Vasario 23 – kovo 1 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 13; Apr 17, 8; Dan 7, 24; 2 Tes 2, 2–12; Apr 12, 14–16; 1 Kar 18, 38.

Įsimintina eilutė: „Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“ (Apr 12, 17).

Apreiškimo 12 baigiasi su įnirtusiu šėtonu, besiruošiančiu kovoti su ištikima Kristaus tauta. 13 skyrius vaizduoja piktąjį besirengiantį paskutiniam mūšiui, padedant dviem jo sąjungininkams, abiem pavaizduotais laukiniais žvėrimis. Priešybė Dievybės Trejybei (žr. Apr 1, 4–6), šios trys galios sudaro nešventą triadą, susivienijusią priešintis gelbėjančiai Dievo veiklai ir bandančią laimėti pasaulio ištikimybę.

Čia būtinas atsargumas. Iki šiol mes tyrinėjome jau išsipildžiusias pranašystes. Nuo šio taško mes daugiausia tyrinėsime, bet neapsiribojant tuo, vis dar turinčias išsipildyti pranašystes. Per jas Dievas mums parodo, kas įvyks paskutiniaisiais laikais, kad mums nebūtų staigmenų.

Tačiau mes turime prisiminti, kad nors šios pranašystės skelbia mums, kas įvyks pabaigoje, jos nesako, kada ir kaip rutuliosis paskutinieji įvykiai. Todėl turime būti atsargūs, kad nespėliotume apie tai, ko mums pranašystė nesako. Nepamirškime, Apreiškimo knygos pranašystės turi praktinius tikslus: mokyti mus, kaip gyventi šiandien ir būti pasirengusiems ateičiai.

ŽVĖRIS IŠ JŪROS

Perskaitykite Apr 13, 1–4. 8 ir Apr 17, 8. Kokios yra šio žvėries savybės ir kokie yra jo buvimo etapai?

Jonas mato, kaip baisus žvėris išnyra iš jūros. Nors žvėris yra politinė galia, žvėries iš jūros aprašymas rodo, kad tai ir religinė, ir politinė jėga. Jūra simbolizuoja audringas socialines ir politines aplinkybes po Romos imperijos žlugimo (žr. Dan 7, 2–3. 23–24).

Jonas apibūdina žvėrį išnyrant iš vandens. Žvėris turi septynias galvas ir dešimt ragų, kaip slibinas Apr 12, 3, parodant tarp šių dviejų ryšį. Ant žvėries galvų piktžodžiavimo vardai, o ant ragų diademos. Žvėries galvos yra jėgos, kuriomis šėtonas per visą istoriją persekiojo Dievo tautą (žr. Apr 17, 9–11). Piktžodžiavimo vardai nurodo į žvėries sau prisiskiriamą dangaus titulą. Dešimt ragų nurodo į Dan 7, 24, iš Romos imperijos kilusias tautas, šiai imperijai žlugus. Šios savybės nurodo į popiežišką Romos imperijos etapą.

Žvėriui išnyrant iš vandens jis primena leopardą, lokį ir liūtą. Šis žvėris apjungia keturių žvėrių (pasaulinių imperijų simboliai) savybes Dan 7, 2–7: Babilono, Medo Persijos, Graikijos ir Romos (Dan 7, 17). Tačiau Jonas juos išvardija atvirkštine tvarka, parodydamas, kad žvėris iš jūros yra susijęs su ketvirtuoju Danieliaus 7 žvėrimi, Romos imperija.

Slibinas atidavė žvėriui savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią. Kaip Tėvas atidavė savo sostą ir galią Kristui (Apr 2, 27), taip slibinas investuoja į žvėrį, kaip savo koregentą [vienas iš bendrai valdančių asmenų] ir atstovą žemėje. Taip patvirtinama, kad žvėris iš jūros yra antrasis šėtoniškos trejybės narys, siekiantis užimti Jėzaus Kristaus vietą žmonių prote ir širdyje.

Apr 13, 5 teigia, kad žvėries veiklos laikotarpis trunka 42 pranašiškus mėnesius arba 1260 dienų, t.y. metų. Šis etapas baigiasi, kai viena žvėries galvų yra mirtinai sužeidžiama, lemiant laikiną žvėries mirtį. Žaizdai užgijus žvėris prisikelia. Tai sužavi pasaulį, ir jis garbina slibiną ir žvėrį.

ŽVĖRIES IŠ JŪROS VEIKLA

Ankstesnėje dalyje tyrinėjome, kad Apr 13, 5 kalbama apie konkretų persekiojimo laikotarpį. 42 žvėries veiklos mėnesiai yra tas pats 1260 dienų moters / bažnyčios persekiojimo Apr 12, 14 laikotarpis. Pranašiškos dienos simbolizuoja metus. Atitinkamai, 538 m. po Kristaus žymi šio pranašiško laikotarpio pradžią, kai Romos bažnyčia su popiežiumi kaip galva, įsitvirtino kaip bažnytinė valdžia, viduramžiais dominavusia Vakarų pasaulyje. Prancūzijos revoliucijos įvykiai lėmė žvėriui mirtiną žaizdą 1798 m. po Kristaus, taip laikinai sustabdant bažnyčios engiančią valdžią ir valstybinę religiją.

Palyginkite Apr 13, 5–8 su Dan 7, 24–25 ir 2 Tes 2, 2–12. Kaip žvėries iš jūros veikla atspindi mažojo rago ir nedorybės žmogaus aprašymus?

Žvėries veikla per pranašišką 1260 dienų laikotarpį yra apibūdinama piktžodžiavimu. Naujajame Testamente piktžodžiavimas gali reikšti lygybės su Dievu (Jn 10, 33; Mt 26, 63–65) ir išimtinių Dievo teisių (Mk 2, 7) siekimą. Žvėries iš jūros piktžodžiavimas yra nukreiptas prieš Dievą: „piktžodžiavo Dievui, niekino Jo vardą, Jo buveinę – tuos, kurie gyvena danguje“ (Apr 13, 6). Dievo buveinė yra dangiška šventykla, kur Kristus tarnauja mūsų išgelbėjimui. Žvėris iš jūros neigia Kristaus tarpininkavimo darbą, pakeisdamas jį žmogiška sistema, teigiančia, kad ji vykdo išgelbėjimą ir atleidžia nuodėmes, aktai, kurie yra piktžodžiavimo esmė.

Apreiškimo 13 rodo didį atsimetimą krikščioniškoje bažnyčioje, kuris įvyko Vakarų Europos valstybinei bažnyčiai, globojamai Romos, priskiriant Dievo vietą ir Jo išskirtines teises popiežiui kaip bažnyčios galvai. Tarpininkaujanti Kristaus tarnystė dangiškoje šventykloje buvo pakeista bažnytine kunigyste. Atsisakiusieji paklusti Romai patyrė persekiojimą ir kankinystę. Nors šiandien tokie pareiškimai yra laikomi grubiais, net nepakančiais, dabartis negali ištrinti istorijos, kad ir kiek to nori tam tikri žmonės.

Kaip mes galime būti ištikimi pranašystėms, susijusioms su bažnyčios istorija, ir tuo pat metu būti malonūs ir atsargūs, pristatydami šias tiesas kitiems?

ŽVĖRIS NUO SAUSUMOS

Pirmoje Apreiškimo 13 pusėje apibūdinama viduramžių bažnytinė jėga, veikianti pranašiškuoju 1260 dienų / metų laikotarpiu. Per Prancūzijos revoliucijos įvykius ši religinė–politinė sistema buvo mirtinai sužeista. Tačiau mirštama žaizda galų gale užgijo, taigi ši sistema išliks gyvybinga. Antroje šio skyriaus pusėje apibūdinama, kaip ši mirštama žvėries žaizda gis.

Perskaitykite Apr 13, 11. Kokios yra antrojo žvėries savybės? Atsižvelgiant į Apr 12, 14–16, kiek svarbu tai, kad šis žvėris atslenka nuo sausumos?

Jonas mato kitą žvėrį atslenkant nuo sausumos. Tai parodo antrąjį žvėrį kaip jėgą, tokią pat kaip ankstesnę. Tačiau, skirtingai nei pirmojo žvėries siaubinga išvaizda, žvėries nuo sausumos išvaizda negąsdinanti. Jis turi „du ragus, panašius kaip į avinėlio“ (Apr 13, 11). Apreiškimo knygoje Avinėlis yra išskirtinis Kristaus simbolis. Taigi ši paskutiniųjų laikų galia primena Kristų.

Ši jėga, kurią simbolizuoja Kristų primenantis ir bažnyčiai draugiškas žvėris, pasirodo vietovėje, kuri apsaugojo moterį / bažnyčią nuo iš slibino nasrų paleistos upės pranašiškų 1260 dienų pabaigoje (Apr 12, 14–16). Akivaizdu, čia yra naujas veikėjas, atsiradęs kaip pasaulinė jėga po to, kai Prancūzijos revoliucijos įvykiuose žvėris iš jūros buvo mirtinai sužeistas, o tai reiškia, kad tai yra paskutiniųjų laikų veikėjas.

Tačiau tekstas rodo, kad ši Kristų primenanti galia pradės kalbėti kaip slibinas, kaip pats velnias. Ši paskutiniųjų laikų jėga stengsis, kad visas pasaulis garbintų pirmąjį žvėrį, kuris mirtinai sužeistas. Tai rodo, kad po viduramžių laikotarpio vietovė, vienu metu suteikusi bažnyčiai apsaugą ir prieglobstį, tam tikru laikotarpiu atliks persekiotojo vaidmenį paskutiniaisiais laikais.

„Kuri Naujojo pasaulio nacija 1798 m. pradėjo įgauti jėgų ir ėmė stiprėti bei atkreipė į save pasaulio dėmesį? Šio simbolio pritaikymas nekelia jokių abejonių. Vienintelė nacija atitinka visas šios pranašystės detales ir neabejotinai rodo, kad tai Jungtinės Amerikos Valstijos“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 381 p.).

Kai Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą buvo įvardytos kaip šis žvėris, jos neturėjo tokios galios ir įtakos, kurią turi dabar. Kaip tai padeda užtvirtinti Jungtinių Amerikos Valstijų priskyrimą šioje pranašystėje nusakytai jėgai?

ŽVĖRIES ATVAIZDAS

Perskaitykite Apr 13, 12–13. Kaip 1 Kar 18, 38 ir Apd 2, 3 padeda mums suvokti klastingos žvėries veiklos, didžiausias stebuklas tai – ugnies iš dangaus nuleisdinimas, prigimtį?

Paskutiniaisiais laikais Avinėlį primenantis žvėris pradeda naudotis pirmojo žvėries galia, veikdamas Šventąją Dvasią primenančiu būdu. Šventajai Dvasiai naudojantis Kristaus galia, nukreipiant žmones į Jį (Jn 15, 26), ši žemiškoji jėga naudojasi visa žvėries iš jūros galia, nukreipdama žmones į jį.

Pataikaujantis pirmam žvėriui, Avinėlį primenantis žvėris verčia žmones žemėje garbinti pirmąjį žvėrį. Tekstas rodo, kad tai susiję su mirštamos žvėries žaizdos gijimu. Kaip Avinėlį primenantis žvėris vers pasaulį garbinti žvėrį iš jūros? – Iš pradžių kaip įtikinimo priemone naudodamasis stebuklais (Apr 13, 13–14), o paskutiniame etape – prievarta (Apr 13, 15–17).

Žvėries iš jūros mirštamos žaizdos gijimas simbolizuoja viduramžių religinės sistemos atkūrimą. Stebuklų pagalba, žvėris įtikins žemės gyventojus pasidaryti žvėries, gavusio mirštamą žaizdą, atvaizdą.

Simbolis yra tam tikros tikrovės kopija. Pasaulis bus paskatintas kurti religinę sistemą, kuri kai kuriais atžvilgiais atkartos tą, gyvavusią viduramžiais. Žmonės priims tuos klastingus stebuklus kaip dieviškosios galios apraiškas. Kai pilietinės ir politinės jėgos prisijungs prie pagrindinių religinių organizacijų, kad primestų žmonėms religiją, tada bus suformuotas žvėries atvaizdas.

Perskaitykite Apr 13, 14–15, o tada atkreipkite dėmesį, kaip kalba iš Pr 2, 7 paaiškina dvasios suteikimą žvėries atvaizdui, kuri leidžia jam veikti. Naudojant Pr 2, 7 kalbą, pranašystė mums sako, kad Avinėlį primenantis žvėris lems žvėries atvaizdą veikti panašiai, kaip Dievas sukurdamas ir suteikdamas žmogui gyvybę. Dėl priverstinio persekiojimo pasaulio žmonės bus gundomi pripažinti ir priimti pirmojo žvėries valdžią.

Jei pats Dievas atsisakė priversti mus garbinti ir paklusti, netgi ryžosi kryžiui, užuot privertęs garbinti ir paklusti, ką mums tai sako apie šių paskutinių jėgų sąjungos piktumą?

ŽVĖRIES ŽENKLAS

Apreiškimo 13 rodo, kad Avinėlį primenantis žvėris paskutinės krizės laikotarpiu atliks pirmaujantį vaidmenį. Ši pasaulio galia sukurs pasaulinę sistemą, kuri atspindės viduramžių krikščionybę, siekiant kontroliuoti žmonių įsitikinimus.

Perskaitykite Apr 13, 16–17 kartu su Įst 6, 4–8. Kaip ženklo ant kaktos ir dešinės rankos pasidarymas susijęs su Dievo įsakymais?

Visų socialinių sluoksnių žmonės bus priversti pasidaryti žvėries ženklą ant dešinės rankos arba kaktos. Pasidaryti šį ženklą reiškia būti viena su žvėrimi. Kaip antspaudas identifikuoja priklausančius Dievui (Apr 14, 1), taip žvėries ženklas identifikuoja žvėries garbintojus.

Žvėries ženklas nėra kažkokia matoma žymė. Ženklo pasidarymas ant dešinės rankos ar kaktos yra pagrįstas Mozės izraelitams duotu įsaku prisirišti Dievo Įstatymą kaip žymę ant rankos ar kaktos (Įst 6, 8). Tai rodo, kad ženklas ant kaktos yra susijęs su Dievo Įstatymo įsisavinimu protu, o dešinės rankos – elgesiu, ką žmonės daro.

Galutinės krizės laikotarpiu pagrindiniai klausimai bus susiję su garbinimu ir paklusnumu Dievui laikantis Jo įsakymų (Apr 14, 12). Visų pirma sabatos įsakymas bus ištikimybės ir paklusnumo Dievui išbandymas. Kadangi sabata yra išskirtinis ištikimos Dievo tautos paklusnumo ženklas (Ez 20, 12), žvėries ženklas yra paklusnumo žvėriui ženklas.

Žvėries ženklas yra tiesioginis išpuolis prieš ketvirtą įsakymą. Ženklas veikia kaip Dievo įsakymų pakeitimas žmogiškais įsakymais. Didžiausias to įrodymas yra žmonių (žr. Dan 7, 25) kaip garbinimo diena įsteigtas sekmadienis [pirmoji savaitės diena], o ne septintoji diena – sabata, kuri įsakyta Rašte. Mes garbiname Viešpatį kaip Kūrėją; o septintoji diena – sabata, nuo mūsų pasaulio pradžios, yra Jo kaip Kūrėjo ženklas. Bandymu pakeisti Dievo kaip Kūrėjo ženklą kita diena mėginama nuslėpti Dievo vaidmenį ir galią.

Palyginkite Apr 13, 14–18 su Dan 3, 1–7. Kokių paralelių galima įžvelgti šiame pasakojime ir kas įvyks paskutiniaisiais laikais?

Tolesniam tyrinėjimui: Apreiškimo knyga rodo, kad istorijos pabaigoje sabata bus paklusnumo ženklas. Tačiau turime prisiminti, kad sekmadienio laikymasis savaime nereiškia, kad žmogus turi žvėries ženklą. Sekmadienio laikymasis taps „žvėries ženklu“ tik tuomet, kai žmonės, nepaisydami apgaulių, aiškiai suprasdami klausimus, susijusius su garbinimo dienos pasirinkimu, arba pasirinks Dievą, arba ne. Tačiau šis laikas vis dar ateityje.

„Niekas dar neturi žvėries ženklo. Išbandymo laikas dar neatėjo. Kiekvienoje bažnyčioje yra ištikimų krikščionių, neišskiriant Romos katalikų bendruomenės. Niekas nėra pasmerktas, kol asmuo negavo šviesos ir nepamatė ketvirtojo įsakymo pareigos. Bet kai bus išleistas įsakymas netikrai sabatai, ir garsus trečiojo angelo šauksmas įspės žmones dėl žvėries ir jo atvaizdo garbinimo, linija bus aiškiai nubrėžta tarp klastos ir tiesos. Tada tie, kurie vis tiek nusižengia, priims žvėries ženklą.“ (E. G. White, Evangelism, 234 p.)

Atminkime, šiandien sekmadienio laikymasis nepadaro nė vieno asmens labiau pražuvusiu, nei sabatos laikymasis – išgelbėtu. Tačiau ateina laikas, kai „žvėries ženklas“ taps pagrindiniu klausimu ir garbinimo dienos pasirinkimas bus ištikimybės išmėginimas. Apreiškimo knyga ragina Dievo tautą imti Raštą ir, širdį ištiriančia dvasia, asmeniškai tyrinėti pranašišką žodį ir dėti visas pastangas laimėti tiems, kurie šiandien yra nelaimėti Evangelija Kristui.

Klausimai aptarimui:

Jums stebint šiandienes aplinkybes pasaulyje, kokias tendencijas matote religinėse ir politinėse srityse, kurios, atrodo, veda prie Apreiškimo 13 pranašystės išsipildymo?

Mums laukiant pabaigos, koks turėtų būti mūsų nusistatymas kitų denominacijų krikščionių atžvilgiu? Pagalvokite apie šį patarimą: „Mūsų tarnautojai turėtų stengtis būti artimi kitų konfesijų tarnautojams. Turėtų melstis už ir su šiais žmonėmis, dėl kurių Kristus tarpininkauja. Jiems tenka didi atsakomybė. Kaip Kristaus pasiuntiniai turėtume parodyti gilų ir nuoširdų susirūpinimą šiais kaimenių ganytojais.“ (E. G. White, Testimonies for the Church, vol. 6, 78 p.)

Kalbant apie mūsų nusistatymą kitų konfesijų krikščionių atžvilgiu, kaip mes galime išvengti rodyti nekrikščionišką dvasią? Kaip mes galime parodyti pagarbą jiems ir jų asmeniniam tikėjimui, nekompromituodami mūsų įsitikinimų?