Rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 1, 1–2. 26; Iš 18, 21–25; 1 Kor 12, 12–25; Apd 16, 11–15. 40; Apd 4, 31; Apd 12, 12.

Įsimintina eilutė: „Tuomet Jis tarė mokiniams: ‘Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.ʼ“ (Mt 9, 37–38)

Kažkas pasakė, kad kiekyje slypi jėga. Tam tikra prasme tai tiesa. Ar kada pastebėjote, kad esate kur kas labiau paskatinti mankštintis, jei tai darote su žmonių grupe, nei tuo atveju, jei kiekvieną dieną mankštinatės vienas? Daug žmonių pradeda lankyti sveikatingumo klubus, sporto sales ir mankštos centrus, nes tiki, kad daugiau sportuos ir labiau tuo džiaugsis, jei mankštinsis su kitais žmonėmis. Panašiai Dievas sukūrė mus bendravimui. Esame socialinės būtybės, kaip sporte, taip ir daugelyje dalykų tiesa ta, kad mums sekasi labiau, jei turime socialinės paramos sistemą. Tai ypač pasakytina apie dvasinius dalykus.

Rašte mažos grupės pabrėžiamos kaip vienas iš Dievo būdų stiprinti mūsų tikėjimą, geriau pažinti Jo Žodį, uoliau melstis ir pasiruošti liudyti. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia dalyvavo mažų grupių tarnystėje. Mozė buvo mažos grupės vadovas. Jėzus subūrė savo nedidelę mokinių grupę, o apaštalas Paulius keliavo po Romos pasaulį su savo maža evangelistų bendražygių grupe.

Šią savaitę daug dėmesio bus skiriama Raštu pagrįstoms mažoms grupėms, ir jūs sužinosite įdomių būdų, kaip įsitraukti.

I. MAŽOS GRUPĖS. PIRMIAUSIA – TAI DIEVO MINTIS

1. Perskaitykite Pr 1, 1–2. 26; Hbr 1, 1–2; ir Ef 3, 8–9. Kaip šie tekstai parodo Dievo vienybę?

Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia kūrė kartu. Kiekvienam teko skirtingos užduotys, tačiau Jie dirbo kartu nedalomoje sąjungoje. Tėvas buvo pagrindinis sumanytojas, puikus architektas. Savo planus Jis įgyvendino per Jėzų, kaip aktyvųjį Kūrybos agentą, kartu su Šventosios Dvasios galia. Toks galingas antgamtinis aktas mums nesuvokiamas. Tačiau mums suprantama ir akivaizdu ne tik sukurto pasaulio ir kosmoso tikrovė, bet ir tai, kad visa padarė pats Dievas (žr. Rom 1, 18–20).

Mažos grupės pirmiausia buvo Dievo mintis. Nors aiškinant įvairias paslaptingas Dievo puses analogijas reikėtų rinkti atsargiai, padarykime tai ir tarkime, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia sudarė pirmąją „mažą grupę“ išganymo istorijoje. Jie kartu dalyvavo kuriant žmoniją, o vėliau ją atperkant po nuopuolio.

2. Palyginkite Jn 10, 17–18; Rom 8, 11; ir 1 Kor 15, 15. Kaip Kristaus prisikėlimas parodo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybę išganymo plane?

Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra susivieniję į „mažą grupę“, turinčią aiškų tikslą – atpirkti žmoniją. „Išganymo planui buvo skirta vieta Amžinojo pasitarimuose nuo amžinybės.“ (E. Vait, „Fundamentals of Christian Education“, 186 p.) Dievui nėra nieko svarbiau už išgelbėjimą kuo daugiau žmonių (1 Tim 2, 4; 2 Pt 3, 9). Mažos grupės gali turėti kelis tikslus, kuriuos aptarsime šią savaitę, tačiau pagrindinis jų tikslas – pražuvusių žmonių laimėjimas Jėzui. Darbuodamiesi mažose grupėse galime padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Mūsų mažų grupių pagrindinis tikslas turėtų būti sielų laimėjimas.

Apmąstykite mūsų Dievo vienybės slėpinį. Tai sunku suvokti, ar ne? Tačiau vis tiek galime tikėti ir pasikliauti tuo, ko iki galo nesuprantame, taip? Kodėl tai yra itin svarbus krikščioniškas principas, kurio reikia laikytis, kai kalbame apie tikėjimą?

II. MAŽOS GRUPĖS RAŠTE

Biblijoje yra daugybė pavyzdžių, kai mažos grupės meldžiasi, bendrauja, jų nariai drąsina vieni kitus ir bendradarbiauja dėl Kristaus. Šios grupės suteikė Dievo tautai galimybę pasidalyti atsakomybe ir visiškai panaudoti įvairias dovanas. Mažos grupės gali suteikti Viešpačiui galimybę labiau panaudoti kiekvieną iš mūsų.

3. Perskaitykite Iš 18, 21–25. Ką Jetras patarė Mozei, kas itin padėjo Mozei? Kodėl šis planas buvo gyvybiškai svarbus?

Kiekvienas asmuo Izraelio stovykloje tapo dešimties narių grupės dalimi, kuriai vadovavo dievobaimingas pareigūnas. Šios mažos grupės buvo klausimų sprendimo vieta, tačiau ne tik tai. Jos buvo bendrystės vietos, kuriose buvo galima užbėgti bėdoms už akių ir puoselėti dvasinį gyvenimą. Tai buvo vizijos vietos, kuriose buvo galima pasidalyti Dievo planais Izraeliui. Tokiose grupėse žmonės galėjo užmegzti glaudžius santykius, kurie galėtų padėti visiems dalyvaujantiems spręsti iškilusius klausimus. Neabejotina, kad anuomet, kaip ir dabar, žmonės susidurdavo su tokiomis aplinkybėmis, kada kiti galėjo padėti. Mažose grupėse galima šiltai bendrauti, augti dvasiškai ir spręsti klausimus.

Įdomu tai, kad mažų grupių specialistai mums sako, jog bendravimui idealiausias grupės dydis yra nuo šešių iki dvylikos žmonių. Būtent tokias grupes subūrė Mozė ir Jėzus.

4. Perskaitykite Lk 6, 12–13; Mt 10, 1; Mk 3, 13–15. Koks buvo Jėzaus dvejopas tikslas pašaukiant mokinius ir išrenkant juos Jo mažos grupės tarnystei?

Jėzaus tikslas, pašaukiant mokinius, buvo paruošti juos dvasiškai ir praktiškai misijai pasauliui. Bendraudami su Juo jie augo malone. Mažų grupių susitikimų metu jie išmoko efektyviau tarnauti. Kasdien stebėdami, kaip Jėzus pasirūpindavo šalia esančių žmonių poreikiais, jie išmoko, kaip naudoti savo dovanas. Jėzaus mažųjų grupių tikslas buvo ir dvasinis augimas, ir evangelizacija.

Prisiminkite, kai buvote nedidelės žmonių grupės dalimi, kad ir kokiomis aplinkybėmis, kurioje buvo rūpinamasi vieni kitais ir bendradarbiaujama siekiant tikslo. Ko išmokote, kas galėtų padėti suprasti mažų grupių vertę mūsų tikėjimo kontekste?

III. ORGANIZUOTI TARNAVIMUI

5. Perskaitykite 1 Kor 12, 12–25. Kaip žmogaus kūnas puikiai iliustruoja darnų darbą mažose grupėse?

Paulius ne tik atskleidžia dvasinių dovanų svarbą bažnyčios gyvenimui, bet ir siūlo jų organizavimo modelį. Jis aptaria dvasines dovanas Kristaus kūno kontekste ir kaip jos gali veikti.

Anatomija ir fiziologija parodo, kaip kūno organai yra suskirstyti į skirtingas tarpusavyje susijusias sistemas. Pavyzdžiui, virškinimas, širdis ir kraujagyslės, kvėpavimas ir skeletas yra tik keletas sudėtingų kūno organų sistemų. Dvasinės dovanos yra tarsi skirtingos kūno dalys. Jos geriausiai veikia, kai yra suskirstytos į sistemas ar grupes. Tiesą sakant, daugeliu atvejų jos negali veikti pavieniui. Mūsų kūnai nėra tiktai organų, funkcionuojančių savo nuožiūra, gniužulas. Kiekviena kūno funkcija yra suskirstyta į tampriai sujungtą sistemą, kuri veikia kartu siekiant bendro tikslo.

Visa tai mums nurodo į aplinką, kurioje galime geriausiai panaudoti savo dvasines dovanas. Veikiant vieniems lengva pasiduoti, tačiau būdami nedidelės grupės, turinčios panašių siekių ir tikslų dalimi, pastebime, kad mūsų pastangos gali būti daug geriau sutelktos ir padidintos.

Mažos grupės yra geriausia aplinka mūsų dvasinėms dovanoms panaudoti ir jos gali tapti bendruomenės evangelizacinės tarnystės šerdimi.

E. Vait pabrėžia mažų grupių svarbą šiais žodžiais: „Tas, kuris neklysta, man parodė, kad mažų grupių subūrimas yra krikščioniškų pastangų pagrindas. Jei bažnyčioje daug narių, tegul jie susiburia į mažas grupes, kad darbuotųsi ne tik dėl bažnyčios narių, bet ir netikinčiųjų. Jei kažkurioje vietoje tik du ar trys žino tiesą, tesusiburia į grupę. Tegul jie išlaiko sąjungos ryšį meilėje ir vienybėje, drąsindami vienas kitą žengti į priekį, kiekvienas įgydamas drąsos ir stiprybės dėka kitų pagalbos.“ („Testimonies for the Church“, 7t., 21 p.)

Mažų grupių tarnystė yra sumanyta Dievo, kad kiekvienas bažnyčios narys galėtų dvasiškai augti, patirti šiltą bendrystę ir panaudoti Dievo duotas dovanas tarnaujant.

Apmąstykite E. Vait teiginį. Kruopščiai ištyrinėkite jį. Kaip šis dangaus patarimas gali būti įgyvendintas jūsų bažnyčioje?

IV. MAŽOS GRUPĖS NAUJAJAME TESTAMENTE

Naujojo Testamento bažnyčia augo. Per keletą trumpų metų ji išaugo iš nedidelės tikinčiųjų grupės į dešimtis tūkstančių. Prie šio tikinčiųjų antplūdžio ir šio greito augimo reiškinio prisidėjo daugybė veiksnių. Jėzaus tarnystė pasėjo Evangelijos sėklą ir paruošė minias priimti mokinių skelbimą. Po Kristaus užžengimo Sekminių dieną, Šventoji Dvasia galingai nužengė ant besimeldžiančių, įtikėjusių mokinių. Vienas iš greito Naujojo Testamento bažnyčios augimo veiksnių buvo jų nedidelių grupių organizacinė struktūra. Mažos grupės padarė įtaką.

6. Perskaitykite Apd 18, 1–5 ir Apd 20, 1–4. Kaip manote, kodėl Lukas paminėjo kai kuriuos tų asmenų vardus, su kuriais Paulius glaudžiai bendradarbiavo?

Įdomu tai, kad Lukas mini kai kurių asmenų vardus, su kuriais Paulius darbavosi. Jam kiekvienas buvo svarbus. Jis juos žinojo vardais. Jie abipusiai palaikė vienas kitą evangelizacinėje tarnystėje. Nors jis paminėjo nedaug vardų, tai padeda įrodyti, kad svarbu artimai bendradarbiauti, net kai skaičiai maži.

Kiekvienas iš šių asmenų turėjo skirtingas dovanas. Jie augo skirtingomis aplinkybėmis ir buvo skirtingų kultūrų. Jų požiūris ne visada buvo toks pat, tačiau kiekvienas prisidėjo prie Kristaus. Jų dovanų įvairovė, kilmė ir patyrimas prisidėjo prie bažnyčios augimo. Kiekvienas jų prisidėjo prie Kristaus misijos savo turtingu asmeniniu patyrimu ir asmeniniu patyrimu su Jėzumi.

7. Palyginkite Apd 16, 11–15. 40 ir Apd 12, 11–12. Kokį kvietimą Lidija pateikė Pauliui iškart po atsivertimo? Kur keliavo Paulius ir Petras, kai jie buvo išvaduoti iš kalėjimo?

Naujojo Testamento tikintieji reguliariai susitikdavo namuose. Krikščioniški namai tapo įtakos centrais ir mažų grupių tarnystės šerdimi.

Ar pagalvojote apie mažų grupių tarnystę savo namuose, gal galvojote prisijungti prie draugo ir pradėti mažos grupės tarnystę jo namuose? Jei jau esate mažos grupės tarnystės dalimi, pagalvokite, kuo šią savaitę galėtumėte pasidalyti Sabatos mokykloje apie jos naudą.

V. MAŽŲ GRUPIŲ DINAMIKA

Mažos grupės yra priemonė, kuria Dievas naudojasi augindamas savo bažnyčią. Tai yra „saugus prieglobstis“ žmonėms, norintiems išreikšti savo problemas ir aptarti bendrus rūpesčius. Jos suteikia dvasinio augimo galimybių rūpestingų santykių kontekste. Daugelis nekrikščionių iš pradžių jausis patogiau dalyvaudami nedidelės grupės susitikime namuose nei įprastoje bažnyčioje.

8. Perskaitykite Apd 4, 31; Apd 12, 12 ir Apd 20, 17–19. 27–32. Išvardykite visus skirtingus elementus šiose Naujojo Testamento grupėse. Į kokias veiklas buvo įsitraukusios šios grupės?

Ankstyvieji krikščionys susitikdavo norėdami tarpininkauti kitiems, melstis dėl bendrų klausimų, šiltai bendrystei, tyrinėti Dievo Žodį, pasirengti tarnystei, drauge apsisaugoti nuo klaidamokslių ir kartu dalyvauti evangelizacijoje.

Mažos grupės nulemia skirtumą. Žmonės, suvienijantys dovanas tarnystei, sutelkiantys dėmesį į Šventosios Dvasios galią, yra galingas ginklas Viešpaties rankose.

9. Perskaitykite Mt 9, 37–38. Ką Jėzus sako apie pjūtį ir koks yra Jo sprendimas problemai?

Mokiniai matė menkas galimybes Evangelijos pažangai, tačiau Jėzus matė dideles galimybes. Jis su jais pasidalijo džiugia žinia, kad „pjūtis didelė“, bet tada Jis atkreipė dėmesį į problemą – „o darbininkų maža“ (Mt 9, 37). Kristaus sprendimas buvo šis: „Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“ (Mt 9, 38) Mažos grupės yra atsakymas į Kristaus maldą ir akivaizdžiai padidina darbininkų skaičių Kristaus pjūčiai.

Visų veiksmingų mažų grupių dėmesys skiriamas liudijimui ir tarnystei. Mažos grupės tarnystė greitai išnyks, jei jos dėmesys bus nukreiptas į vidų, o ne į išorę. Jei mažoji grupė tarnaus tik sau ir virs kažkuo šiek tiek daugiau nei diskusijų grupe, ji neteks savo tikslo ir praras gyvybiškai svarbią priežastį gyvuoti. Mažos grupės skirtos vesti žmones pas Jėzų, ugdyti jų tikėjimą Jėzumi ir paruošti juos liudyti Jėzų.

Galbūt Dievas ragina jus suburti nedidelę grupę jūsų namuose? Kodėl nepasimeldus dėl to, ką Dievas gali raginti jus daryti? Gali būti, kad jums tai yra dvasiškai naudingiausias gyvenimo laikas.

Tolesniam tyrinėjimui: Prieš kelerius metus nedidelė bažnyčia Europoje, vieno iš didžiųjų šio žemyno miestų prieigose, nusprendė turinti padaryti ką nors reikšmingo Viešpačiui. Bažnyčia buvo neveikli. Metų metus niekas nesikrikštijo. Esant tokioms aplinkybėms, ši bažnyčia neturėjo jokios ateities. Pastorius ir bažnyčios taryba nuoširdžiai meldėsi ir kruopščiai svarstė, ką jie galėtų padaryti.

Tyrinėdami Naująjį Testamentą jie nusprendė įkurti mažų grupių tarnystę. Devyni nariai suvokė, ką daryti. Jie pasišventė kartu melstis ir tyrinėti, kaip efektyviai pradėti mažų grupių tarnystę. Netrukus jie nusprendė savo namus paversti evangelizacijos centru. Grupės išmoko įvairiais būdais naudotis savo dovanomis. Jos pradėjo maldos ir svetingumo tarnystę. Jos užmezgė draugystę bendruomenėje. Jos pradėjo tarnauti šeimoms, draugams ir atsimetusiems adventistams. Mažųjų grupių vadovai surengė Rašto tyrinėjimą devyniuose namuose, kuriuose dalyvavo keturiasdešimt svečių. Jos nustebo pamačiusios, ką daro Šventoji Dvasia. Galiausiai septyniolika iš keturiasdešimties buvo pakrikštyti. Tos mažos neveiklios bažnyčios liudijimas yra tas, kad mažos grupės nulemia didžiulį skirtumą. Jos yra vienas iš Dievo būdų, kaip į bažnyčios misiją įtraukti bažnyčios narius.

Klausimai aptarimui:

1. Klasėje aptarkite svarbiausius kiekvienos mažos grupės elementus, kaip aprašyta V dalyje.

Į kokias kitas veiklas galėtų įsitraukti nedidelės grupės? Kaip šios grupės galėtų padėti turintiesiems ypatingų dovanų iš tikrųjų panaudoti jas kaip niekad anksčiau?

2. Kodėl itin svarbu, kad mažos grupės visada sutelktų dėmesį į misiją? T.y., kad ir kiek grupė gali ugdyti ir palaikyti savo narius, kodėl ji visada turi išlaikyti Evangelijos skelbimą savo tikslu? Kodėl maža grupė taip pat turėtų nuolat palaikyti ryšį su vietine bendruomene? Kodėl tai itin svarbu?

3. Ar kada nors buvote dalimi ar girdėjote apie mažą grupę, kuri neveikė efektyviai ir galiausiai iširo? Aptarkite priežastis, kodėl, jūsų manymu, taip gali nutikti. 4. Pagalvokite apie anksčiau pateiktą pasakojimą apie tai, kas nutiko Europoje tos mažos grupės tarnystei. Kaip manote, kodėl ji buvo efektyvi? Ką ji padarė, kas daugeliu atžvilgių buvo itin paprasta ir vis dėlto itin efektyvu? Kodėl darbas „saugesnėje“ namų aplinkoje, priešingai nei bažnyčios pastate, gali būti efektyvus būdas pradėti evangelizaciją apylinkėje ar bendruomenėje?