Rugpjūčio 8–14 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 119, 105; Jer 23, 29; Hbr 1, 1–3; 2 Tim 3, 14–17; 1 Jn 1, 7–9; Mok 3, 1; 2 Tim 4, 2.

Įsimintina eilutė: „Taip ir žodis, išeinantis iš Mano burnos, nesugrįš pas Mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas.“ (Iz 55, 11)

Kai liudijame, mes kalbame apie Jėzų. Bet ką mes žinotume apie Jėzų be Rašto? Kiek mes žinotume apie didžiąją kovą, Dievo meilę, mūsų Viešpaties gimimą, gyvenimą, tarnystę, mirtį, prisikėlimą ir sugrįžimą, jei neturėtume Šventojo Rašto?

Nors gamta atskleidžia Dievo didingumą ir galią, ji neapreiškia išganymo plano. Jėzus per Šventosios Dvasios Asmenį yra „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį.“ (Jn 1, 9) Be Dievo Žodžio negalima visiškai paaiškinti dangiškosios tiesos, Šventosios Dvasios apreiškimas mūsų širdžiai yra ribotas. Rašytinis Dievo Žodis yra aiškiausias ir išsamiausias Jėzaus, Gyvojo Žodžio apreiškimas.

Nors religiniai vadovai tyrinėjo Dievo Žodį, daugelis praleido jo pirminę žinią. Jėzus sakė: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie Mane.“ (Jn 5, 39) Teisingai suprastas, kiekvienas Rašto mokymas atspindi Jėzaus charakterio grožį. Mums dalijantis Dievo Žodžiu, pagrindinis mūsų tikslas nėra įrodyti, kad esame teisūs ir kad kitas žmogus neteisus; tikslas – apreikšti Jėzų kiekvienoje tiesoje, kuria dalijamės.

I. DIEVO ŽODŽIO SIMBOLIAI

1. Perskaitykite Ps 119, 105; Jer 23, 29; Lk 8, 11 ir Mt 4, 4. Kokie penki simboliai yra naudojami Dievo Žodžiui nusakyti šiuose tekstuose? Kaip manote, kodėl šie penki buvo pasirinkti simbolizuoti Dievo Žodį?

Įvairūs simboliai, panaudoti šiuose tekstuose, nusako kai kurias pagrindines Dievo Žodžio funkcijas. Dalijantis Raštu su kitais, tai yra tarsi šviesa, nušviečianti gyvenimą. Jėzus, „pasaulio šviesa“, prasiveržia per nesupratimo tamsą, susijusią su tuo, kas yra Dievas ir Jo charakterio prigimtimi. Protas, aptemdytas nesupratimo, apšviečiamas Šventosios Dvasios per Dievo Žodį.

Pasak Jeremijo, Dievo Žodis yra tarsi ugnis ir kūjis. Jis sunaikina nuodėmės šlaką mūsų gyvenime ir suminkština kietas širdis. Kai padedame žmonėms pamatyti Šventajame Rašte Jėzaus šlovę, jų širdis sudūžta ir Jo meilės ugnis sunaikina savanaudiškumo, godumo, geismo ir egocentriškumo šlaką.

Dievo Žodis taip pat palygintas su sėkla. Pagrindinė sėklos savybė yra tai, kad ji teikia gyvybę. Sėklai sudygti reikia laiko. Ne visos sėklos sudygsta tuo pačiu metu. Ne visi augalai auga tokiu pat greičiu. Tačiau tinkamomis sąlygomis sėklose esanti gyvybė dirvoje išauga į naują gyvybę. Mums sėjant Dievo Žodžio sėklą kitų širdyje ir mintyse, ne visada matysime greitus rezultatus, tačiau sėkla tyliai auga ir savo laiku, jei asmuo reaguos į Šventosios Dvasios raginimus, ji subrandins derlių Dievo karalystei.

Jėzus savo Žodį prilygina maitinančiai duonai. Daugelis iš mūsų žino, kad ne daug dalykų patenkina labiau už gerą duonos kepalą. Dievo Žodis patenkina sielos alkį ir maitina mūsų vidinį dvasinį troškimą. Dalijantis Žodžio pažadais su kitais ir padedant jiems suprasti, kad Jėzus yra Žodis, jų gyvenimas bus pakeistas Jo gerumo, jie bus sužavėti Jo meile, nustebinti Jo malonės ir patenkinti Jo Artumo.

Dar kartą pagalvokime apie tas tiesas, kurias žinome tik iš Rašto. Ką tai turėtų pasakyti apie Rašto mokymo branginimą?

II. KURIANTI DIEVO ŽODŽIO GALIA

2. Palyginkite Hbr 1, 1–3; Hbr 4, 12 ir Ps 33, 6. 9. Ką šie tekstai pasako mums apie Dievo Žodžio galią?

Dievo Žodis yra gyvas. Jis turi galią įvykdyti tuos dalykus, kuriuos skelbia. Žmogiški žodžiai gali kalbėti apie tai, kas jau yra, bet Dievas kalba apie dar neįvykusius dalykus, o tada juos įvykdo savo Žodžio galia. Dievo Žodis kuria. Iš Jo lūpų girdimas žodis turi galią sukurti viską, kas paskelbta.

Pradžios 1 skyriaus pasakojime apie pasaulio sukūrimą frazė „Dievas tarė“ vartojama pakartotinai (Pr 1, 3. 6. 11. 14. 20. 24. 26. 29). Dievo pasakyti žodžiai turėjo tokią galią, kad Jam juos ištarus, pasirodė sausa žemė, sužaliavo augalai, vaismedžiai, pražydo gėlės ir atsirado gyvūnai.

Pradžios 1 pavartotas nuostabus hebrajų kalbos žodis, skirtas kūrybinei Dievo veiklai. Tai – bara. Ši konkreti jo forma vartojama Dievo veiklai nusakyti, sukuriant ką nors iš nieko. Šis žodis vartojamas tik kalbant apie Dievą. T. y., tik Dievas gali bara, ir Jis tai daro per savo ištarto žodžio galią.

Dievas ne tik sukūrė šį pasaulį savo žodžio galia, bet ir palaiko jį savo žodžiu. Ta pati galia, kuri yra ištartame Dievo Žodyje, yra ir Jo rašytiniame Žodyje. Ta pati Šventoji Dvasia, kuri buvo aktyvi kuriant pasaulį, buvo aktyvi įkvėpdama Raštą. Ji yra šalia, kai mes skaitome Bibliją ar dalijamės ja su kitais. Dievo Žodyje yra gyvybę teikianti, gyvenimą keičianti kurianti galia. „Dievo Žodyje slypi kūrybinė energija, pašaukusi į būtį pasaulius. Šis Žodis suteikia jėgą, jis dovanoja gyvenimą. Kiekvienas įsakymas yra ir pažadas; priimtas valios, patekęs į sielą, jis atsineša su savimi Begalinio gyvybę. Jis keičia prigimtį ir atkuria sielą pagal Dievo atvaizdą.“ (E. Vait, Ugdymas, 145 p.)

Asmeniškai priimant pažadus, užrašytus Dievo Žodyje, mūsų gyvenimas keičiasi, ir kai mes padedame kitiems priimti šiuos nuostabius pažadus, Šventoji Dvasia pakeis ir jų gyvenimą.

Įsivaizduokite, Dievas tarė, ir kažkas atsirado. Kaip mes galime suprasti, ką tai reiškia? Ką ši nuostabi tikrovė mums sako apie Jo galią? Kodėl ši su Dievo galia kurti susijusi tiesa turėtų mus guosti?

III. DIEVO ŽODŽIO TYRINĖJIMO NAUDA

Dievo Žodžio tyrinėjimas turi daugybę privalumų. Apaštalas Petras mums sako, kad per Rašto pažadus mes tampame „dieviškosios prigimties dalininkais“. (2 Pt 1, 4) Jokūbas kalba apie „įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas“. (Jok 1, 21) Paulius priduria, kad malonės žodis, „turi galią jus išugdyti ir duoti paveldėjimą tarp visų pašvęstųjų“. (Apd 20, 32) Biblija turi atperkamąjį tikslą. Matydami Jėzų visame Šventajame Rašte, mes esame pakeisti. Matydami Jį Jo Žodyje, mes tampame panašūs į Jį. (2 Kor 3, 18) „Dėsnio, apimančio tiek protinę, tiek dvasinę sritį, esmė ta, kad mes keičiamės pagal pavyzdį, kurį stebime. Žmogaus protas pamažu pripranta prie tų dalykų, apie kuriuos jis mąsto.“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 480 p.)

3. Perskaitykite 2 Tim 3, 14–17 ir Jn 17, 14–17. Kuo dar naudingas Dievo Žodžio tyrinėjimas?

Rašydamas savo jaunam bendradarbiui Timotiejui, apaštalas Paulius ragina jį būti ištikimam Raštui ir dalijasi įkvėpto Žodžio tyrinėjimo nauda. Pasak Pauliaus, Raštas yra „naudingas mokyti“. Jis atskleidžia tiesą ir parodo paklydimą. Jame išdėstytas Dievo planas žmonijai. Jis peikia mūsų nuodėmes, taiso klaidingą mūsų mąstymą ir moko teisumo. Šventasis Raštas atskleidžia Kristaus teisumą. Jis veda mus nuo mūsų nuodėmingumo kvailybės į Jo teisumo grožį. Pamatę nesavanaudišką Jėzaus meilę, priešpriešintą mūsų egocentrizmui, mes nustembame. Kai Rašte matome Jo užuojautos ir rūpestingumo gilumą, mūsų gyvenimas pasikeičia. Kai dalijamės Jo Žodžiu su kitais, jie taip pat iš esmės keičiasi. Matydami Jėzų Jo Žodyje, mes tampame panašūs į Jį. Liudijimas nėra susijęs su dalijimusi tuo, ką galvojame ar net tuo, kuo tikime. Liudijimas susijęs su amžinųjų tiesų, randamų Dievo Žodyje, pasidalijimu. Kai Dievo Žodis neįtikėtinai palaimina mūsų gyvenimą, mes tampame patikimi sakydami kitiems, kaip jis gali palaiminti ir jų gyvenimą.

Pagalvokite apie asmeniškai patirtą sunkumų metą, ir kaip Dievo Žodis buvo jums stiprybė. Ko išmokote iš šio patyrimo?

IV. DIEVO ŽODŽIO PRITAIKYMAS

Kažkas Dievo Žodyje suskaičiavo daugiau nei tris tūkstančius pažadų. Kiekvienas jų ateina iš mylinčio Dievo, kuris „gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome“. (Ef 3, 20) Dievo pažadai yra įsipareigojimai, kuriuos Jis prisiima dėl kiekvieno iš mūsų. Mums meldžiant šių pažadų įvykdymo tikėjimu ir mokant to paties kitus, į mūsų gyvenimą ateina dangaus palaiminimai. Apaštalas Paulius Romiečiams 8 pabrėžia šią dangaus tikrovę: „Jeigu Jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, tai kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?!“ (Rom 8, 32) Apaštalas Petras paaiškina šį pažadą, sakydamas: „Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kas praverčia gyvenimui ir maldingumui.“ (2 Pt 1, 3) Per Kristaus mirtį ant kryžiaus ir pergalę prieš šėtoną bei pragaro kunigaikštystes ir jėgas Jis suteikė viską, kas reikalinga mums, kad galėtume gyventi maldingą, dvasinį gyvenimą. Jis taip pat žada patenkinti pagrindinius fizinius mūsų poreikius.

4. Palyginkite 1 Jn 1, 7–9 ir Fil 4, 13. 19. Nors šie pažadai yra ganėtinai skirtingi, ko jie mus moko apie Dievo charakterį? Kaip šie pažadai paveikė jūsų gyvenimą?

Pažadai, kuriuos perskaitėme šiuose tekstuose, kalba apie skirtingus dalykus, tačiau Dievo paveikslas, kurį jie mums perteikia, yra labai panašus. Jie nusako mylintį, atleidžiantį, begalinės galios Dievą, kuris rūpinasi pagrindiniais mūsų poreikiais. Jie užtikrina mus, kad Dievas mumis labai rūpinasi.

5. Perskaitykite Hbr 3, 19; 4, 1–3; Mt 13, 58. Ką šie tekstai mums sako apie tikėjimo poreikį?

Biblijoje yra itin daug nuostabių Dievo pažadų, o kai tikėdami meldžiame jų įvykdymo ir tikime jais, nes tai Kristaus pažadai, pastarųjų palaiminimai tampa mūsų. Dievo pažadų įvykdymą mūsų gyvenime riboja tikėjimo Dievo galimybėmis daryti tai, ką Jis pažadėjo savo Žodyje, stoka. Melskitės, kad Dievas šią savaitę jus nuvestų pas tuos, kuriems reikia viltį teikiančių pažadų, užrašytų Dievo Žodyje.

V. DALIJIMASIS ŽODŽIU

Geromis naujienomis yra dalijamasi. Pagalvokite apie tuos savo gyvenimo tarpsnius, kai jus pradžiugino geros žinios. Tai galėjo būti diena, kai susituokėte, gimė vaikas, radote naują darbą, įsigijote naują automobilį arba namą. Buvote tokie susijaudinę, kad negalėjote laukti, kol galėsite tuo pasidalyti.

Nuostabu dalytis mūsų džiaugsmu su kitais, tačiau geriausia naujiena visoje visatoje yra Jėzaus istorija. Kai Jo Žodyje atrandame naujų įžvalgų, susijusių su išganymu Kristuje, mūsų širdį užplūsta džiaugsmas ir mes trokštame apie tai kam nors pasakyti. Kai religiniai autoritetai bandė sustabdyti apaštalų skelbimą, Petras pasakė: „Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję.“ (Apd 4, 20)

„Vos tik žmogus ateina pas Kristų, jam kyla noras paskelbti kitiems, kokį brangų Draugą jis įsigijo, – jis negali slėpti širdyje tokios šventos tiesos. Jei esame aprengti Kristaus teisumu, jei Jo Dvasia yra mūsų širdyje ir teikia mus daug džiaugsmo, mes nesugebėsime tylėti.“ (E. Vait, Kelias pas Kristų, 78 p.)

Rom 1, 14–16 Paulius rašė: „Juk aš skolingas graikams ir barbarams, išmintingiems ir neišmanantiems. Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją. Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui.“

Apaštalui Pauliui niekada nepabodo pasakoti apie savo atsivertimą. Jo širdis liejosi džiaugsmu Jėzuje. Jam gera žinia buvo skirta dalijimuisi, ir jis negalėjo tylėti.

6. Kokie gyvybiškai svarbūs principai, susiję su dalijimusi Dievo Žodžiu, užrašyti mums Iz 50, 4; Mok 3, 1 ir 2 Tim 4, 2?

Pavedus savo gyvenimą Kristui ir Jo tarnystei, Jis suteiks mums galimybę kalbėti tinkamu laiku tiems, kurių širdis buvo Jo atverta. Liudydami visada turime atminti tris biblinius principus: ką sakome, kaip sakome ir kada sakome.

Su kokiais žmonėmis bendraujate ir kaip galite būti jiems geresnis liudytojas?

Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Kelias pas Kristų, 77–83 p.; „Gospel Workers“, 192–193 p.; „Evangelism“, 481–486 p.

Dievas veikia visų aplinkinių širdyje. Jei turime dvasinį gebėjimą pamatyti, kur Dievas jau darbuojasi, mes nuolat ieškosime galimybių dalytis Jo Žodžiu su kitais. Kai Dievas paruošia širdies dirvą, mes turime galimybę pasėti Evangelijos sėklą. Šventoji Dvasia paruošė Nikodemo, samarietės, kraujoplūdžiu sirgusios moters, plėšiko ant kryžiaus, šimtininko ir daugelio kitų širdį priimti Jo Žodį, prieš Jėzui su jais susitinkant. Per jų gyvenimo aplinkybes ir Šventosios Dvasios poveikį, jie buvo pasirengę priimti Kristaus žinią.

Mums gali būti natūralu dvejoti prašyti pasimelsti su aplinkiniais, pasidalyti su jais Rašto pažadu ar duoti jiems literatūros. Dažniausia, kai jaučiame paraginimą pasidalyti tikėjimu su kitais, taip yra todėl, kad mus paveikusi Šventoji Dvasia jau padarė įspūdį asmeniui, kuris išklausytų mūsų liudijimą.

Klausimai aptarimui:

1. Jei kas nors ateitų pas jus jausdamasis dėl kažko kaltas ir trokšdamas Dievo atleidimo, ką patartumėte ir kokiomis Rašto eilutėmis pasidalytumėte? Koks buvo jūsų pačių patyrimas, susijęs su kalte ir Dievo atleidimo galia jūsų pačių gyvenime?

2. Kartais Dievas atveda žmones į mūsų gyvenimą, nes Jis trokšta, kad jie žinotų Jo tiesą. Kaip mes galime jausti Dievo vedimą? 3. Pagalvokite apie Dievo ir Dievo Žodžio galią, atskleistą pasakojime apie pasaulio sukūrimą ir pačioje kūrinijoje. Mes vos suvokiame pačios Visatos sampratą, nes ji yra itin didelė. O pagalvojus, jog ją sukūręs Dievas turi būti dar didingesnis už tai, ką Jis sukūrė. Kaip galime guostis žinodami, kad Dievas, kuriam tarnaujame, yra toks galingas? Ir Jis ne tik galingas, Jis taip pat myli mus. Kokią didžią viltį galime įžvelgti šių dalykų apie Dievą supratime? Ir kaip šios žinios gali padėti mums būti geresniais liudytojais apie Jį kitiems?