Rugsėjo 28 – spalio 4d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jer 25, 11–12; Dan 9, 1–2; Ezr 4, 1–7; Iz 55, 8–9; Ez 7, 1–28.

Įsimintina eilutė: „Taip kalbėjo Persijos karalius Kyras: ‘Viešpats, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti Jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude‘“ (Ezr 1, 2).

Jeremijo raštuose Dievas pažadėjo, kad po 70 metų tremties Babilone Jo tauta grįš namo. Karalius Kyras buvo Dievo įrankis, leidžiantis tai padaryti. Dievo pateptas (Iz 45, 1), Kyras paskelbė įsaką apytiksliai 538 pr. Kristų, leisdamas Dievo tautai grįžti į savo kraštą ir atkurti Šventyklą.

Dievas (ne Kyras) kalbėjo apie Jeruzalę: „Būk atstatyta!“, – o apie Šventyklą sakys: „Tebūna dedami pamatai!“ (Iz 44, 28) Dievas garantavo, kad Jeruzalė bus atstatyta, ir Jis paveikė Kyro širdį, kad šis leistų statyti Šventyklą.

Taip pat visuomet padrąsina tai, kada Dievo tauta teigiamai reaguoja į Viešpaties veiksmus: „Judo ir Benjamino šeimų galvos, kunigai ir levitai, kurių dvasią Dievas iš tikrųjų buvo įkvėpęs tai daryti, pasiruošė vykti ir atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje“ (Ezr 1, 5).

Čia matome, kaip žmonės teigiamai reaguoja į galingus ir maloningus Dievo veiksmus. Mes nuveikiame daugiausiai suvokdami tai, kas yra Dievas, ką Jis padarė ir kaip Jis iš meilės įsikiša vardan savo tautos.

PIRMASIS TREMTINIŲ SUGRĮŽIMAS

Perskaitykite Jer 25, 11–12; Jer 29, 10; Dan 9, 1–2. Kada sugrįžo pirmieji tremtiniai? Kokią pranašystę sugrįžimas išpildė?

Viešpats paveikė Kyrą, kad jis duotų leidimą pirmam sugrįžimui, įvykdant 70 metų Jeremijo pranašystę. Jeremijas užrašė, kad Judo kraštas 70 metų bus negyvenamas ir pavaldus Babilonui (taip buvo nuo 606/605 pr. Kristų iki 537/536 pr. Kristų), bet tada Dievas atvėrė duris tremtinių sugrįžimui. Kai Danielius ištyrė Jeremijo raštus, jis suprato, kad atėjo laikas šiam pažadėtam sugrįžimui.

Danieliaus 9 pranašas susirūpinęs, nes po 70 metų beveik nebuvo jokių akivaizdžių pokyčių, o į valdžią atėjo nauja persų imperija. Jis gedėjo ir kreipėsi į Dievą, prašydamas gailestingumo ir Jo pažadų įvykdymo. Tame pačiame skyriuje (Dan 9, 24–27) Dievas įtikino Danielių, kad Jis stebi viską ir yra suplanavęs ateitį, su Išvaduotuoju, kuris mirs, kad permaldautų už tautos nuodėmes, įves teisumą ir išpildys aukų sistemą. Iš tikrųjų Dievas sakė: „Danieliau, nesijaudink. Kadangi tikrasis išvaduotojas (Jėzus) neabejotinai ateis, Aš taip pat atsiųsiu išgelbėtoją dabar tau“. Netrukus Dievas paveikė Persijos karalių Kyrą įsakyti paleisti belaisvius. Dievas visada įvykdo pažadus (žr. Danieliaus 10, kaip Dievas įsikišo, kad užtikrintų savo tautos klestėjimą jų krašte).

Ezros 1 skyriuje užrašytas karaliaus Kyro įsakymas, leidžiantis Izraeliui grįžti į Jeruzalę ir statyti Viešpaties Namus. Įsakymas buvo duotas 539–537 m. pr. Kristų. Kyras ne tik leido tremtiniams išvykti, bet ir užtikrino, kad jie sugrįžtų su dovanomis ir aukomis, įskaitant originalius indus iš Šventyklos, kuriuos pavogė Nebukadnecaras. Šis įvykis primena mums izraelitų išėjimą iš Egipto prieš daugelį metų, kai Dievas taip pat paveikė žmonių širdį, kad įteiktų jiems išsiskyrimo dovanų. Šią pirmą į Judą grįžusią grupę sudarė apie 50 000 žmonių, į kurią greičiausiai įėjo moterys ir vaikai iš kitų teritorijų.

Kokios kitos istorinės pranašystės išsipildė būtent taip, kaip buvo pažadėtos Žodyje, ir kaip mes galime jomis guostis, kad Dievas žino ateitį ir kad galime pasikliauti Jo pažadais?

KARALIŲ IR ĮVYKIŲ APŽVALGA

Pirmajai grįžusiųjų grupei teko užduotis atstatyti Dievo Šventyklą. Kitoje dalyje tyrinėsime apie priešinimąsi Šventyklos statybai. Dabar aptarsime Persijos karalius, valdžiusius ilgo Šventyklos ir Jeruzalės atstatymo laikotarpiu. Svarbu žinoti su Ezra ir Nehemiju susijusią istoriją, nes tai leidžia giliau pažvelgti į jų žinią.

Perskaitykite Ezr 4, 1–7. Kas buvo tie skirtingi karaliai, kurių valdymo laikotarpiu kilo priešinimasis Šventyklos statybai?

Čia pateiktas chronologinis Persijos karalių, susijusių su Ezros ir Nehemijo knygomis, sąrašas. Jis prasideda Kyru, įkūrusiu Persijos imperiją ir nugalėjusiu Babiloną 539 m. prieš Kristų.

Kyras II „Didysis“ (559–530 m. prieš Kristų)

Kambizas II (530–522 m. prieš Kristų)

Darijus I (522–486 m. prieš Kristų)

Kserksas I (485–465 m. prieš Kristų) (taip pat žinomas iš Esteros knygos kaip Ahasveras)

Artakserksas I (465–424 m. prieš Kristų)

Tyrinėjant šias knygas labai svarbu žinoti, kad Ezros knygoje šie karaliai minimi ne chronologine tvarka. Pavyzdžiui, Ezr 4, 6–24 įterptas prieš 5 skyrių, kuriame tęsiasi pasakojimas apie priešinimąsi Šventyklos statymui. Laiškai, susiję su Ezros 4 minimais Kserksu I (Ahasveru) ir Artakserksu I, buvo parašyti po 5 ir 6 skyriuose užfiksuotų įvykių, susijusių su Darijumi I. Ši seka skaitytoją gali gluminti, ir dėl jos per šimtmečius žmonėms galėjo kilti neaiškumų, susijusių su šiomis knygomis. Mums tyrinėjant šį ketvirtį, įvykių eiliškumo supratimas padės geriau suvokti Ezros ir Nehemijo žinią.

Kaip dažnai jūs Rašte rasdavote jus gluminančių dalykų? Kaip jūs galite išmokti pasitikėti Dievu ir Jo Žodžiu, net susidūrę su tuo, kas atrodo neaišku? Kodėl svarbu tai daryti? (žr. Iz 55, 8–9)

ANTRASIS TREMTINIŲ SUGRĮŽIMAS

Ezr 7, 1–10; 8, 1–14 matome, kad karalius Artakserksas I leidžia Ezrai grįžti į Jeruzalę (457 m. prieš Kristų) ir su savimi pasiimti visus norinčius grįžti. Nedaug žinoma apie karaliaus ir Ezros santykius, ar Ezra dirbo rūmuose. Ezros 8 išvardytos sugrįžusių kilčių galvos, pradedant grįžusiais kunigais, po kurių seka karališkoji giminė, ir baigiant eiliniais žydais. Dvylika kilčių yra konkrečiai įvardytos, sudarant įspūdį, kad tai yra sąmoningas dvylikos Izraelio giminų priminimas.

Tekste išvardyti apie 1500 vyrų apytikriai sudarytų 5 000 – 6 000 žmonių, skaičiuojant moteris ir vaikus. Tai buvo daug mažesnė grupė už pirmąją, kuri sugrįžo su Zerubabeliu ir Jozue.

Perskaitykite Ezr 7, 1–10. Ko tai moko apie Ezrą?

Ezra yra raštininkas su kunigišku palikimu. Kaip kunigas jis yra Aarono, Mozės brolio, kuris buvo pirmasis Izraelio tautos kunigas, palikuonis. Pasak Ezros knygoje užrašytų pasakojimų ir žydų tradicijos, Ezros vardas net šiandien užima labai aukštą poziciją. Nežinoma, ar Ezra tarnavo raštininku karaliaus Artakserkso rūmuose; tad šis Ezros kaip raštininko apibūdinimas nurodo į jo ankstesnes pareigas arba į jo sugebėjimus, kuriuos jis pradeda naudoti po atvykimo į Judą. Tačiau Ezra turėjo dirbti Artakserksui tam tikru pajėgumu, jei karalius jį išsiuntė kaip ekspedicijos vadovą.

Ezr 7, 6. 10, Ezra yra paminėtas kaip „žinovas“ ir „atsidavęs“ raštininkas arba mokytojas. Žodis „žinovas“ tiesiogine prasme reiškia „greitas“, galintis nusakyti asmenį, greitai suvokiantį ir panaudojantį žinias. Ezra buvo nuovokus, jis buvo žinomas dėl savo žinių ir įžvalgos, susijusios su Dievo Įstatymu. Be to, tai, kad karalius pasirinko Ezrą vesti izraelitų grupę į Judą, liudija apie Ezros drąsą ir vadovavimo sugebėjimus.

Atkreipkite dėmesį, jog „Ezra buvo atsidavęs visa širdimi tyrinėti Viešpaties Įstatymą“ (Ezr 7, 10). Kaip dabar taikytume šį principą savo gyvenime?

ARTAKSERKSO ĮSAKAS

Perskaitykite Ezr 7, 11–28. Kas sudaro karaliaus įsaką? Kodėl šie nurodymai buvo svarbūs Izraelio tautai?

Artakserkso įsakas primena pirmąjį Kyro įsaką. Karalius pataria visiems norintiems, ypač iš kunigų giminės, keliauti į Jeruzalę. Nors, pasak Murašu istorinių dokumentų, dauguma žydų galiausiai liko Persijoje (kaip parodo Esteros pasakojimas), visgi buvo tokių, kurie laukė galimybės pradėti naują gyvenimą savo protėvių tėvynėje. Didžiąją dalį savo pastabų karalius skyrė Užupio teritorijos iždininkams. Iždininkai turėjo parūpinti Ezrai viską, ko jam reikėjo, kad atstatytų miestą ir „išaukštintų Viešpaties Namus“ (Ezr 7, 27). Galiausiai karalius pavedė Ezrai užtikrinti tinkamą Dievo Įstatymo ir krašto įstatymo laikymąsi, sukuriant teisinę sistemą. Ši įsakymo nulemta tvarka yra svarbi bet kurios visuomenės pusė. Be to, karalius Ezrai ir izraelitams palengvino jų tėvynės atkūrimą.

Ar karaliaus susirūpinimas miesto ir Šventyklos atstatymu rodo, kad jis pradėjo tikėti Ezros Dievą? Artakserksas vadina Dievą Izraelio Dievu, „kurio buveinė yra Jeruzalėje“ (Ezr 7, 15). Karaliaus vartojama su Izraelio Dievu susijusi terminologija reiškia, kad jis Viešpatį laikė tik dar viena vietine dievybe, kuriai reikėjo įsiteikti dovanomis. Jis nenorėjo, kad šis vietinis dievas supyktų ant jo ir jo įpėdinių (Ezr 7, 23). Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad 457 m. prieš Kristų Egiptas sukilo prieš persų valdymą; todėl tikėtina, kad toks karaliaus elgesys buvo skirtas užsitikrinti Judo provincijos ištikimybę.

Deja, nepaisant karaliaus santykių su Ezra ir Nehemiju, jo tai nepadarė tikinčiuoju Dievą. Bent jau tekste neužsimenama, kad jis įtikėjo, o tai reiškia, kad Viešpats gali naudoti net neatsivertusius žmones Jo valios žemėje įvykdymui.

Net vyraujant skausmui ir kančioms, kaip mes galime išmokti pasitikėti aukščiausia Dievo galia visame pasaulyje, kaip matome čia?

UGDYMO SVARBA

Perskaitykite Ezr 7, 6. 10. Ko šios eilutės mus moko apie tinkamo religinio ugdymo svarbą?

Ezros atsidavimas Dievui visa širdimi ir jo sprendimas tyrinėti, laikytis ir mokyti Dievo Žodžio (Ezr 7, 6. 10) paruošė jį didesniam tarnavimui Izraelyje. Rašte pasakyta, kad jis atsidavė Viešpaties Įstatymo tyrinėjimui, laikymuisi ir mokymui.

Vait pateikia svarbias įžvalgas: „Aarono sūnų palikuonis, Ezra įgijo kunigišką mokymą; be to, jis buvo susipažinęs su magų, astrologų ir medų-persų karalystės išminčių raštais. Bet jo netenkino jo dvasinė būklė. Jis norėjo būti visiškoje darnoje su Dievu; jis troško išminties įvykdant Dievo valią. Todėl „širdimi jis pasišventė tyrinėti Viešpaties Įstatymą ir jį vykdyti (Ezr 7, 10). Tai privedė jį prie rūpestingo Dievo tautos istorijos tyrinėjimo, kaip užfiksuota pranašų ir karalių raštuose. Jis ieškojo istorinėse ir poezinėse Rašto knygose, kad sužinotų, kodėl Viešpats leido sunaikinti Jeruzalę ir paimti į nelaisvę Jo tautą“ (Prophets and Kings, 608 p.).

„Ezros pastangos atgaivinti susidomėjimą Šventojo Rašto tyrinėjimu buvo nuolatinės dėl jo kruopštaus, visą gyvenimą trunkančio darbo – išsaugoti ir kopijuoti šiuos Šventuosius Raštus. Jis surinko visas rastas Įstatymo kopijas, nurašė jas ir išplatino. Tokiu būdu padaugintas ir į daugelio žmonių rankas įdėtas tyras Žodis suteikė neįkainojamų žinių“ (Prophets and Kings, 609 p.).

Atkreipkite dėmesį, nors Ezra susipažino su pagonių papročiais, jis pamatė, kad jie nėra derami; taigi jis ieškojo tiesos iš tiesos šaltinio, Dievo Žodžio ir „Viešpaties Įstatymo“. Jis turėjo pamiršti daugybės pasaulio universitetuose išmoktų dalykų, nes, be abejo, daug ten mokomų dalykų buvo nederami. Galų gale, kuo jam būtų naudingi „magų ir astrologų raštai“?

Kaip mes net ir šiandien galime užmiršti daugybę dalykų, kurių išmokome iš pasaulio?

Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, „Prophets and Kings“, 607–617 p.

Apsvarstykite uolų Ezros darbą: „Ezra tapo Dievo lūpomis, ugdė aplinkinius dangų valdančių principų. Per savo gyvenimo metus, ar prie Medų-Persijos karaliaus, ar Jeruzalėje, jo pagrindinis darbas buvo mokyti. Jam dėstant išmoktas tiesas kitiems, jo sugebėjimas dirbti augo. Jis tapo pamaldžiu ir uoliu žmogumi. Jis buvo Viešpaties liudijimas pasauliui, kad Rašto tiesos galia kilnina kasdienį gyvenimą“ (E. Vait, „Prophets and Kings“, 609 p.).

„Šiandien vykdomam reformos darbui reikia žmonių, kurie, kaip Ezra ir Nehemijas, neteisins nuodėmės, nebijos apginti Dievo garbę. Tie, kuriems tenka šio darbo našta, nesilaikys savo ramybės, kai vykdoma neteisybė, nei jie dangstys pikta netikru geraširdiškumu. Jie atmins, kad Dievas nėra šališkas, ir šis griežtumas keliems gali patvirtinti gailestingumą daugeliui. Jie taip pat atmins, kad Kristaus dvasia visada atsispindės tuose, kurie priekaištauja piktam“ (E. Vait, „Prophets and Kings“, 675 p.).

Klausimai aptarimui:

Taip, turime daug nuostabių Viešpaties pažadų. Tačiau tuo pačiu metu Dievas nenaudoja prievartos. Kokius sprendimus priimame gyvenime, kurie galėtų trukdyti išpildyti Jo pažadus mums?

Perskaitykite Danieliaus maldą Dan 9, 1–23. Kokius čia matote principus, kuriuos galima pritaikyti mūsų pačių patyrimui? Tai yra, ką Danielius darė, koks buvo jo nusistatymas ir ko jis prašė? Ką dar čia matote, kas gali būti taikytina šiandien mums?

V dalyje yra E. Vait ištrauka, koks esminis Dievo Žodis buvo Ezros tarnystei ir kaip kruopščiai jis dirbo, kad jį skleistų tarp žmonių. Kokia yra akivaizdi ir svarbi pamoka mums šiandien dėl to, koks svarbus turėtų būti Dievo Žodis mūsų gyvenime ir bažnyčioje?