Liepos 18–24 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 12, 7–9; Ef 6, 12; Hbr 7, 25; Ef 1, 15–21; Dan 10, 10–14; 1 Jn 5, 14–16.
Įsimintina eilutė: „Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda.“ (Jok 5, 16)
Naujojo Testamento Bažnyčios nariai jautė maldos poreikį.
„Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo Žodį.“ (Apd 4, 31) Atkreipkite dėmesį, mokiniai meldėsi. Jie prisipildė Šventosios Dvasios, o tada drąsiai ir užtikrintai skelbė Dievo Žodį.
Jų maldos, prisipildymas Šventąja Dvasia ir galingas Dievo Žodžio skelbimas buvo tiesiogiai susiję. „Mokiniai… neprašė palaiminimų tik sau. Juos slėgė sielų gelbėjimo našta. Jie suprato, kad Evangelija turi būti nešama į pasaulį, ir reikalavo Kristaus pažadėtosios jėgos.“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 29 p.)
Mums ieškant Dievo ir užtariant kitus, Dievas veikia mūsų pačių širdyje, kad trauktų mus prie savęs ir suteikia mums dangiškos išminties, kad laimėtume aplinkinius Jo karalystei. (Jok 1, 5) Jis taip pat galingai darbuojasi aplinkinių gyvenime taip, kaip mes nematome ar nesuprantame, traukdamas juos prie savęs. (1 Jn 5, 14–17)
I. KOSMINĖ KOVA
1. Palyginkite Apr 12, 7–9; Ef 6, 12 ir 2 Kor 10, 4. Kokią įtaką šie tekstai daro mūsų supratimui, susijusiam su užtarimo malda?
Raštas pašalina uždangą tarp matomo ir nematomo pasaulio. Tarp gėrio ir blogio, tarp teisumo ir tamsos jėgų, tarp Kristaus ir šėtono vyksta kova. Šioje kosminėje kovoje Dievas gerbia žmogaus laisvę. Jis niekada nemanipuliuos valia ir nedarys spaudimo sąžinei. Jis siunčia savo Šventąją Dvasią, kad vyrai ir moterys būtų patikinti dėl dangaus tiesos. (Jn 16, 7–8) Dangaus angelai stoja į kovą norėdami paveikti žmones amžinybei. (Hbr 1, 14) Dievas taip pat nulemia apvaizdos įvykius žmonių gyvenime, kad kreiptų juos į save.
Ko Dievas nedarys, Jis neprievartaus sąžinės. Jėga prieštarauja Dievo karalystei. Prievarta yra svetima meilės principui, kuris yra Jo valdžios pagrindas. Štai kur malda yra itin reikšminga. Nors Dievas daro viską, ką gali, kad laimėtų žmones prieš mums pradedant melstis, mūsų maldos išlieja Dievo galią. Jis gerbia mūsų laisvę pasirinkti melstis už kitą asmenį ir Jis gali padaryti daugiau, kovos tarp gėrio ir blogio šviesoje, kai meldžiamės, priešingai, jei nesimelstume.
Atidžiai apsvarstykite šį teiginį: „Tai dieviškojo plano dalis – duoti mums atsakymą į tai, ko meldžiame tikėdami. Jei neprašytume – negautume.“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 455 p.) Didžiojoje kovoje tarp gėrio ir blogio malda nulemia skirtumą. Meldžiantis už Kristaus nepažįstantį asmenį, malda atveria dangaus palaiminimų kanalus, pasiekiančius žmonių gyvenimą. Dievas gerbia mūsų pasirinkimą melstis už kitus ir vardan jų darbuojasi dar galingiau.
Kalbant apie užtarimo maldą, turėtume nuolankiai pripažinti, kad nesuprantame Dievo veikimo iki galo, tačiau tai neturėtų sutrukdyti mums nuolatos dalyvauti palaiminimuose, kuriuos malda teikia mums ir kitiems.
Jūsų manymu, kodėl Dievas veikia galingiau, kai meldžiamės, nei tuomet, kai maldą apleidžiame? Net jei mes iki galo nesuprantame, kaip visa tai veikia, kodėl Rašto įspėjimas melstis už kitus turėtų mus paskatinti tai daryti?
II. JĖZUS – GALINGAS UŽTARĖJAS
2. Perskaitykite Lk 3, 21; Lk 5, 16 ir Lk 9, 18. Ką šie tekstai pasako apie santykį tarp Jėzaus įpročio melstis ir Jo veiksmingumo tarnaujant?
Jėzaus gyvenimas buvo nuolatinė dangiška bendrystė su savo Tėvu. Krikšto metu, kai Jis pradėjo savo kaip Mesijo tarnystę, Jis meldė dieviškos galios, kad pasiektų dangaus tikslą. Šventoji Dvasia įgalino Jį vykdyti Tėvo valią ir įvykdyti Jam pavestą užduotį. Nesvarbu, ar tai buvo penkių tūkstančių pamaitinimas, raupsuotojo išgydymas ar apsėstojo išgelbėjimas, Jėzus pripažino, kad kovoje tarp gėrio ir blogio malda yra galingas ginklas įveikiant pragaro jėgas. Malda yra dangaus būdas sujungti mūsų bejėgiškumą ir silpnumą su visagalio Dievo galia. Tai priemonė būti pakeltiems pas Dievą, kuris vienintelis gali paliesti širdį tų, už kuriuos meldžiamės.
3. Perskaitykite Lk 22, 31–34 ir Hbr 7, 25. Kokį patikinimą Jėzus davė Petrui, kad paruoštų jį gundymams, su kuriais jis susidurs artimiausiu metu? Kokį užtikrinimą tai suteikia kiekvienam iš mūsų, mums susidūrus su gundymais?
Efektyvūs sielų laimėtojai yra maldos vyrai ir moterys. Jėzus meldėsi už Petrą minėdamas jį vardu. Jis nuramino Petrą, kad didžiausio jo gundymo metu Jis melsis už jį. Šėtonas ganėtinai gerai suprato Petro galimybes Dievo karalystės pažangai. Jis planavo padaryti viską, kas įmanoma, kad sunaikintų teigiamą Petro įtaką krikščionių Bažnyčiai. Tačiau per visus jo gundymus Jėzus meldėsi už Petrą, o Mokytojo maldos buvo išklausytos. Kokia jaudinanti tikrovė pripažinti, kad Gelbėtojas meldžiasi ir už mus. Jis kviečia mus prisijungti prie Jo šioje užtarimo maldoje ir minėti kitus vardu Jo sosto akivaizdoje.
Mūsų atkaklumas maldoje reiškia, kad mes pripažįstame visišką, absoliučią mūsų priklausomybę nuo Dievo, kad laimėtume asmenį, už kurį meldžiamės.
Už ką jūs dabar meldžiatės? Kodėl itin svarbu niekada nepasiduoti, kad ir kokios sudėtingos būtų aplinkybės?
III. UŽTARIANČIOS PAULIAUS MALDOS
Užtarianti malda yra pagrįsta Raštu. Per savo tarnystę Paulius meldėsi už naujai atsivertusiuosius jo įkurtose bažnyčiose, vykdydamas savo evangelinę tarnystę. Paulius tikėjo, kad meldžiantis kažkas įvykdavo, ko nebūtų nesimeldžiant. Nors jis buvo atskirtas nuo tų, kuriuos mylėjo, jis pripažino, kad jie gali būti vieningi širdyje, melsdamiesi vieni už kitus.
4. Perskaitykite Ef 1, 15–21. Išvardykite Dievui pateiktus įvairius su efeziečiais susijusius Pauliaus prašymus. Ko jis konkrečiai prašė, kad Dievas jiems suteiktų?
Pauliaus malda už tikinčius efeziečius yra nepaprasta. Jis meldėsi, kad Dievas suteiktų jiems išminties ir dvasinio supratimo, kad Jis apšviestų jų protus dangaus tiesa ir suteiktų jiems amžinojo gyvenimo viltį. Jis taip pat meldė, kad jie patirtų galingą Dievo galios veikimą savo gyvenime. Šis Dievas yra toks galingas, toks didingas, kad prikėlė Jėzų iš mirusių. Tai įvykis, sudarantis amžinojo gyvenimo vilties Jame pagrindą. Jo malda užbaigiama primenant jiems Kristaus šlovės turtus ir Jo paveldą. Krikščionys Efeze turėjo jaustis padrąsinti, žinodami, kad Paulius meldžiasi už juos, ir žinodami, ko jis meldė.
5. Perskaitykite Fil 1, 3–11 ir atkreipkite dėmesį į Pauliaus maldą. Jei būtumėte Filipų bažnyčios narys ir gautumėte tokį laišką iš Pauliaus, pasidalijusio ne tik tuo, kad jis už jus meldžiasi, bet ir pačia malda, kaip jūs jaustumėtės ir kodėl? Kokie pažadai randami jo žodžiuose? Taip pat, kokių čia yra įspėjimų?
Tai vieni labiausiai pakylėjančių ir padrąsinančiųjų žodžių Rašte, kupini pažadų, taip pat kvietimų būti pilniems meilės, išminties ir supratimo, ateinančio iš Jėzaus pažinimo, kad galėtume būti viskuo, kuo Dievas nori, kad mes būtume.
IV. NEMATOMŲ GALIŲ DARBAS
Užtarianti malda yra galingas ginklas šioje kovoje tarp gėrio ir blogio, kurią mes vadiname Didžiąja kova. Vienas aiškiausių šios kovos apreiškimų yra Danieliaus 10.
Jeremijas išpranašavo, kad žydai vergaus babiloniečiams septyniasdešimt metų. Danieliaus gyvenimo pabaigoje šis pranašiškas žydų tremties laikotarpis ėjo į pabaigą. Danieliui tai kėlė rūpestį. Jis matė mažai įrodymų, susijusių su Jeremijo žodžių išsipildymu. Jo tauta tebevergavo.
Babiloną nugalėjo medai ir persai, tačiau žydai vis tiek buvo tremtyje. Danielius pasninkavo ir meldėsi tris savaites. Jis nuoširdžiai užtarė savo tautą. Trijų savaičių pabaigoje jam pasirodė šlovingas angelas.
6. Perskaitykite Dan 10, 10–14. Kada buvo išklausytos Danieliaus maldos, ir kas joms laikinai trukdė?
Tai nuostabios eilutės. Išsiaiškinkime kai kuriuos simbolius, kad galėtumėte jas suprasti. Kas yra Persijos karalystės didžiūnas? – Be abejo, ne Kyras. Jis yra Persijos imperijos karalius. Labiausiai tikėtina, kad posakis „Persijos karalystės didžiūnas“ reiškia šėtoną. Jėzus jį vadino šio pasaulio kunigaikščiu. (Jn 12, 31; Jn 14, 30) Paulius jį vadino ore viešpataujančiu kunigaikščiu. (Ef 2, 2) Jei Persijos didžiūnas simbolizuoja šėtoną, tada kas yra Mykolas? Terminas Mykolas Rašte pavartotas penkis kartus. (Apr 12, 7; Jud 1, 9; Dan 10, 13. 21; Dan 12, 1) Kruopštus šių eilučių tyrinėjimas atskleidžia, kad Mykolas („toks kaip Dievas“) yra dar vienas terminas Jėzui nusakyti, kaip visų angelų vadui tikroje kovoje su šėtonu. Kristus yra amžinasis, visada egzistuojantis, visagalis dangaus Dievo Sūnus. Viena iš Jo, kaip visų angelų vado, funkcijų – nugalėti ir galiausiai sunaikinti šėtoną.
Danieliaus 10 atitraukia uždangą ir atskleidžia šią kovą tarp gėrio ir blogio. Danieliui meldžiantis Mykolas, visagalis Jėzus, ateina iš dangaus, kad įveiktų pragaro jėgas. Nors mes to galbūt nematome, Jėzus taip pat darbuojasi atsakydamas į mūsų užtarimo maldas. Jis yra galingas Gelbėtojas. Nė viena mūsų malda nelieka nepastebėta.
Kaip jūs pastebite didžiosios kovos tikrovę pasireiškiant jūsų gyvenime? Ką šios kovos tikrovė turėtų pasakyti apie tai, kokius sprendimus turite priimti?
V. MALDOS DĖMESIO CENTRAS
Visame Rašte maldoje pabrėžiamas tikslumas. Malda nėra kažkoks neaiškus sielos ilgesys. Konkretūs prašymai Dievui pateikiami meldžiantis. Jėzus konkrečiai meldėsi už savo mokinius. Apaštalas Paulius konkrečiai meldėsi už krikščionis efeziečius, filipiečius ir kolosiečius. Jis meldėsi už savo jaunus bendradarbius: Timotiejų, Titą ir Joną Morkų.
7. Perskaitykite 1 Sam 12, 22–24 ir Job 16, 21. Kas bendra šiems tekstams? Ką jie pasako apie užtarimo maldą?
Tiek Samuelis, tiek Jobas pabrėžia nuoširdaus ir konkretaus užtarimo poreikį. Samuelio žodžiai yra gana stiprūs: „Be to, gink Dieve, nusidėti Viešpačiui ir liautis melstis už jus.“ (1 Sam 12, 23) Jobo žodžiuose beveik girdimas Samuelio maldos aidas: „Tebūna Jis žmogaus ir Dievo, kaip žmogaus ir Jo bičiulio, teisėju.“ (Job 16, 21) Melstis Dievui dėl vyrų ir moterų, kurie nepažįsta Kristaus, yra mūsų darbas.
8. Perskaitykite 1 Jn 5, 14–16. Kas nutinka, kai mes užtariame kitus?
Kai meldžiamės už kitus, mes tampame Dievo palaiminimų kanalu kitiems. Jis iš dangaus sosto išlieja gyvybės vandens srautą per mus. Visi puolę šėtono angelai dreba, kai kažkas nuoširdžiai užtariamas. E. Vait apibūdina maldos galią šiais reikšmingais žodžiais: „Šėtonas nepakenčia, kai kreipiamasi į jo galingą varžovą, nes jis bijo ir dreba prieš Jo galią ir didingumą. Uolios maldos metu visi šėtono puolę angelai dreba.“ („Testimonies for the Church“, 1 t., 346 p.) Malda mus susieja su dangaus galios šaltiniu kovoje už pražuvusias vyrų ir moterų sielas.
Perskaitykite Mt 18, 18–19. Kaip šios eilutės susijusios su užtarimo malda ir kaip jos paskatina melstis su kitais dėl išgelbėjimo tų, kurie nepažįsta Viešpaties?
Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Kelias pas Kristų, 86–97 p.; „Testimonies for the Church“, 7 t., 19–24 p.
Kai meldžiamės už kitus, Dievas apdovanoja mūsų pasišventimą Jam ir priklausomybę nuo Jo galios, pasitelkdamas visus dangaus išteklius, kad pakeistų žmonių gyvenimą. Mūsų maldoms kylant prie Jo sosto, angelai pradeda veikti Jo įsakymu. „Tarnaujantys angelai laukia prie sosto, kad galėtų akimirksniu paklusti Jėzaus Kristaus pavedimui atliepti į kiekvieną nuoširdžią gyvo tikėjimo maldą.“ (E. Vait, „Selected Messages“, 2 t, 377 p.) Mes esame patikinti, kad nė viena malda nėra neišklausyta, nei Dievo pamiršta. Jos laikomos danguje, kad į jas būtų galima atsakyti tuo metu ir toje vietoje, kuriuos Jis geriausiai žino. „Tikėjimo malda niekada nepražūva; tačiau teigti, kad į ją visada bus atsakyta tokiu būdu, kokiu mes tikimės, ir konkrečiai taip, kaip tikimės, yra spėlionė.“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 1 t., 231 p.) Kokį tai mums teikia padrąsinimą, kai užtariame sutuoktinius, kurie nepažįsta Kristaus, ar mūsų sūnus ir dukteris, gimines, draugus ir bendradarbius. Nė viena nuoširdi malda niekada nepražūva. Mes ne visada pamatysime aiškius atsakymus tiems, už kuriuos meldžiamės, tačiau Dievas veikia jų širdį tokiais būdais, kuriuos sužinosime tik amžinybėje.
Klausimai aptarimui:
1. Perskaitykite Fil 1, 19; Kol 4, 2–3; 2 Tes 3, 1–2. Kokį patikinimą Paulius turėjo įkalinimo metu dėl filipiečių maldų? Ko jis prašė melsti kolosiečių ir tesalonikiečių? Kaip šie prašymai užtariančiai maldai susiję su sielų laimėjimu?
2. Pagalvokite apie didžiosios kovos tikrovę ir tai, kad ji sudaro didįjį pasakojimą pasaulio, kuriame gyvename, užkulisiams. Kaip tai, kad jūs žinote apie šią kovą, padeda suvokti maldos svarbą? Taip, Jėzus laimėjo karą ir mes žinome, kad Jo pusė galų gale laimės. Tuo tarpu, kodėl itin svarbu, kad melstumės ir siektume padaryti viską, ką galime, kad liktume ištikimi Jam ir darbuotumės dėl kitų išgelbėjimo? 3. Kokių yra kliūčių veiksnesnei užtarimo maldai? Kokiais pasiteisinimais naudojatės (jei naudojatės), kad nereikėtų labiau melstis už tuos, kuriems to reikia?