nuo Eufrato upės, taip ir paskutiniųjų laikų Babilonas priklausys nuo masių paramos, kad įgyvendintų savo planus.

Perskaitykite Apr 17, 2 kartu su Apr 14, 8 ir Apr 18, 2–3. Kokios dvi žmonių grupės yra nurodytos kaip įsitraukusios ir įviliotos į neteisėtus santykius su paskutiniųjų laikų Babilonu?

Pirmoji grupė yra žemės karaliai, valdančiosios politinės jėgos. Jie nusakyti kaip ištvirkaujantys su Babele. Senajame Testamente nesantuokiniais santykiais dažnai apibūdinamas atsimetęs Izraelis, nusigręžęs nuo Dievo į stabmeldystę (Iz 1, 21; Jer 3, 1–10). Žemės karalių ir ištvirkėlės santykiai simbolizuoja neteisėtą sąjungą tarp Babilono ir valdančių politinių galių.

Antroji į neteisėtus santykius su ištvirkėle įsitraukusi grupė yra žemės gyventojai, pavaldžios masės. Jos dvasiškai pasigėrusios Babilono ištvirkimo vynu. Priešingai valdančiosioms politinėms jėgoms, žemės gyventojai yra pasigėrę Babilono apgaulingų mokymų ir papročių, nepagrįstai galvodami, kad Babilonas gali juos apsaugoti. Pasigėrę žmonės nemąsto blaiviai ir yra lengvai valdomi (žr. Iz 28, 7). Visas pasaulis, išskyrus ištikimą likutį, bus suvedžiotas.

Pabaigoje, kaip ir šiandien, ir kaip būdavo visada, žmonių masės nesupras. Ką tai turėtų mums pasakyti apie populiarių jausmų pavojų, kad ir kokie jie būtų populiarūs?

IŠTVIRKĖLĖ ANT ŽVĖRIES

Perskaitykite Apr 17, 3. Jonui buvo pasakyta, kad ištvirkėlė sėdi ant didžiųjų vandenų, jis ją mato sėdinčią ant žvėries. Kaip vandenų ir žvėries simboliai deramai apibūdina Babilono rėmėjus?

Kai Jonas buvo nuneštas į dykumą, jis regėjo moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, o ne ant vandenų. Ištvirkėlė simbolizuoja religinę sistemą, o žvėris – politinę galią. Religijos, sėdinčios ant pasaulietinių ir politinių galių, simbolis nurodo į dvi atskiras struktūras, ko nebuvo praeityje, kai religija ir politika buvo jungtinės. Tačiau pranašystė rodo, kad šios dvi susijungs paskutiniaisiais laikais. Sėdėjimas ant žvėries reiškia dominavimą; tai rodo, kad ši laikina religinė sistema dominuos pasaulietinių ir politinių jėgų atžvilgiu.

Kokios ištvirkėlės savybės nurodo į slibiną, žvėrį iš jūros ir žvėrį nuo sausumos Apreiškimo 12 ir 13?

Ištvirkėlė vaizduojama ekstravagantiška, apsivilkusi purpuru ir raudonu drabužiu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais; antikoje toks buvo kekšių paprotys, siekiant sustiprinti jų gundymo galią (Jer 4, 30). Kaip kraujo spalva, skaisčiai raudona atitinka šios religinės sistemos engiantį charakterį.

Ištvirkėlės drabužiai taip pat primena vieną iš Senojo Testamento vyriausiojo kunigo drabužių, kurio spalvos buvo violetinė, raudona ir auksas (Iš 28, 5–6). Užrašas ant jos kaktos taip pat primena užrašą – „Pašvęsta Viešpačiui“ ant vyriausiojo kunigo turbano (Iš 28, 36–38). Taurė jos rankoje primena liejamąją atnašą šventykloje (Iš 30, 9). Su savo istorine religine išvaizda, ši paskutiniųjų laikų religinė sistema tampa galingu šėtono įrankiu nuviliojant pasaulį nuo Dievo. Tačiau, nepaisant jos išvaizdos, ši religinė sistema yra ištvirkėlių ir šlykštybių motina.

Ištvirkėlė Babelė toliau apibūdinama kaip girta nuo šventųjų ir Jėzaus liudytojų kraujo, kurie mirė dėl to, kad liudijo Kristų. Tai susieja paskutiniųjų laikų Babiloną su Vakarų Europos viduramžių atsimetusia krikščionybe, kurią vedė popiežius, ir ji atsakinga už milijonų krikščionių, kurie liko ištikimi Evangelijai, mirtį.

Ištvirkėlės Babelės apibūdinimas atspindi Jezabelę Tiatyrų bažnyčioje (žr. Apr 2, 20–23). Kaip panašumai tarp šių dviejų moterų paaiškina paskutiniųjų laikų Babilono charakterį?

ŽVĖRIES TAPATYBĖ

Apr 17, 6–7 Jonas stebėjosi regėdamas ištvirkėlę, tikriausiai todėl, kad joje įžvelgė Apreiškimo 13 žvėries iš jūros panašumų, kuris kovojo ir nugalėjo Dievo tautą (Apr 13, 5–7). Šis persekiojimas privertė moterį bėgti į dykumą 1260 metų laikotarpiu viduramžiais (Apr 12, 13–14). Nepaisant ekumenizmo amžiaus, protestantams derėtų prisiminti siaubingus praeities persekiojimus, nes, pasak pranašystės, kažkas panašaus vėl pasikartos, tik dar blogesnio.

Perskaitykite Apr 17, 8. Palyginkite šią eilutę su Apr 13, 8. Kaip Apr 13, 3 paaiškina tris žvėries gyvavimo ir veiklos etapus?

Skaisčiai raudonas žvėris atpažįstamas kaip tas, kuris buvo, bet jo nebėra, jis ruošiasi iškopti iš bedugnės ir eina į pražūtį. Ši tridalė frazė visų pirma yra Dievo vardo Jehova klastotė: „kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis“ (Apr 1, 4; taip pat žr. Apr 4, 8). Ji taip pat nurodo į tris žvėries gyvavimo etapus: (1) Žvėris „buvo“, t.y. egzistavo praeityje. Tai reiškia žvėries veiklą per pranašišką 1260 dienų laikotarpį (žr. Apr 13, 5). (2) „Bet jo nebėra“. Su mirštama žaizda (žr. Apr 13, 3) žvėris įžengė į savo nebuvimo fazę, bent jau kaip persekiotojo, 1798 m. Jis kurį laiką išnyko iš pasaulio; tačiau jis išgyveno. (3) Galiausiai mirštamai žaizdai užgijus žvėris prisikels gyvenimui su visu šėtono pykčiu.

Apreiškimo 17 apibūdina Apr 13, 1–8 žvėrį tuo metu, kai jo mirštama žaizda gyja. Ant šio prisikėlusio žvėries sėdi ištvirkėlė Babelė. Dar kartą bus trumpalaikė religijos ir politikos sąjunga, kaip viduramžiais, ir vėl bus persekiojimai.

„Kai sukils priešininkai, vėl įsiviešpataus fanatizmas ir nepakantumas, įsiliepsnos persekiojimai – veidmainiai bei abejojantys susvyruos ir atsisakys savo tikėjimo. Tačiau tikrasis krikščionis stovės tvirtas kaip uola – jo tikėjimas bus stipresnis, jo viltis – šviesesnė negu geriausiomis dienomis“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 522 p.). Kokį perspėjimą turėtume įsidėmėti dėl šių žodžių apie tai, koks dabar turi būti mūsų krikščioniškas patyrimas, net prieš rutuliojantis paskutiniesiems įvykiams?

SEPTYNIOS ŽVĖRIES GALVOS

Perskaitykite Apr 17, 9–11 kartu su Apr 13, 18. Norint suprasti septynias galvas reikia „proto, apšviesto išminties“. Kokia tai išmintis? Kaip įgyti šios Dievo išminties (žr. Jok 1, 5)?

Angelas paaiškina, kad septynios galvos yra septynios kalvos. Kai kurie vertėjai mano, kad čia turimos omeny septynios kalvos, ant kurių plyti Romos miestas, todėl graikų kalbos žodį oroi („kalnai“) jie verčia – „kalvos“. Taip pat yra septyni karaliai, kuriuos simbolizuoja septynios kalvos. Be to, šios kalvos pasirodo viena po kitos, o ne vienu metu.

Šios kalvos simbolizuoja ne atskirus karalius, nes Apreiškimo knyga susijusi ne su asmenimis, bet su sistemomis. Rašte kalnai dažnai simbolizuoja pasaulio galybes ar imperijas (Jer 51, 25; Ez 35, 2–3). Rašto pranašystėse „karaliai“ reiškia karalystes (žr. Dan 2, 37–39; 7, 17). Tad septynios kalvos, atrodo, simbolizuoja septynias dideles ir viena po kitos iškilsiančias imperijas, kurios dominuos pasaulyje per visą istoriją, per kurią šėtonas priešinosi Dievui ir engė Dievo tautą.

Jono laikais penkios iš šių imperijų žlugo, viena gyvuoja, o kita dar neatėjo. Penkios žlugusios yra didžios karalystės, kurios Senojo Testamento laikais dominavo ir (kartais) engė Dievo tautą: Egiptas, Asirija, Babilonas, Persija ir Graikija. Karalystė, kuri „tebėra“, tai Romos imperija Jono laikmečiu.

Septintoji karalystė, kuri „dar neatėjo“, yra Apreiškimo 13 žvėris – viduramžių bažnyčia, vadovaujama popiežiaus, kuri dominavo ir engė Dievo tautą, kuri turėjo ateiti po Jono laikų ir po pagoniškosios Romos imperijos žlugimo. Istorija galingai patvirtino šią pranašystę, parašytą daug šimtmečių iki šių įvykių.

Jonui toliau pasakoma, kad skaisčiai raudonas žvėris yra aštuntosios galvos laikotarpyje, nors jis yra vienas iš septynių. Kuris iš septynių? Kadangi laiko atžvilgiu galvos yra nuoseklios, aštunta greičiausiai yra septintoji galva, kuri buvo mirtinai sužeista. Šios aštuntos galvos laikotarpiu ištvirkėlė Babelė sėdi ant skaisčiai raudono žvėries. Šiandien mes gyvename mirštamos žaizdos gijimo metu. Aštunta galva pasirodys prieš pat pabaigą ir eis į pražūtį.

BABILONO ŽLUGIMAS

Perskaitykite Apr 17, 12–15 kartu su Apr 16, 12–16. Ką sužinote iš šių tekstų apie dešimt karalių?

Dešimties karalių tapatybė aiškinama įvairiai. Tačiau Apreiškimo knyga mums nepasako, kas jie. Iš teksto aišku tik tai, kad jie yra trumpalaikis politinis susivienijimas, kuris pasirodo prieš pat pabaigą ir palaiko ištvirkėlę. Jų skaičius žymi pasaulio galių visumą, kurios teiks savo ištikimybę žvėriui.

Apr 17, 13–14 trumpai mini Harmagedono mūšį, pirmą kartą įvardintą Apr 12, 12–17. Šėtoniškos trejybės paskatintas pasaulinis politinis susivienijimas kovos su Avinėliu. Tai rodo, kad paskutinis mūšis nėra karinis Artimuosiuose Rytuose, bet mūšis tarp šėtono ir jo sąjungininkų bei Kristaus ir Jo ištikimos tautos.

Perskaitykite Apr 17, 16–18. Iš to, ką tyrinėjome Apr 16, 2–12, kas slypi už dešimties karalių nusistatymo Babilono atžvilgiu pakeitimo? Kas stovi už to, kas nutinka Babilonui?

Visas šis scenarijus yra kitas Eufrato upės išdžiūvimo aprašymas (Apr 16, 12). Dešimt ragų, kupinų neapykantos, staiga atsigręš prieš Babelę ištvirkėlę, padarydami ją dyką ir nuogą; jie ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje. Nusakydamas šį vaizdinį, Jonas naudoja Senojo Testamento kalbą, kurioje apibūdinamas Dievo teismas prieš neištikimą Jeruzalę (Jer 4, 30). Sudeginimas ugnyje buvo bausmė vyriausiojo kunigo dukrai, užsiėmusiai kekšyste (Kun 21, 9). Apr 16, 10–12 rodo, kad suklaidintos politinės jėgos nusivylė dėl Babilono neįgalumo apsaugoti jas nuo negandų. Jos jaučiasi apgautos ir puola ją. Ši paskutiniųjų laikų atsimetusi religinė sistema patiria dangaus teismo pilnatvę kartu su visais, kurie nusprendė su ja susitapatinti.

Daug su paskutiniųjų laikų įvykiais susijusių klausimų tebėra neatsakyti, todėl jie dabar mums gali atrodyti neaiškūs. Koks konkretus pažadas duotas Apr 17, 14 ir ką jis mums reiškia?

Tolesniam tyrinėjimui: Prieš Babilono baigtį balsas iš dangaus ragina Dievo tautą, vis dar esančią Babilone: „Išeik iš Babelės, Mano tauta“ (Apr 18, 4). Daug Dievo garbintojų vis dar yra Babilone dėl įvairių priežasčių. Jiems Dievas naudoja savo paskutiniųjų laikų bažnyčią, kad šiuos žmones ragintų išeiti iš šios atsimetusios religinės sistemos, kad jie nedalyvautų jos nuodėmėse. Jie turi išeiti iš jos, kad išvengtų jos likimo. Dievas nenori, kad kas nors Babilone pražūtų. Apr 19, 1–10 rodo, kad daug dievobaimingų žmonių Babilone reaguos į šį raginimą. Tad pagalvokite apie mums tenkančią didžiulę atsakomybę kaip Dievo bažnyčiai, likučiui. Ką tai turėtų mums pasakyti apie Dievo galios poreikį mūsų gyvenime?

Klausimai aptarimui:

Apr 18, 4 rodo, kad Babilone yra daug dievobaimingų žmonių, kuriuos Dievas vadina – „Mano tauta“. Apmąstykite šį teiginį: „Ši žinia turi būti skelbiama, bet, kol ji skelbiama, turėtume būti atsargūs nebrukti, nedaryti spaudimo ir nesmerkti tų, kurie neturi tos šviesos, kurią turime mes. Neturėtume persistengti ir brukti šią žinią katalikams. Tarp pastarųjų yra daug labai dorų krikščionių, kurie vaikšto visoje šviesoje, kuri šviečia jiems, ir Dievas darbuosis jų labui. Tie, kuriems teko didelės privilegijos ir galimybės ir kurie nepagerino savo fizinių, protinių ir moralinių galių,.. yra didesniame pavojuje ir labiau smerktini Dievo akivaizdoje nei tie, kurie klysta dėl doktrinų, bet kurie stengiasi gyventi darydami gera kitiems“ (E. White, Evangelism, 575 p.). Ką tai turėtų mums pasakyti apie mūsų elgesį su kitais?

Apreiškimo 17 aprašo ištvirkėlę ant skaisčiai raudono žvėries. 12-ame skyriuje moteris simbolizuoja ištikimą Dievo bažnyčią, 17 skyriuje minima moteris yra atsimetusi bažnyčia, viliojanti pasaulį nuo Dievo. Jūsų nuomone, kokie yra jų panašumai ir skirtumai? Svarbiau, ko mes galime išmokti iš šio palyginimo?

Šios savaitės tekstai vaizduoja labai niūrią religinio ir politinio pasaulio padėtį paskutiniaisiais etapais prieš pergalingą Kristaus grįžimą. Ką tai turėtų mums pasakyti apie mūsų ištikimybės ir tyrumo svarbą dabar šiai Dievo duotai žiniai? Perskaitykite Apr 16, 15, raginimą ištikimybei pasaulio atsimetimo akivaizdoje. Kaip mes dabar galime taikyti šį įspėjimą sau?