Rugsėjo 12–18 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 2 Pt 1, 12. 16–21; Apr 19, 11–18; Apr 14, 14–20; Mok 12, 13–14; Apr 14, 6–12.

Įsimintina eilutė: „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: ‘Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!ʼ“ (Apr 14, 6–7)

Permaldaujanti Kristaus mirtis buvo visuotinė; tai yra, ji buvo skirta visiems gyvenusiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kada ir kur jie gyveno. Tad Evangelija kalba visoms kalbų grupėms, kultūroms ir visokios kilmės žmonėms. Ji panaikina etninę atskirtį. Tai itin gera žinia, kad Jėzus savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu nugalėjo pragaro kunigaikštystes ir galias. Evangelijos esmė – Jėzus. Jis mirė dėl mūsų ir dabar yra gyvas dėl mūsų. Kartą Jis atėjo išgelbėti mus nuo nuodėmės bausmės ir galios, ir Jis vėl ateis išgelbėti mus iš nuodėmės. Jis mirė tokia mirtimi, kurios nusipelnėme mes, kad mes galėtume gyventi tokį gyvenimą, kurio nusipelnė Jis. Kristuje mes esame nuteisinti, pašventinti ir vieną dieną būsime išaukštinti.

Biblijoje pagrindinis dėmesys skiriamas dviem Jėzaus atėjimams. Pirmą kartą Jis atėjo mus atpirkti ir Jis sugrįš pasiimti namo tų, kuriuos Jis įsigijo už begalinę kainą. Paskutinė Rašto knyga – „Apreiškimas“ buvo parašyta tam, kad paruoštų pasaulį Jėzaus sugrįžimui. Tai yra svarbi žinia šiai kartai. Šią savaitę tyrinėsime Apreiškimo knygos aktualumą šiuolaikinei XXI amžiaus visuomenei. Kartu iš naujo atrasime Jėzaus raginimą Jo paskutiniųjų laikų bažnyčiai dalytis šia paskutinėms dienoms skirta žinia.

I. PETRO TURIMOS TIESOS ŽINIA

Per visą išganymo istoriją Dievas reguliariai siuntė konkrečią žinią per pranašišką Žodį, kad paruoštų savo tautą ateinantiems įvykiams. Dievas niekada nėra užklumpamas nepasiruošęs (Iz 46, 9–10). Jis paruošia savo tautą ateičiai, siųsdamas pranašus, kad atskleistų Jo žinią prieš ištinkant teismui (Am 3, 7). Prieš tvaną Dievas per Nojų pasauliui siuntė žinią, kad artinasi tvanas. Egipte Dievas išugdė Juozapą, kad jis pasirengtų badui per septynerius gerovės metus. Žydų pranašai perspėjo izraelitų vadovus, kad Babilono kariuomenė sunaikins Jeruzalę. Jono Krikštytojo atgailos žinia paruošė tautą Jėzaus pirmajam atėjimui.

1. Perskaitykite 2 Pt 1, 12. Kokį posakį Petras vartoja Dievo žiniai, skirtai jo kartai, apibūdinti?

2. Perskaitykite 2 Pt 1, 16–21. Kokia buvo šios turimos tiesos žinia, kurią skelbė Petras ir kiti mokiniai?

Amžinos reikšmės žinia pirmajam šimtmečiui buvo ta, kad Kristus atėjo. Tėvo meilė buvo apreikšta per Kristaus auką ant kryžiaus. Nors „atpildas už nuodėmę – mirtis“, per Kristų amžinasis gyvenimas buvo užtikrintas visiems. Mes patys apsisprendžiame, ar priimti jį tikėjimu (Rom 3, 23; Rom 6, 23; Ef 2, 8). Ši Jėzaus išganymo žinia niekada nepasens. Tai yra turima tiesa kiekvienai kartai.

Paskutinė knyga Rašte – „Apreiškimas“ pristato Jėzų ir Jo amžiną išgelbėjimą paskutiniųjų dienų kontekste, siekiant paruošti žmones veikiam Jo sugrįžimui. Tai demaskuoja žmogiškų papročių ir egocentriško religingumo klaidingumą. Nuo pradžios iki pabaigos Apreiškimo knyga atskleidžia Jėzų ir Jo darbus vardan žmonijos.

Jėzus yra tikrasis savo Tėvo charakterio liudytojas. Jis yra „žemės karalių“ valdovas. Jis yra tas, kuris „mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui.“ (žr. Apr 1, 1–6) Apreiškimo knygos esmė yra Jėzus ir Jo žinia paskutinėmis dienomis, kad Jo tauta būtų pasirengusi veikiam Jo sugrįžimui.

Galvojant apie Apreiškimo knygą, kokios jums kyla mintys? Ar jos labiau susijusios su žvėrimis ir pranašiškais simboliais, o ne su Jėzumi? Kaip manote, kodėl Jėzus mums davė Apreiškimo knygos pranašystes? Kaip jos atskleidžia Jo meilės planus žmonijai?

II. APREIŠKIMO KNYGOS DĖMESYS PASKUTINIESIEMS LAIKAMS

Evangelijose dėmesys pirmiausia skirtas Kristaus pirmajam atėjimui. Jos pasakoja apie Jo gimimą, gyvenimą ir tarnystę, mirtį ir prisikėlimą. Nors jos kalba apie Jo antrąjį atėjimą, tai joms nėra esmė. Tačiau Apreiškimo knygoje pagrindinis dėmesys vis dėlto skiriamas šimtmečių senumo kovos kulminacijai. Kiekviena iš pagrindinių šios knygos pranašysčių baigiasi šlovingu mūsų Viešpaties sugrįžimu.

3. Perskaitykite Apr 1, 7; Apr 11, 15; Apr 14, 14–20 ir Apr 19, 11–18. Kokią panašią išvadą matote kiekviename iš šių tekstų?

Nuo pirmo iki paskutinio Apreiškimo knygos skyriaus kiekvienos pranašystės kulminacija yra Jėzaus atėjimas. „Avinėlis, kuris buvo nužudytas“ (Apr 5, 12), vėl ateis kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats (Apr 19, 16). Jis nugalės visus priešus, kurie engia ir persekioja Jo tautą (Apr 17, 14). Jis išgelbės ją iš šio nuodėmės košmaro ir parves namo į šlovę. Didžioji gėrio ir blogio kova bus baigta. Žemė bus padaryta nauja, o atpirktieji amžinai gyvens su savo Viešpačiu (Apr 21, 1–4).

Apr 22, 7 (taip pat žr. 12, 17 ir 20 eilutes) Jėzus sako: „Štai Aš veikiai ateinu! Palaimintas, kas laikosi šios knygos pranašystės žodžių!“ Taigi paskutinis Jėzaus paraginimas visai žmonijai – reaguoti į Jo meilę, priimti Jo malonę ir sekti Jo tiesa, kad būtų pasiruošusi greitam Jo sugrįžimui. Apreiškimo knyga baigiasi Jėzaus kvietimu: „Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: ‘Ateik!ʼ Ir kas girdi, teatsiliepia: ‘Ateik!ʼ“ (Apr 22, 17)

Mūsų Viešpats kviečia visus, ieškančius amžinojo gyvenimo, ateiti pas Jį. Tada Jis kviečia tuos iš mūsų, kurie priėmė išganymo žinią ir laukia Jo sugrįžimo, kad prisijungtų prie Jo, kviesdami kitus priimti Jo meilės žinią. Jis siunčia mus savo misijai pasidalyti Jo žinia, kad pasaulis pasiruoštų greitam Jo sugrįžimui. Niekas taip nepatenkina, kaip dalyvavimas kartu su Jėzumi Jo misijoje pasauliui. Niekas taip nepraturtina, kaip bendradarbiavimas Jo paskutiniųjų dienų išganymo plane.

Kristus veikiai ateina? Jonas šiuos žodžius užrašė maždaug prieš 2000 metų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip suprantame mirusiųjų būklę, kodėl Kristaus antrasis atėjimas kiekvienam iš mūsų, atsižvelgiant į mūsų asmeninį patyrimą, tėra vos akimirka po mūsų mirties? Kaip tai padeda mums suprasti, kaip greitai iš tikrųjų Kristus ateina?

III. APREIŠKIMO KNYGOS ŽINIA PASKUTINIESIEMS LAIKAMS

Apreiškimo knygos epicentras yra 14 skyrius. Pastarasis yra nepaprastai svarbus Dievo tautai, gyvenančiai paskutinėmis žmonijos istorijos dienomis. Šis skyrius atskleidžia paskutiniųjų dienų Dievo žinią žmonijai. Ši žinia yra nepaprastai svarbi Dievo tautai ir visai žmonijai.

4. Perskaitykite Apr 14, 14–20. Kokia čia panaudota simbolika nusako mūsų Viešpaties sugrįžimą?

Pjūties simbolika visame Rašte naudojama apibūdinti Kristaus sugrįžimą (Mt 13, 37–43; Mk 4, 29). Apreiškimo14 prinokęs derlius reiškia teisiųjų atpirkimą, o prisirpusios vynuogės simbolizuoja nedorėlių sunaikinimą. Apr 14, 6–12 užrašyta skubi žinia paskutinėms dienoms, kuri skirta paruošti vyrus ir moteris galutinei pjūčiai žemėje.

5. Perskaitykite Apr 14, 6–7. Kokia yra šių dviejų eilučių žinios esmė? Kaip jos padeda mums suprasti, kas mes esame kaip septintosios dienos adventistai?

Pirmojo angelo žinia Apreiškimo 14 yra aktuali XXI amžiaus kartai, kuri ilgisi tikslo savo gyvenimui. Žinia pristato Dievo malonės Evangeliją, parūpinančią atleidimą visiems. Jis apvalo mus nuo nuodėmės kaltės ir suteikia galią būti nugalėtojais. Ši žinia suteikia pagrindą savivertei tuo, kad Kristus mus sukūrė ir atpirko. Ji pabrėžia, kad vieną dieną visai neteisybei ateis galas paskutiniame Dievo teisme. Tai yra itin gera žinia, nes ji atskleidžia, kad neteisumas nesilaikys amžinai.

„Tam tikra prasme, septintosios dienos adventistai pasauliui yra budėtojai ir šviesos nešėjai. Jiems buvo patikėtas paskutinis įspėjimas, susijęs su žūstančiu pasauliu. Jiems teko nuostabi Dievo Žodžio šviesa. Jiems buvo pavestas pats kilniausias ir svarbiausias darbas – pirmojo, antrojo ir trečiojo angelų žinios skelbimas. Joks kitas darbas nėra toks svarbus. Jie negali leisti niekam kitam atitraukti jų dėmesį.“ (E. Vait, „Evangelism“, 119 p.) Kaip bažnyčia, svarbiau, asmeniškai, kaip mes galime širdimi priimti šiuos žodžius?

IV. GERIAU SUPRASTI DIEVO ŽINIĄ

Paskutiniųjų dienų Apreiškimo knygos žinia pristato Jėzų išganingos Jo malonės visai žmonijai pilnatvėje (Apr 14, 6). Tai yra nuoširdus raginimas „bijoti“ arba atiduoti pagarbą Dievui visuose mūsų darbuose, paisant Jo įsakų ir paklūstant Jo Įstatymui Dievo teismo šviesoje (Apr 14, 7). Dievo bijojimas yra susijęs su tuo, kaip mes mąstome. Tai yra raginimas gyventi norint patikti Dievui ir skiriant mūsų mintyse pirmąją vietą Jam. Tai yra paklusnumo nusistatymas, vedantis mus į dievobaimingą gyvenimą (Pat 3, 7; Apd 9, 31; 1 Pt 2, 17). Ši žinia taip pat ragina mus atiduoti pagarbą Dievui. Pastarosios suteikimas Dievui yra susijęs su tuo, ką darome su kiekviena savo gyvenimo puse.

6. Perskaitykite Mok 12, 13–14 ir 1 Kor 6, 19–20. Kaip šios eilutės padeda mums suprasti, ką reiškia bijoti Dievo ir atiduoti Jam pagarbą?

Dorovinio neatsakingumo amžiuje, kai milijonai žmonių jaučiasi atskaitingi niekam, išskyrus save, ši teismo valandos žinia mums primena, kad esame atsakingi už savo elgesį. Egzistuoja ryšys tarp pagarbaus nusistatymo Dievo atžvilgiu, paklusnumo Dievui ir teismo. Paklusnumas yra gelbėjančių santykių su Jėzumi vaisius. Tik Jo teisumo pakanka, kad išsilaikytume teisme, ir Jo teisume esame saugūs. Per Jo teisumą mes gyvename, kad šlovintume Jo vardą visais darbais.

7. Perskaitykite Apr 14, 7; Apr 4, 11; Pr 2, 1–3 ir Iš 20, 8–11. Koks yra tikrojo Dievo garbinimo pagrindas ir kaip sabata atspindi šį supratimą?

Šėtonas užsipuolė sabatą, nes žino, kad tai yra pati garbinimo šerdis. Sabata išaukština Kristų kaip Kūrėją ir ragina visus vyrus ir moteris visur nuolankiai pašlovinti „dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!“ (Apr 14, 7) Sabata yra aktuali evoliucijos amžiuje. Sabata kviečia mus garbinti Jėzų, kuris mus sukūrė ir kuris mums parodo tikrąją mūsų vertę Jėzuje.

Pagalvokite apie tai, koks svarbus yra sabatos priminimas, kad Dievas yra mūsų Kūrėjas, todėl Jis vienintelis yra vertas garbinimo. Galų gale, koks kitas mokymas yra toks svarbus, kad Dievas įsako septintąją mūsų gyvenimo dalį kiekvieną savaitę prisiminti Jį kaip savo Kūrėją?

V. PASKUTINIS PARAGINIMAS IŠ DIEVO

8. Perskaitykite Apr 14, 8; Apr 17, 3–6 ir Apr 18, 1–4. Ko šios eilutės moko apie dvasinį Babiloną?

Apreiškimo knygoje terminas „Babilonas“ reiškia klaidinančią religijos sistemą, paremtą žmogaus darbais, žmogaus sugalvotais papročiais ir klaidamoksliais. Ji išaukština žmones ir jų asmeninį teisumą aukščiau Jėzaus ir Jo gyvenimo be nuodėmės. Ji iškelia žmonių religijos mokytojų įsakymus aukščiau Dievo įsakymų. Babilonas buvo stabmeldystės, saulės garbinimo ir sielos nemirtingumo mokymo centras. Ši melaginga religinė sistema subtiliai įnešė daugelį senovės Babilono religinių papročių į savo garbinimą. Dievo žinia paskutinėmis mūsų mirštančios planetos dienomis yra Jėzaus ir Jo teisumo žinia. Joje aidi dangaus paraginimas: „Krito, krito didžioji Babelė!“ „Išeik iš Babelės, Mano tauta.“ (Apr 18, 2. 4) Dievas subūrė Septintosios dienos adventistų bažnyčią, kad išaukštintų Kristaus žinią visa jos pilnatve. Aukštinti Jėzų reiškia iškelti viską, ko Jis mokė. Ji turi skelbti Tą, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Ji turi atskleisti Babilono klaidamokslius, priešingus Jėzaus tiesoms.

9. Perskaitykite Apr 14, 7. 9–11. Kokie prieštaringi garbinimo objektai yra išryškinti šiose eilutėse?

Apreiškimo 14 aprašomi du skirtingi garbinimo veiksmai – Kūrėjo garbinimas ir žvėries garbinimas. Šie du garbinimo veiksmai yra susiję su Dievo garbinimo diena, tikrąja sabata ir jos pakeitimu ar klastojimu. Sabata simbolizuoja ramybę, užtikrintumą ir saugumą, kurį turime Kristuje, savo Kūrėjuje, Atpirkėjuje ir ateinančiame Karaliuje. Suklastota diena simbolizuoja žmogišką ir klaidinantį pakaitalą, pagrįstą žmogaus samprotavimais ir žmogaus sugalvotais įsakais.

Perskaitykite Apr 14, 12. Ką ši eilutė sako, ypač ankstesniame kontekste? Kaip šioje eilutėje apreikšti Įstatymas ir malonė, ir ko ji turėtų mus išmokyti, kaip Įstatymas ir malonė yra dvi neatsiejamos Evangelijos pusės?

Tolesniam tyrinėjimui: „Dievas pašaukė savo bažnyčią šiomis dienomis, kaip Jis pašaukė senovės Izraelį, kad jis būtų šviesa žemėje. Jis atskyrė pirmojo, antrojo ir trečiojo angelo žinias nuo bažnyčių ir pasaulio, kad juos atvestų į šventą artumą su savimi. Jis paskyrė juos savo Įstatymo sergėtojais ir pavedė jiems didžiausias pranašysčių tiesas šiam metui. Kaip ir senovės Izraeliui skirtos šventos paranašystės, šias šventas tiesas reikia pranešti pasauliui. Trys Apreiškimo 14 angelai simbolizuoja žmones, kurie priima Dievo šviesą ir eina kaip Jo pasiuntiniai, nešdami perspėjimą per visą žemę. Kristus skelbia savo sekėjams: ‘Jūs – pasaulio šviesa’ (Mt 5, 14). Kiekvienai sielai, priimančiai Jėzų, Golgotos kryžius sako: ‘Štai sielos vertė’. ‘Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai’ (Mk 16, 15). Niekas negali trukdyti šiam darbui. Tai yra labai svarbus darbas mūsų laikmečiui; jis turi siekti taip toli, kaip amžinybė. Jėzaus parodyta žmonių sieloms meilė per auką, kurią Jis atnašavo už jų atpirkimą, pažadins visus Jo sekėjus. Kristus su džiaugsmu priima visas Jam pavestas žmogiškas pastangas. Jis sujungia žmogų su dangumi, kad jis galėtų perduoti pasauliui įsikūnijusios meilės slėpinį. Kalbėkite apie tai, melskitės dėl to ir giedokite, pripildykite pasaulį Jo tiesos žinia ir ženkite pirmyn į tolimesnes apylinkes.“ (E. Vait, „Counsels for the Church“, 58 p.)

Klausimai aptarimui:

1. Kaip trijų angelų žinios Apreiškimo 14 įvardija Septintosios dienos adventistų bažnyčios esmę?

2. Pagalvokite apie sabatą ir jos svarbą. Šią savaitę tyrinėjome, jog sabatoje esanti žinia yra tokia svarbi, kad Dievas liepia skirti vieną septintąją mūsų gyvenimo dalį, jog atmintume Jį kaip mūsų Kūrėją ir Atpirkėją. Be to, skirtingai nuo švento kalno ar švento miesto, mums nereikia kažkur keliauti garbinimui. Kiekvieną savaitę didesniu nei pusantro tūkstančio kilometrų per valandą greičiu (bent jau ties pusiauju) sabata ateina pas mus. Kaip ši tiesa taip pat padeda mums suprasti šios dienos svarbą ir į ką ji nurodo? 3. Kaip galime paaiškinti Babilono kritimo mintį ar žvėries ženklo sampratą laiminčiu būdu? Tai yra, kaip mes galime pateikti šias tiesas kuo mažiau įžeidžiančiai, net jei suprantame, kad, nepaisant visų mūsų pastangų, kai kurie žmonės įsižeis?