Rugpjūčio 1–7 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Kor 12, 12; Mt 3, 16–18; 1 Kor 12, 7; 1 Kor 1, 4–9; Mt 25, 14–30.

Įsimintina eilutė: „Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka.“ (1 Kor 12, 11)

Dievas kviečia mus liudyti (Apd 1, 8; Iz 43, 10). Liudijimas nėra ypatinga dvasinė dovana, kurią turi tik keli išrinktieji. Liudijimas – tai kiekvieno krikščionies dangaus pašaukimas.

Rašte vartojami skirtingi posakiai apibūdinant mūsų pašaukimą Dievo akivaizdoje. Mes turime būti „pasaulio šviesa“, Kristaus pasiuntiniai ir „karališkoji kunigystė“ (Mt 5, 14; 2 Kor 5, 20; 1 Pt 2, 9). Tas pats Dievas, kuris kviečia mus liudyti ir tarnauti, paruošia mus šiai užduočiai. Kiekvienam tikinčiajam Jis suteikia dvasines dovanas. Dievas nepašaukia jau sugebančio asmens. Jis parengia pašauktus. Visiems, kurie tiki, Jo suteikiamas išgelbėjimas yra dovanojamas, ir Jis taip pat suteikia savo dovanas.

Pasišventus Dievui ir pavedus savo gyvenimą Jo tarnystei, mūsų galimybės tarnauti tampa begalinės. „Tas, kuris, išsižadėjęs savęs, leidžia savo širdyje veikti Šventajai Dvasiai ir gyvena visiškai pasišventęs Dievui, tampa beribiai naudingas.“ (E. Vait, „The Ministry of Healing“, 159 p.)

Šią savaitę tyrinėsime mūsų neribotas galimybes tarnystei per Šventosios Dvasios dovaną.

I. SKIRTINGOS DOVANOS: VIENINGI TARNYSTĖJE

Ar kada pagalvojote, kokie skirtingi buvo mokiniai? Jų auklėjimas, asmenybės, temperamentas ir dovanos labai skyrėsi. Bet tai nebuvo kliuvinys bažnyčiai. Tai buvo stiprybė. Muitininkas Matas buvo atidus ir tikslus. Priešingai Petrui, dažnai kalbėjusiam skubotai, entuziastingam ir impulsyviam, tačiau jis taip pat turėjo įgimtas vadovo savybes. Jonas buvo švelnus, bet ir iškalbus. Andriejus patiko žmonėms, puikiai suvokdavo aplinką ir jautrus kitų atžvilgiu. Tomas turėjo natūralų polinkį klausinėti, ir jis dažnai abejojo. Kiekvienas iš šių mokinių, nors ir skirtingo būdo bei turintis skirtingas dovanas, buvo galingai naudojamas Dievo, kad liudytų apie Jį.

1. Perskaitykite 1 Kor 12, 12–13. 18–22. Ką šios eilutės sako apie žmonių su skirtingomis dovanomis poreikį Kristaus kūne, bažnyčioje?

Dievui patinka priimti skirtingus žmones su įvairiais talentais ir sugebėjimais ir suteikti jiems dovanas tarnystei. Kristaus kūnas nėra vienalytė vienodų žmonių grupė. Tai nėra vienodų žmonių grupė su vienodo išsilavinimo ir vienodai mąstančiais žmonėmis. Tai dinamiškas įvairių dovanų turinčių žmonių, suvienytų meilės Kristui ir Raštui, judėjimas, pasiryžęs pasidalyti Jo meile ir tiesa su pasauliu (Rom 12, 4; 1 Kor 12, 12). Kristaus kūno nariai turi skirtingas dovanas, tačiau kiekviena iš jų yra brangi; kiekviena iš jų yra labai svarbi sveikam Kristaus kūno funkcionavimui. Akys, ausys ir nosis atlieka skirtingas funkcijas, bet yra būtinos kūnui, taip pat reikalingos ir visos dovanos (1 Kor 12, 21–22).

Pagalvojus apie žmogaus kūną, lemiamą vaidmenį atlieka net mažiausios dalys. Pagalvokite apie mūsų blakstienas. O kas, jei mes neturėtume tokios akivaizdžiai nereikšmingos kūno dalies kaip blakstienos? Dulkės pablogintų mūsų regėjimą, o atsiradę padariniai galėtų nulemti nepataisomą žalą. Bažnyčios narys, kuris atrodo „nereikšmingiausias“, yra svarbi Kristaus kūno dalis ir yra apdovanotas Šventosios Dvasios. Šias dovanas pašventus Dievui, kiekvienas iš mūsų galime nulemti skirtumą amžinybei.

Kad ir kokie talentingi būtumėte, kokie dalykai jums nelabai sekasi, bet jie pavyksta kitiems bažnyčioje? Kaip tai turėtų padėti išlaikyti jus deramoje vietoje?

II. DIEVAS – VISŲ GERŲ DOVANŲ DAVĖJAS

Pasak 1 Kor 12, 11. 18; Ef 4, 7–8; Jok 1, 17, Dievas yra visų dovanų davėjas, ir „kiekviena tobula dovana“ ateina iš Jo. Tad galime būti tikri, kad Jis mums suteiks tas Šventosios Dvasios dovanas, kurios labiausiai tinka mūsų asmenybei, ir Jis geriausiai panaudos mūsų sugebėjimus savo tikslui ir savo vardo šlovei.

2. Perskaitykite Mk 13, 34 ir 1 Kor 12, 11. Kodėl Dievas suteikia dvasines dovanas?

Raštas aiškiai moko. Dievas kiekvienam iš mūsų skyrė ypatingą užduotį dalytis Evangelija su kitais. Jėzaus palyginime apie žmogų, palikusį savo namus tarnams, namų šeimininkas kiekvienam iš jų paskyrė darbą (Mk 13, 34). Kiekvienam tenka užduotis ir Dievas visiems suteikia dvasinių dovanų, kad žmogus atliktų dangaus užduotį ar tarnystę, kuriai jis yra pašauktas. Pavedus savo gyvenimą Kristui ir per krikštą tapus Jo kūno, bažnyčios, nariais, Šventoji Dvasia suteikia dovanas, kad galėtume tarnauti kūnui ir liudyti pasauliui.

1903 m. E. Vait parašė laišką vienam žmogui, paragindama jį naudoti Dievo tarnystei duotas dovanas. „Mes visi esame Dievo šeimos nariai, mums visiems daugiau ar mažiau yra patikėti Dievo talentai, už kurių naudojimą esame atsakingi. Nesvarbu, ar mūsų talentas didelis, ar mažas, mes turime jį naudoti tarnaudami Dievui ir turime pripažinti visų kitų teisę naudoti jiems patikėtas dovanas. Nedera niekinti mažiausio fizinio, intelektualinio ar dvasinio kapitalo.“ (Letter 260, December 2, 1903)

3. Perskaitykite Apd 10, 36–38; Mt 3, 16–18 ir Apd 2, 38–42. Ko šios eilutės mus moko apie Šventosios Dvasios pažadą krikšto metu?

Kaip Jėzus per savo krikštą buvo pateptas Šventąja Dvasia, paruošiant ir pilnai aprūpinant Jį tarnystei pasauliui, kiekvienam iš mūsų krikšto metu pažadama Šventoji Dvasia. Dievas nori, kad mes būtume teigiamai užtikrinti, jog Jis įvykdė savo žodį ir suteikė mums dvasines dovanas, kad laimintume mūsų bažnyčią ir pasaulį.

III. DVASINIŲ DOVANŲ TIKSLAS

4. Perskaitykite 1 Kor 12, 7 ir Ef 4, 11–16. Kodėl Dievas kiekvienam tikinčiajam teikia dvasines dovanas? Koks yra šių dovanų tikslas?

Dvasinės dovanos tarnauja keliems tikslams. Dievas jas suteikia savo bažnyčios augimui ir stiprinimui, kad būtų galima atlikti Jo tarnystę. Jos skirtos sukurti vieningą bažnyčią, pasirengusią įvykdyti Jo misiją pasaulyje. Rašiusieji Bibliją pateikia mums šias Dievo bažnyčiai duotas dvasines dovanas, pavyzdžiui: tarnavimas, skelbimas, mokymas, raginimas ir šalpa. Taip pat paminėtos svetingumo, gailestingumo darbai, paslaugumo ir guodimo dovanos, ir tai tik keletas jų. Išsamesnis sąrašas yra Romiečiams 12 ir 1 Korintiečiams 12.

Gali kilti klausimas dėl dvasinių dovanų ir įgimtų talentų santykio. Dvasinės dovanos yra dangaus suteikiamos savybės, kurias Šventoji Dvasia teikia kiekvienam tikinčiajam, kad įgalintų konkrečiai tarnystei bažnyčioje ir pasaulyje. Jos taip pat gali apimti įgimtus talentus, kurie yra pašventinti Dvasios ir naudojami tarnaujant Kristui. Visi įgimti talentai yra duoti Dievo, bet ne visi yra naudojami tarnaujant Kristui.

„Palyginime pateikti talentai nėra tik ypatingos Dvasios dovanos. Tai galima pasakyti apie visas dovanas ir gabumus, ar jie būtų įgimti ar įgyti, fiziniai ar dvasiniai. Visi gabumai turi būti panaudoti Kristaus tarnystei. Tapdami Jo mokiniais, mes atiduodame Jam save, t.y. atiduodame viską, ką mes turime ir kuo mes esame. Šias dovanas Jis sugrąžina mums išgrynintas ir sustiprintas, kad jos būtų naudojamos Jo šlovei ir mūsų artimųjų palaimai.“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, 292 p.)

Taip pat Dievas teikia ypatingas dovanas, tokias kaip pranašavimas, ir konkrečias pareigas bažnyčioje, įskaitant ganytojus (pastorius) ir vyresniuosius, kurie yra Kristaus kūno mokytojai, kad palaikytų ir aprūpintų kiekvieną narį tarnystei (žr. Ef 4, 11–12). Visos bažnyčios vadovybės funkcija – tai padėti kiekvienam nariui atrasti jų dvasines dovanas ir išmokyti jas panaudoti Kristaus kūno ugdymui.

Kokių jūs turite įgimtų talentų, kurie, nors ir naudingi pasaulietinėje aplinkoje, taip pat gali būti palaima bažnyčiai?

IV. SUŽINOKITE SAVO DOVANAS

5. Palyginkite 1 Kor 1, 4–9 su 2 Kor 1, 20–22. Ką šios eilutės mums sako apie Dievo pažadus ir ypač dvasines dovanas prieš Kristaus antrąjį atėjimą?

Dievas žada, kad Jo bažnyčia parodys visas Šventosios Dvasios dovanas prieš pat mūsų Viešpačiui sugrįžtant. Jo pažadai patikimi. Jis įdiegė į mūsų širdį Šventosios Dvasios liudijimą, kad kiekvienas iš mūsų suprastų, kokias dovanas Jis mums suteikė. Dievas suteikia mums dovanas ir Dievas per savo Dvasią jas mums atskleidžia.

6. Perskaitykite Lk 11, 13; Jok 1, 5 ir Mt 7, 7. Jei mes norime sužinoti, kokias dovanas Dievas suteikė kiekvienam iš mūsų, ką Jis mus kviečia daryti?

Mes gauname Dvasios dovanas, kai pasišvenčiame Dievui ir prašome, kad Jis atskleistų mums suteiktas dovanas. Kai mūsų širdyse nebebus tuščios asmeninės garbės ir mums svarbiausia bus tarnystė Jėzui, Jo Dvasia parodys mums dvasines dovanas, kurias Jis suteikė mums. „Šventoji Dvasia nebuvo išlieta, kol tikėjimu ir malda mokiniai visiškai neatsidavė Jo darbui. Tik tuomet ypatingu būdu dangaus turtai buvo patikėti Kristaus sekėjams… Dovanos jau yra mūsų Kristuje, tam, kad jas turėtume, privalome priimti Dievo Dvasią.“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, 291 p.)

Dvasinės dovanos (žr. 1 Kor 12, 4–6) – tai Dievo duotos savybės, kad galėtume Jam efektyviai tarnauti. Tarnystės yra bendrosios sritys, kuriose galime atskleisti savo dovanas, o veikla yra konkretūs renginiai, leidžiantys mums naudoti dovanas. Dvasinės dovanos nesuteikiamos visiškai subrandintos. Kai Šventoji Dvasia padaro jums įspūdį tam tikroje tarnystės srityje, melskitės, kad Ji vestų jus į konkrečią tarnystę, kad panaudotumėte jūsų dovanas per evangelizaciją.

Kokios yra jūsų konkrečios dovanos ir, svarbiau, kaip jūs galite patobulinti tas dovanas Viešpaties tarnystei?

V. MŪSŲ DOVANŲ AUGIMAS

7. Perskaitykite palyginimą apie talentus Mt 25, 14–30. Kokia šio pasakojimo mintis reikšmingiausia jums? Kodėl pirmi du tarnai buvo pagirti Dievo, o paskutinis – pasmerktas? Ką šis pasakojimas pasako apie mūsų talentų panaudojimą? Ypač atkreipkite dėmesį į Mt 25, 29.

Šeimininkas kiekvienam tarnui suteikė talentų pagal sugebėjimus (Mt 25, 15). Kiekvienas gavo skirtingą sumą. Vienas gavo penkis talentus, kitas – du, trečias – vieną. Kiekvienas tarnas galėjo pasirinkti, kaip investuoti ar panaudoti jiems duotus talentus. Svarbu, kad tai, kas jiems buvo duota, jiems nepriklausė. Talentai priklausė tam, kas juos jiems perdavė.

Šeimininkui rūpėjo ne tai, kam teko geresni ar prastesni talentai. Nebuvo svarbu, kiek talentų buvo suteikta. Svarbiausia buvo tai, ką kiekvienas padarė su tuo, kas jam buvo duota.

Paulius tai išdėsto 2 Kor 8, 12: „Kai esama tikro troškimo, girtinas, kas duoda kiek gali, o ne kiek negali.“ Dievui svarbu ne tai, ką turite, o tai, ką darote su tuo, ką turite.

Dievas pagyrė pirmuosius du tarnus, nes jie ištikimai naudojosi savo talentais. Jų talentai vis augo. „Blogasis“ tarnas nenaudojo šeimininko jam duotų talentų, ir jie neaugo. Tai yra amžina tiesa: „Tarnavimo įstatymas tampa jungiančia grandimi, kuri sujungia mus su Dievu ir artimaisiais.“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, 290 p.) Neištikimasis tarnas iššvaistė galimybę tarnauti ir galiausiai ją prarado.

Mums naudojant dovanas, kurias Dievas mums suteikė Jo vardo šlovei, jos didės ir augs. Kaip galite sužinoti, kokias dovanas Dievas suteikė jums? Nuolankiai paprašykite Dievą parodyti jums sritis, kuriose Jis nori jus matyti tarnaujančius. Kai Jis jus paragins, įsitraukite. Jūsų dovanos augs, kai jas naudosite ir džiaugsitės Jo tarnyste.

Pagalvokite apie šį palyginimą ir pritaikykite jį savo gyvenimui. Ką jis sako jums apie tai, ką darote su tuo, ką jums Dievas suteikė? (Atminkite, kad viskas, ką turite, taip pat yra Dievo dovana.)

Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Paslėpti lobiai, 289–331 p.

Teisingas Rašto mokymo, susijusio su dvasinėmis dovanomis, supratimas vienija bažnyčią. Pripažinimas, kad kiekvienas iš mūsų esame brangus ir reikalingas Kristaus kūno narys, yra vienijanti mintis. Kiekvienas bažnyčios narys yra būtinas Kristaus misijai įvykdyti. Kiekvienas narys yra apdovanotas tarnystei.

„Kiekvienam yra pavestas darbas, kurį reikia atlikti Mokytojui. Kiekvienam Jo tarnui skiriamos ypatingos dovanos ar talentai. Vienam Jis davė penkis talentus, kitam du, o trečiam vieną; kiekvienam pagal sugebėjimus. Kiekvienam tarnui tenka tam tikras pasitikėjimas, už kurį jis yra atsakingas; ir skirtingas pasitikėjimas yra proporcingas mūsų įvairiems sugebėjimams. Dalydamas dovanas Dievas nesiėmė šališkumo. Jis paskirstė talentus pagal žinomus Jo tarnų sugebėjimus ir tikisi atitinkamos grąžos.“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 2 t., 282 p.)

Taip pat atminkite, kad Dvasios dovanos suteikiamos Dievo, o ne mūsų pačių šlovei. Dievas jas suteikė savo vardo išaukštinimui ir Jo tikslo pažangai.

Klausimai aptarimui:

1. Apsvarstykite mintį, kad kiekvienas iš mūsų yra gavęs dovanų iš Dievo. Kokį tai turi praktinį poveikį jūsų vietinei bendruomenei? Kokį skirtumą ši mintis gali nulemti kiekvieno nario dalyvavimui tarnystėje?

2. Pasidalykite su Sabatos mokyklos nariais, kaip kito nario dovanos jus palaimino. Pasidalykite su klase, kaip sužinojote savo dvasines dovanas. Jūsų manymu, kokios yra jūsų dovanos, ir kaip jas naudojate palaimindami kitus?

3. Šioje temoje buvo atkreiptas dėmesys, kad mūsų dovanos auga, kai jas naudojame. Pažvelkite į savo gyvenimą. Pagalvokite apie dovanas, kurias Dievas jums suteikė, kurios augo, kai jas naudojote Jo vardo šlovei? Tuo pačiu metu, dar kartą paklauskite savęs, ko buvo klausiama V dalies pabaigoje, kiek esate ištikimas tam, ką jums davė Dievas.