Liepos 4–10 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mk 5, 15–20; Mk 16, 1–11; Apd 4, 1–20; 1 Jn 1, 1–3; Gal 2, 20; Apd 26, 1–32.
Įsimintina eilutė: „Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję.“ (Apd 4, 20)
Asmeniniame liudijime yra neįprasta galia. Kai mūsų širdį sušildo Kristaus meilė ir mus pakeičia Jo malonė, tuomet galime apie Jį pasakyti ką nors reikšmingo. Viena, dalytis tuo, ką Jėzus padarė dėl kažko kito. Visiškai kita, pasidalyti tuo, ką Jis padarė mūsų labui.
Sunku ginčytis dėl asmeninio patyrimo. Žmonės gali diskutuoti apie jūsų teologiją ar tai, kaip jūs aiškinate tekstą, ar net pasišaipyti iš religijos apskritai. Bet kai žmogus gali pasakyti: „Aš kažkada neturėjau vilties, bet dabar ją turiu; buvau kupinas kaltės, bet dabar turiu ramybę; neturėjau tikslo, bet dabar jį turiu“, – tuomet Evangelijos galia daro įtaką net skeptikams.
Nors kai kurie žmonės gali patirti staigų, dramatišką atsivertimą, pavyzdžiui, apaštalas Paulius pakeliui į Damaską, dažniau atsivertimas įvyksta asmeniui vis labiau suprantant Jėzaus brangumą, giliai branginant Jo nuostabiąją malonę ir patiriant aukščiausią dėkingumo jausmą už išgelbėjimą, kurį Jis laisvai siūlo. Kristus iš esmės perorientuoja mūsų gyvenimą. Būtent tokio liudijimo pasauliui žūtbūt reikia, būtent to pasaulis ilgisi.
I. NEĮTIKĖTINAS LIUDYTOJAS
1. Perskaitykite Mk 5, 15–20. Jūsų manymu, kodėl Jėzus siuntė šį žmogų į Dekapolį liudyti savo šeimai ir draugams, užuot ugdęs jį naujame tikėjime, pasilikdamas jį su savimi?
Žodis Dekapolis kilęs iš dviejų žodžių – deka, reiškiančio dešimt, ir polis, reiškiančio miestus. Dekapolio regionas buvo dešimties miestų vietovė prie Galilėjos ežero krantų pirmajame amžiuje. Šiuos miestus siejo bendra kalba ir kultūra. Demonų apsėstasis pažinojo daugybę to regiono žmonių. Savo nenuspėjamu, smurtiniu elgesiu jis sėjo baimę jų širdyse. Jėzus matė jame tą, kuris troško kažko geresnio, todėl stebuklingai išvadavo žmogų iš jį kankinusių demonų.
Miesto gyventojai, išgirdę, kad Jėzus leido demonams sueiti į jų kiaulių kaimenę ir kad kiaulės metėsi nuo skardžio į ežerą, atėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Morkaus evangelija sako: „Jie ateina prie Jėzaus, mato sėdintį demonų apsėstąjį – tą, kuris buvo turėjęs Legioną, – apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.“ (Mk 5, 15) Žmogus vėl buvo sveikas – fiziškai, protiškai, emociškai ir dvasiškai. Evangelijos esmė – atkurti nuodėmės palaužtus žmones pilnatvei, kuriai Kristus juos sukūrė.
Koks kitas asmuo galėjo geriau laimėti šiuos dešimt Dekapolio miestų nei pakeistas demonų apsėstasis, galintis pasidalyti savo liudijimu su visa apylinke? E. Vait tai gerai pasako: „Kaip Kristaus liudytojai, mes turime pasakoti tai, ką žinome, ką patys matėme, girdėjome ir pajutome. Jeigu nuosekliai sekame Jėzaus pėdomis, turėsime ką papasakoti apie tą kelią, kuriuo Jis mus veda. Mes galime papasakoti, kaip išbandėme Jo pažadą ir įsitikinome to pažado tikrumu. Mes galime paliudyti, ką sužinojome apie Kristaus malonę. Taip liudyti ragina mūsų Viešpats, dėl tokio liudijimo stokos pasaulis žūsta.“ (Su meile iš Dangaus, 2011, 309 p.) Dievas dažnai pasitelkia neįtikėtinus liudytojus, kuriuos keičia Jo malonė, kad nulemtų skirtumą mūsų pasaulyje.
Koks yra jūsų pasakojimas; tai yra, jūsų atsivertimas? Ką papasakojate kitiems apie tai, kaip įtikėjote? Ką galėtumėte pasiūlyti neatsivertusiajam, kuriam galėtų praversti jūsų patyrimas, kuriuo galite pasidalyti?
II. SKELBTI PRISIKĖLUSĮ KRISTŲ
Buvo ankstyvas sekmadienio rytas, ir abi Marijos skubėjo prie Kristaus kapo. Jos nesiruošė nieko Jo prašyti. Ką negyvas žmogus galėtų joms duoti? Paskutinį kartą, kai jos matė Jį, Jo kūnas buvo kruvinas, sumuštas ir sudaužytas. Kryžiaus vaizdai buvo joms giliai įsirėžę. Dabar jos tiesiog vykdė savo pareigą. Nuliūdusios jos ėjo prie kapo balzamuoti Jo kūną. Niūrūs nevilties šešėliai apgaubė jų gyvenimą nusiminimo tamsa. Ateitis buvo neaiški ir teikė mažai vilties.
Priėjusios prie kapo, jos išsigando radusios jį tuščią. Matas užrašė to prisikėlimo ryto įvykius: „O angelas tarė moterims: ‘Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, Jis prisikėlė.ʼ“ (Mt 28, 5–6)
Moterys dabar buvo apimtos džiaugsmo. Tamsius liūdesio debesis pakeitė prisikėlimo ryto aušros saulės šviesa. Liūdesio naktis baigėsi. Džiaugsmas nušvietė veidus, o džiaugsmo giesmės pakeitė jų liūdesio ašaras.
2. Perskaitykite Mk 16, 1–11. Kokia buvo Marijos reakcija sužinojus, kad Kristus prisikėlė iš mirusių?
Po to, kai Marija sutiko prisikėlusį Kristų, ji bėgo apie tai papasakoti. Gera žinia yra skirta dalijimuisi, ir ji negalėjo tylėti. Kristus – gyvas! Jo kapas tuščias, ir pasaulis turi tai žinoti. Ir mums sutikus prisikėlusį Kristų gyvenimo kelyje, mes taip pat turime bėgti apie tai papasakoti, nes gera žinia skirta dalijimuisi.
Taip pat stebina, kad nepaisant visų kartų, kai Jėzus mokiniams sakydavo, kas nutiks, kad Jis bus nužudytas, o paskui prisikels, mokiniai – būtent tie, kuriuos Jėzus išsirinko – atsisakė tikėti Marijos liudijimu. „Tie, išgirdę, kad Jis gyvas ir kad ji pati Jį mačiusi, netikėjo.“ (Mk 16, 11) Taigi, net jei patys Jėzaus mokiniai iš karto tuo netikėjo, neturėtume nustebti, jei ir kiti iškart nepriima mūsų žodžių.
Kada paskutinį kartą jūsų liudijimas buvo atmestas? Kaip reagavote ir ko išmokote iš šio patyrimo?
III. PAKEISTAS GYVENIMAS NULEMIA SKIRTUMĄ
„Matydami Petrą ir Joną drąsiai kalbant ir patyrę, kad tai paprasti, nemokyti žmonės, jie labai stebėjosi; jie atpažino juos buvus kartu su Jėzumi.“ (Apd 4, 13)
Naujojo Testamento Bažnyčia sparčiai augo. Sekminių dieną buvo pakrikštyta 3000 (Apd 2, 41). Po kelių savaičių Bažnyčia pasipildė tūkstančiais (Apd 4, 4). Netrukus valdžia pripažino, kas vyksta. Šie Naujojo Testamento tikintieji buvo su Kristumi. Jų gyvenimas buvo pakeistas. Jie buvo pakeisti Jo malone, ir jie negalėjo tylėti.
3. Perskaitykite Apd 4, 1–20. Kas čia įvyko? Kas nutiko, kai valdžia mėgino nutildyti Petrą ir Joną? Kokia buvo jų reakcija?
Šie tikintieji buvo nauji žmonės Kristuje, ir jie turėjo papasakoti savo istoriją. Dievo malonės dėka Petras, rėksnys žvejys, buvo pakeistas. Jokūbas ir Jonas, griaustinio sūnūs, kuriems buvo sunku valdytis, buvo pakeisti Dievo malonės. Netikintis Tomas buvo pakeistas Dievo malonės. Ankstyvosios Bažnyčios mokiniai ir nariai turėjo savus pasakojimus ir negalėjo tylėti. Atkreipkite dėmesį į šį galingą E. Vait teiginį: „Vos tik žmogus ateina pas Kristų, jam kyla noras paskelbti kitiems, kokį brangų Draugą jis įsigijo, – jis negali slėpti širdyje tokios šventos tiesos.“ (Kelias pas Kristų, 78 p.)
Atkreipkite dėmesį ir į tai, ką religiniai vadovai pasakė 16 eilutėje. Jie akivaizdžiai pripažino įvykdyto stebuklo tikrovę – išgydytas žmogus stovėjo priešais juos. Tačiau jie vis tiek atsisakė pakeisti savo nusistatymą. Ir vis dėlto, nepaisydami šio atviro paniekinimo, Petras ir Jonas nesiruošė atsisakyti liudyti.
Koks yra santykis tarp Kristaus pažinimo ir dalijimosi Kristumi? Kodėl asmeninis Kristaus pažinimas yra itin svarbus, kad galėtume apie Jį liudyti?
IV. DALIJIMASIS SAVO PATYRIMU
Apaštalų darbų 26 Paulius stovi kaip kalinys karaliaus Agripos akivaizdoje. Čia, kalbėdamas tiesiogiai su karaliumi, Paulius pateikė savo asmeninį liudijimą, papasakodamas apie save ne tik kaip apie Jėzaus sekėjų persekiotoją; bet, po atsivertimo, kaip apie Jėzaus ir mirusiųjų prisikėlimo pažado liudytoją. (Apd 26, 8)
Po Paulius atsivertimo pakeliui į Damaską, mūsų Viešpats kalbėjo su juo ir pasakė: „Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu.“ (Apd 26, 16) Dalijimasis savo tikėjimu visada yra dinamiškas patyrimas. Tai pasakojimas, ką Kristus padarė dėl mūsų praeityje, ką Jis atlieka mūsų gyvenime šiandien ir ką Jis padarys dėl mūsų ateityje.
Liudijant mes niekada nebūname svarbiausi. Liudijimo esmė – tai Jis. Jis yra Dievas, kuris atleidžia visas mūsų nuodėmes ir išgydo visas mūsų ligas, apgaubia meile ir gailestingumu, sotina mūsų gyvenimą gėrybėmis. (žr. Ps 103, 3–5) Liudijimas yra tiesiog dalijimasis nuostabiu malonės pasakojimu. Liudijimas – tai mūsų asmeninio susidūrimo su šiuo nuostabios malonės Dievu pasakojimas.
4. Perskaitykite 1 Jn 1, 1–3 ir palyginkite su Gal 2, 20. Kokius panašumus matote? Kuo Jono patyrimas panašus į Pauliaus?
Nors Jono ir Pauliaus gyvenimo patyrimai skirtingi, jie abu asmeniškai susitiko Jėzų. Jų patyrimas su Jėzumi nebuvo toks, kuris po tam tikros akimirkos praeityje tiesiog pasibaigė. Tai buvo nuolatinis, kasdienis džiaugsmingas Jo meilės ir vaikščiojimo Jo tiesoje patyrimas.
Ar atsivertimas apskritai būna praeities patyrimas? Perkaitykite E. Vait teiginį apie maniusius, kad svarbiausias yra jų atsivertimo patyrimas praeityje: „Tarsi, jei jie jau kažką sužinojo apie religiją, jiems nebereikėjo kasdien atsiversti; bet mes kiekvienas kiekvieną dieną turime atsiversti.“ (Manuscript Releases, 4 t., 46 p.)
Nepaisant to, kokie buvo jūsų praeities išgyvenimai, net jei jie yra galingi ir dramatiški, kodėl svarbu palaikyti santykį su Viešpačiu kasdien, suvokiant Jo tikrovę, gerumą ir galią? Pateikite savo atsakymą klasėje sabatą.
V. ASMENINIO LIUDIJIMO GALIA
Dar kartą pažvelkime į Paulių Agripos akivaizdoje. Apaštalas Paulius stovi prieš šį žmogų, paskutinįjį iš žydų karalių, makabiejų ir Erodo giminės. Agripa laikė save žydu, bet širdyje jis buvo romėnas (žr. The SDA Bible Commentary, 6 t., 436 p.). Pagyvenęs apaštalas, išvargintas misionieriškų kelionių ir randuotas nuo kovos tarp gėrio ir blogio, stovi prieš karalių, jo širdis alsuoja Dievo meile, o veidas spinduliuoja Dievo gerumu. Kad ir kas nutiko jo gyvenime, kad ir kokie būtų buvę persekiojimai ir sunkumai, jis gali pareikšti, kad Dievas yra geras.
Agripa yra ciniškas, skeptiškas, užkietėjęs ir išties abejingas bet kokiai tikrai vertybių sistemai. Paulius, atvirkščiai, yra kupinas tikėjimo, pasišventęs tiesai ir ryžtingas gindamas teisumą. Dviejų vyrų kontrastas negalėtų būti akivaizdesnis. Teismo metu Paulius prašo leidimo kalbėti ir jį gauna iš Agripos.
5. Perskaitykite Apd 26, 1–32. Kaip Paulius liudijo Agripai? Ko galime pasimokyti iš jo žodžių?
Gerumas atveria širdis ten, kur kandumas jas užveria. Paulius čia yra nepaprastai maloningas Agripai. Jis jį vadina visų žydų papročių ir ginčijamų klausimų žinovu. (Apd 26, 3) Tada jis pradeda diskusiją apie savo atsivertimą.
6. Perskaitykite pasakojimą apie Pauliaus atsivertimą Apd 26, 12–18 ir tada atkreipkite dėmesį į jo poveikį Agripai Apd 26, 26–28. Kaip manote, kodėl Agripa reagavo būtent taip? Kuo jį sužavėjo Pauliaus liudijimas?
Pauliaus liudijimas, kaip Jėzus pakeitė jo gyvenimą, turėjo didelę įtaką bedieviui karaliui. Nėra veiksnesnio liudijimo už pakeistą gyvenimą. Tikro atsivertimo liudijimas daro nepaprastą įtaką kitiems. Netgi bedievius karalius paliečia malonės pakeistas gyvenimas. Net jei mūsų pasakojimas ne toks dramatiškas kaip Pauliaus, mes visi turėtume sugebėti papasakoti kitiems apie tai, ką reiškia pažinti Jėzų ir būti atpirktam Jo krauju.
Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Apaštalų darbai, 321–324 p.
Krikščioniškojo gyvenimo esmė yra tokie turtingi santykiai su Jėzumi, kad norime jais dalytis. Kad ir koks svarbus yra teisingas mokymas, jis negali būti pakaitalu malonės ir meilės pakeistam gyvenimui. E. Vait tai aiškiai sako: „Gelbėtojas žinojo, kad joks argumentas, nesvarbu, koks logiškas jis būtų, nesuminkštins kietų širdžių ir nepramuš pasaulietiškumo bei savanaudiškumo luobo. Jis žinojo, kad mokiniams reikalingi dangiški sugebėjimai; kad Evangelija bus veiksminga tik tuo atveju, jeigu ją skelbs šiltos širdys bei lūpos, tapusios iškalbingos per gyvą pažinimą To, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.“ (Apaštalų darbai, 25 p.) Knygoje „Su meile iš Dangaus“ ji priduria šią galingą mintį: „Vien doktrinų kartojimas nieko neduos – širdis ištirpdys ir palenks tik nuostabioji Kristaus meilė.“ (Su meile iš Dangaus, 2011, 767 p.)
Yra manančių, kad asmeninis liudijimas tai bandymas įtikinti kitus tiesomis, kurias liudijantieji atrado Dievo Žodyje. Nors tinkamu metu svarbu dalytis Dievo Žodžio tiesomis, mūsų asmeninis liudijimas yra labiau susijęs su laisve nuo kaltės, ramybe, gailestingumu, atleidimu, stiprybe, viltimi ir džiaugsmu, kuriuos atradome Jėzaus laisvai pasiūlytoje amžinojo gyvenimo dovanoje.
Klausimai aptarimui:
1. Jūsų manymu, kodėl mūsų asmeninis liudijimas daro itin didelę įtaką kitiems? Kaip kitų liudijimas paveikė jus ir jūsų pačių patyrimą?
2. Klasėje aptarkite jūsų atsakymus į IV dalies paskutinį klausimą. Kodėl kasdienis patyrimas su Viešpačiu yra itin svarbus ne tik mūsų liudijimui, bet ir mūsų pačių asmeniniam tikėjimui?
3. Žinoma, galingas liudijimas gali būti efektyvus. Tuo pat metu, kodėl pamaldus gyvenimas yra itin svarbi mūsų liudijimo dalis?
4. Pasidalykite savo asmeniniu liudijimu su klase. Atminkite, kad jūs dalijatės tuo, ką Kristus padarė dėl jūsų ir ką Jis jums šiandien reiškia. Kokį skirtumą Jėzus nulemia jūsų gyvenime?