Balandžio 6–12 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ef 1, 1–4; Mt 22, 35–37; Mt 7, 24–25; Pat 18, 24; 1 Kor 15, 33; Mok 2, 1–11.
Įsimintina eilutė: „Arba, jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui“ (Joz 24, 15).
Ar pastebėjote, kad gyvenimas kupinas sprendimų? Iš tiesų galima teigti, kad daugeliu atvejų mes visą dieną, vos pabudę iki kol einame miegoti, priiminėjame sprendimus. Mes priimame tiek daug sprendimų, kad dažnai apie juos net nesusimąstome. Mes tiesiog apsisprendžiame.
Kai kurie sprendimai yra paprasti ir netgi tampa rutina, o kiti keičia gyvenimą ir sukelia amžinus padarinius ne tik mums, bet ir mūsų šeimoms.
Todėl mums itin svarbu apmąstyti savo sprendimus, ypač svarbiuosius, tuos, kurie gali paveikti mus ir mūsų šeimą visam ne tik mūsų, bet ir mūsų šeimos narių gyvenimui.
Kiek iš mūsų net šiandien apgailestaujame dėl priimtų sprendimų? Kiek žmonių net šiandien gyvena su netinkamų seniai priimtų sprendimų padariniais? Laimei yra atleidimas. Yra atpirkimas ir išgydymas, net ir blogiausiems sprendimams.
Šią savaitę mes labai plačiai apžvelgsime mūsų priimamų sprendimų klausimą, kaip mes juos turėtume priimti ir koks gali būti jų poveikis mums ir mūsų šeimoms.
LAISVA VALIA, LAISVĖ RINKTIS
Kai kurie krikščionys tiki, kad Dievas išsirinko dar prieš asmens gimimą, ar jis bus išgelbėtas. Tai reiškia, kad tie, kurie galų gale pražūva amžiams, pražūva dėl to, jog Dievas, savo išmintimi (taip teigia ši teologija), išsirinko, kad šis asmuo pražūtų. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo asmens pasirinkimo, jis yra pasmerktas.
Laimei, septintosios dienos adventistai nepriskiriami šiai teologijai. Vietoj to mes tikime, kad Dievas išsirinko, jog mes visi būtume išgelbėti, ir kad dar prieš sukuriant pasaulį mes esame išsirinkti Jame turėti amžinąjį gyvenimą.
Perskaitykite Ef 1, 1–4; Tit 1, 1–2; ir 2 Tim 1, 8–9. Ką šie tekstai mums sako apie tai, kad Dievas išsirinko mus ir kada mes buvome išsirinkti?
Kad ir kokia gera būtų ši žinia, kai kurie žmonės vis tiek pražus (Mt 25, 41). Ir taip yra todėl, kad nors Dievas išsirinko mus visus, Jis suteikė žmonėms švenčiausią dovaną – laisvą valią, laisvę rinktis.
Ko Mt 22, 35–37 moko apie laisvą valią?
Viešpats neverčia mus Jį mylėti. Meilė, kad ji būtų meilė, turi būti teikiama laisvai. Daugeliu atžvilgių galima teigti, kad Raštas yra pasakojimas apie Dievą, tiesiantį rankas pražuvusiems žmonėms ir be prievartos siekiantį laimėti jų širdis sau. Ši tikrovė geriausiai matoma Jėzaus gyvenime ir tarnystėje, ir kaip žmonės, pasinaudodami savo laisva valia, į Jį reagavo. Kai kuriuos Jis traukė; kiti norėjo, kad Jis mirtų.
Taip, Dievas išsirinko mus išgelbėjimui, bet galų gale mes turime apsispręsti priimti šį išgelbėjimą. Neabejotina, iš visų sprendimų, kuriuos turime priimti, pasirinkimas tarnauti Viešpačiui yra pats svarbiausias mums ir tiems, kurie yra paveikiami (pvz., mūsų šeima) mūsų gyvenimo ir priimamų sprendimų.
TINKAMŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
Mes visi gerai žinome, kokie svarbūs yra mūsų sprendimai. Ir visi mes žinome, kaip netinkami sprendimai gali labai neigiamai paveikti mūsų ir kitų žmonių gyvenimą. Kyla klausimas: kaip mums žinoti, kaip priimti tinkamus sprendimus?
Pateiktuose tekstuose užrašyti keli bendri žingsniai, kurie gali padėti mums priimti tinkamus sprendimus. Kokie yra šie žingsniai?
1) 1 Tes 5, 17; Jok 1, 5 2) Iz 1, 19; Mt 7, 24–25 3) Ps 119, 105; 2 Tim 3, 16 4) Pat 3, 5–6; Iz 58, 11 5) Pat 15, 22; 24, 6
Itin svarbu, kad, priimdami visus svarbius sprendimus, mes kreiptumės į Viešpatį malda ir įsitikintume, jog mūsų sprendimai jokiu būdu nepaskatins mus sulaužyti Dievo Įstatymą ar net Jo Žodžio principų. Labai svarbu, kad mes pasitikėtume Dievu, kad pavestume Jam savo sprendimus; t.y., turime melstis, kad sprendimai, kuriuos mes priimsime, pašlovintų Jį ir kad mes būtume pasiruošę atsisakyti savo troškimų, jei jie prieštarauja Jo planui mūsų gyvenime. Dažnai išmintingi patarėjai gali labai praversti, mums priimant sprendimus. Galų gale mes galime kliautis Dievu žinodami, kad Jis myli mus ir nori to, kas mums geriausia, ir kad jei mes tikėdami nuolankiai pavesime savo gyvenimą Jėzui, galėsime žengti pirmyn tikėdami mūsų priimamais sprendimais.
Kaip jūs priimate svarbius sprendimus savo gyvenime? Kokius dvasinius žingsnius žengiate, jei tai darote, priimdami šiuos sprendimus?
DRAUGŲ PASIRINKIMAS
Vienas iš svarbiausių sprendimų, kurį teks kada nors priimti, yra susijęs su mūsų draugais. Dažniausiai mes nesiekiame susirasti draugų; draugystė paprasčiausiai rutuliojasi natūraliai, mums leidžiant laiką su žmonėmis, kuriems patinka tie patys dalykai, kaip ir mums.
Kokius principus, susijusius su draugų pasirinkimu, randame šiuose tekstuose? Pat 12, 26; 17, 17; 18, 24; 22, 24–25.
Pat 18, 24 sako, kad jei norime turėti draugų, patys turime būti draugiški. Kartais žmonės patiria vienatvę, bet jų niūrus, neigiamas nusistatymas atstumia aplinkinius. „Net geriausieji iš mūsų turime tų nemielų savybių; ir rinkdamiesi draugus turėtume rinktis tuos, kurie neatitols nuo mūsų, kai sužinos, kad mes nesame tobuli. Reikia abipusio pakantumo. Mes turėtume mylėti ir gerbti vieni kitus, nepaisant netobulumų ir trūkumų, kurių mes negalime nematyti; nes tai yra Kristaus Dvasia. Turėtų būti puoselėjami nuolankumas ir nepasitikėjimas savimi, kantrus jautrumas kitų trūkumų atžvilgiu. Tai sunaikins visą savanaudiškumą ir padarys mus geranoriškais ir kilniais“ (Ellen G. White, Pastoral Ministry, 95 p.).
Viena iš žinomiausių draugysčių yra toji tarp Dovydo ir Jehonatano. Jei Saulius, pirmasis Izraelio karalius ir Jehonatano tėvas, būtų buvęs ištikimas ir paklusnus, jo karalystė būtų gyvavusi keletą kartų, o Jehonatanas galėjo būti jo sosto įpėdinis. Kai Saulius parodė, kad yra nevertas savojo pašaukimo, Dievas išsirinko Dovydą kaip naują Izraelio karalių, tokiu būdu atmesdamas Jehonataną, teisėtą sosto įpėdinį. Čia yra galingas pavyzdys, kaip vieno šeimos nario netinkamas sprendimas (Sauliaus) paveikė kitą šeimos narį (Jehonataną).
Tačiau Jehonatanas nepyko ir nepavydėjo Dovydui. Vietoj to jis nusprendė padėti Dovydui, apsaugodamas jį nuo savo tėvo Sauliaus rūstybės. „Jehonatano širdis prisirišo prie Dovydo širdies. Pamilo Jehonatanas jį kaip save patį“ (1 Sam 18, 1). Koks galingas tikros draugystės pavyzdys.
„Neapsirikite: ‘Blogos draugijos gadina gerus papročius!‘“ (1 Kor 15, 33) Koks buvo jūsų patyrimas, susijęs su draugais, net tais, kurie nenorėjo jums pakenkti, bet galiausiai vis tiek jums pakenkė? Kaip netinkami sprendimai, susiję su draugyste, gali pakenkti šeimos santykiams?
GYVENIMO PARTNERIO PASIRINKIMAS
Jei būtina kruopščiai rinktis draugus, būsimą sutuoktinį derėtų rinktis dar atsargiau. Adomas buvo labai palaimintas, kad Dievas sukūrė jo gyvenimo draugę savo rankomis ir iš paties Adomo. Jam pasirinkti buvo lengva, nes Ieva buvo ne tik vienintelė, bet ir tobula moteris. Mums yra šiek tiek sunkiau, nes nė vienas iš mūsų nesame tobulas ir turime rinktis iš daug žmonių.
Kadangi šis sprendimas yra itin svarbus, Dievas nepaliko mūsų be gairių šioje mūsų gyvenimo srityje. Be visų svarbių žingsnių, kuriuos mes tyrinėjome antroje temoje, su santuokos klausimu yra susiję keletas konkretesnių žingsnių (santuokos klausimą atidžiai tyrinėsime 6 temoje). Iš tikrųjų be apsisprendimo tarnauti Viešpačiui, sutuoktinio klausimas visiems beveik visada yra daugiausia padarinių lemsiantis klausimas.
Kokie bendri patarimai, pateikti šiuose tekstuose, galėtų ir turėtų būti taikomi norintiems rasti tinkamą sutuoktinį? Ps 37, 27; 119, 97; 1 Kor 15, 33; Jok 1, 23–25.
Be tinkamo asmens santuokai ieškojimo, pirmiausia reikia pačiam būti tinkamu asmeniu. „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 7, 12). Kažkas gali rasti potencialų sutuoktinį, turintį visas pageidaujamas savybes, bet jei norinčiajam gerų savybių kitame asmenyje jų pačiam stinga, kils problemų.
Tai nėra nauja, ir tai tikrai matoma ne tik santuokoje, bet gyvenime apskritai. Laiško romiečiams įžangoje Paulius daug dėmesio skiria kalbėdamas apie tuos, kurie smerkia kitus už tai, ką patys smerkiantieji daro, ir yra kalti. Arba, kaip sakė Jėzus: „Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?!“ (Mt 7, 3)
Kaip dažnai pastebite trokštantys, kad, pavyzdžiui, jūsų sutuoktinis turėtų tų savybių, kurių jums patiems stinga? Pagalvokite apie tai.
KRYPTIES PASIRINKIMAS
Tam tikru metu turime apsispręsti, ką norime daryti su savo gyvenimu, renkantis darbą ar karjerą. Nepaisant to, ar esate turtingi ar visą dieną dirbantys namuose, rūpindamiesi namais ir šeima (kilniausia iš visų profesijų), daugelis turi apsispręsti dėl gyvenimo ir uždarbio.
Žinoma, mes visi esame tam tikrose aplinkybėse, kurios gali labai apriboti su karjera susijusį pasirinkimą. Tačiau, kad ir kokiose aplinkybėse būtume, mes galime apsispręsti dėl savo profesijos, kuri, ypač žinant, jog turime išgelbėjimą Jėzuje Kristuje, gali suteikti mūsų gyvenimui papildomą prasmę ir tikslą. Trumpai tariant, kuo beužsiimtume, galime tai daryti Dievo šlovei.
Kokią klaidą padarė Saliamonas ir kaip mes galime apsisaugoti, kad nepadarytume kažko panašaus? Mok 2, 1–11.
Nereikia būti turtingiems, kad patektume į tuos pačius spąstus, kaip Saliamonas. „Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių“ (1 Tim 6, 10). Ir vargšas gali mylėti pinigus tiek pat, kiek turtuolis.
Taip, mes turime užsidirbti pragyvenimui, bet, nepaisant mūsų darbo ar pajamų, neprivalome turto siekimo padaryti stabu. Daug šeimų patyrė tėvą, kuris, apsėstas pinigų, nekreipė dėmesio į šeimą, norėdamas praturtėti. Kiek vaikų ar žmonų verčiau rinktųsi kuklesnį gyvenimo būdą, užuot rinkęsi skurdžius santykius su tėvu? Daugeliu atvejų žmonės rinktųsi paprastesnį gyvenimo būdą.
Nuo pasaulio sukūrimo Dievas sumanė, kad darbas bus gyvenimo dalis (Pr 2, 15). Pavojus kyla tuomet, kai darbą padarome savo gyvenimo centru arba kai darbas tampa turto sau siekimo priemone. Štai kokią klaidą padarė Saliamonas. Jis ieškojo prasmės šiuose sumanymuose, ir nors daugelis jų jam atnešė tam tikrą pasitenkinimą, galų gale jis suprato, kad jie yra beprasmiai.
Kažkas kartą pasakė: „Kiek žmonių gyvenimo pabaigoje norėjo, kad jie būtų praleidę daugiau laiko biure ir mažiau laiko su savo šeima?“ Kokia svarbi žinia yra šiame teiginyje?
Tolesniam tyrinėjimui: Visame Šventajame Rašte mes susiduriame su žmogaus laisva valia. Net nepuolę Adomas ir Ieva (Pradžios 3) turėjo laisvą valią ir, deja, jie pasirinko netinkamai. Jei nepuolę kūriniai, tobuli, gali piktnaudžiauti laisva valia, kiek juo labiau tai galime daryti mes, persmelkti nuodėmės?
Ir mes turime prisiminti, kad laisva valia yra būtent tokia – laisva, o tai reiškia, jog, neatsižvelgiant į spaudimą mums tiek iš vidaus, tiek iš išorės, mes neturėtume rinktis to, kas netinkama. Dievo galia mes galime tinkamai pasirinkti laisva valia, kurią mums davė Dievas. Tad mums itin svarbu kruopščiai pasverti sprendimus, ypač pagalvojus, kaip šie sprendimai gali paveikti mūsų šeimos gyvenimą. Kaino laisva valia priimtas sprendimas nužudyti savo brolį tikrai pribloškė jo šeimą. Juozapo brolių laisva valia priimtas sprendimas parduoti jį į vergiją sugadino tėvo gyvenimą. „Tėvas pažino ir tarė: ‘Mano sūnaus apdaras! Plėšrus žvėris jį prarijo! Juozapas tikrai žvėries sudraskytas!‘ Tuomet Jokūbas persiplėšė drabužius, apsijuosė ašutine ir raudojo sūnaus daug dienų. Visi sūnūs ir dukterys stengėsi jį paguosti, bet jis atsisakė būti paguostas ir sakė: ‘Ne! Aš liūdėdamas žengsiu į Šeolą pas savo sūnų.‘ Taip tėvas jį apraudojo“ (Pr 37, 33–35).
Visame Rašte, kaip ir gyvenime, yra pavyzdžių, kaip laisvu šeimos narių pasirinkimu geram ar blogam daroma įtaka kitiems, pavyzdžiui, Koracho, Datano ir Abiramo sprendimai (Sk 16, 1–32; taip pat žr. Dan 6, 23–24; Pr 18, 19).
Klausimai aptarimui:
Kokius sprendimus šiandien priėmėte laisva valia? Ką jie sako apie jus ir jūsų santykius su Dievu ir žmonėmis? Iš priimtų sprendimų, kuriuos, jei tokių yra, norėtumėte priimti iš naujo?
Kokios Rašto asmenybės priėmė netinkamus sprendimus ir ko mes galime pasimokyti iš jų klaidų? Kaip jų netinkami sprendimai neigiamai paveikė jų šeimą?
Neabejotina, visiems teko apgailestauti dėl netinkamų priimtų sprendimų. Kodėl tais apgailestavimo laikotarpiais Evangelija yra itin gera žinia? Kokių Rašto pažadų įvykdymo jūs meldėte sielvarto ir kaltės laikotarpiais dėl netinkamų sprendimų?
Jei kai kurie žmonės ateitų pas jus pasikalbėti apie santuoką, ką ir kodėl jiems patartumėte? Kokius principus galite įvardyti iš Dievo Žodžio, kurie padėtų jiems apmąstyti šį svarbų sprendimą?