Kovo 10–16 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 37, 21; Mt 4, 3–10; Mt 6, 33; Įst 28, 12; Pat 13, 11; Pat 21, 5; 2 Kor 4, 18.

Įsimintina eilutė: „Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą. Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli kitą, tas įvykdo Įstatymą“ (Rom 13, 7–8).

Kartais gali pasisekti surandant ką nors, kas paskolins pinigų. Gal toks asmuo tai daro iš gerų paskatų, t.y. jis tikrai nori padėti jums finansinėje bėdoje. Tačiau daugeliu atvejų žmonės neskolina iš geros širdies. Jie skolina, nes nori (iš jūsų) pasipelnyti.

Mes turėtume daryti viską, kad išvengtume skolų. Žinoma, tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, perkant namą ar automobilį, statant bažnyčią ar studijuojant, tenka skolintis. Tačiau tai turi būti padaryta kuo protingiau, stengiantis kuo greičiau atiduoti skolą.

Tačiau mes turime būti atsargūs. Leisti pinigus, kurių mes neturime, tai būdas Dievo tautai „padaryti godumą ir meilę žemiškam turtui vyraujančiomis charakterio savybėmis. Kol vyrauja tokios savybės, išgelbėjimas ir malonė būna nuošalėje.“ (E. Vait, „Early Writings“, 267 p.)

Mes turime tobulinti savo įgūdžius ir gebėjimus, kad galėtume išlikti drausmingi ir padarytume viską, jog išvengtume skolų. Šią savaitę tyrinėsime tai, ką Raštas sako apie skolas.

SKOLOS IR IŠLAIDOS

Pranašams ir Eliziejui prie Jordano upės kertant medžius „geležinis kirvis nusmuko į vandenį“. Vienas iš pranašų sušuko: „Ak, viešpatie! Jis buvo skolintas“ (2 Kar 6, 5). Žodis „skolintas“ reiškia duotas naudotis su savininko leidimu. Su šiuo leidimu tenka rizika ir atsakomybė. Skolinti pinigai nesiskiria nuo skolinto kirvio, išskyrus tai, kad jeigu su skolintais pinigais bus elgiamasi neatsakingai, tai gali lemti rimtesnius padarinius.

Vienintelė priežastis, dėl kurios mes skolinamės, yra ta, kad galėtume pinigus išleisti. Mūsų finansinė rizika yra prielaida, kad sugebėsime pinigus grąžinti ir kad ateityje nebus jokių finansinių staigmenų. Tačiau ateitis mums nežinoma (Mok 8, 7); tad skolinti pinigai visada kelia riziką.

Kas pateiktuose tekstuose pasakyta apie skolą? (Ps 37, 21; Mok 5, 4Įst 28, 44–45)

Galime skolintis pinigų su sąlyga, kad juos panaudosime išmintingai, tačiau pagunda išleisti tai, ką turime, net skolintus pinigų, gali sukelti labai sudėtingų bėdų. Tiesą sakant, daugeliui iš mūsų skolintų pinigų leidimas mums leidžia gyventi ne pagal kišenę. Pagunda skolintis ir išleisti yra vartojimo kultūros širdies ritmas, turintis įtakos turtingiems ir vargstantiems. Kai kyla pagunda, turime ieškoti Dievo apvaizdos (1 Kor 10, 13), nes skolinimasis gali būti prakeikimas (Įst 28, 43–45).

Neišsiugdykite blogo įpročio skolintis pinigų. Jei jau pasiskolinote, grąžinkite juos kuo greičiau. Turime išmokti naudoti pinigus išmintingai ir būti Dievo pinigų šeimininkai, ir nebūti valdomi pasaulio pinigų.

Vėlgi, būna aplinkybių, kai tenka skolintis. Tačiau tai turi būti padaryta atsargiai ir siekiant kuo greičiau skolą grąžinti.

Kokie dvasiniai pavojai gresia pernelyg įsiskolinusiam asmeniui?

PRIEVAIZDAVIMAS IR NEATIDĖLIOTINAS PASITENKINIMAS

„Tuomet Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių sriubos. Jis pavalgė, atsigėrė, pakilo ir nuėjo sau. Tiek Ezavui terūpėjo jo pirmagimystė“ (Pr 25, 34). Ezavas buvo tvirtas medžiotojas, sekęs paskui savo aistras. Užuodęs savo brolio sriubą, jis greitai užsimanė lęšių, nors mažai tikėtina, kad jis mirė iš alkio. Užvaldytas emocijų ir jausmų, jis leido šios akimirkos spaudimui įveikti mąstymą ir iškeitė savo pirmagimystę į neatidėliotą pasitenkinimą. Kai jis užsimanė susigrąžinti savo pirmagimystę ir „nors su ašaromis jos ieškojo“ (Hbr 12, 17), jis jos negavo.

O mes turime Jėzaus pavyzdį. Po 40 dienų pasninko ir beveik bado, Jėzus tris kartus buvo šėtono gundomas (Mt 4, 3–10). Tačiau Jėzus įžvelgė, kad pagundos yra tik pagundos, ir netgi nusilpęs Jis nepasidavė pasitenkinimui. Jėzus visą savo gyvenimą atsisakė nuodėmingų malonumų ir pasitenkinimo, taip parodydamas, kad galime įveikti nuodėmę. Jis neiškeitė ir neprarado savo pirmagimystės, ir Jis kviečia visus tapti kartu su Juo paveldėtojais (Rom 8, 17; Tit 3, 7). Mes išsaugojame savo pirmagimystę, laikydamiesi pavyzdžio, kurį paliko gundomas Jėzus (1 Kor 10, 13).

Geriausia, ką šis pasaulis gali pasiūlyti, tai – patirti dabartį, nes jis negali pasiūlyti ateities patyrimo. Gyvenimas sau prieštarauja gyvenimui dėl Dievo.

Ko šie tekstai moko apie galimus neatidėliotino pasitenkinimo pavojus, net ir tikintiesiems? 2 Sam 11, 2–4; Pr 3, 6; Fil 3, 19; 1 Jn 2, 16; Rom 8, 8.

Neatidėliotino pasitenkinimo troškimas yra nevaldomo proto simptomas; tai kantrybės priešas, kuris kenkia ilgalaikiams tikslams, įžeidžiantis ir pakenkiantis atskaitomybei. Pasitenkinimo atidėjimas yra išugdytas principas; tai yra gyvenimo įgūdis, padedantis mums valdyti aplinkybes ir spaudimą, ypač pagundas, kurias gali pasiūlyti pasaulis, pavyzdžiui, neišmintingas pinigų skolinimasis. Tačiau ši idėja nėra populiari pasaulyje, pagrįstame greito atlygio ir malonumo, neatidėliotino pasitenkinimo ir praturtėk greitai schemomis. Kartą patyrus neatidėliotiną pasitenkinimą susiformuoja polinkis į greitą atlygį, kuris nuolat pasikartoja vėl ir vėl. Dievo duotų dovanų prievaizdai neturi patekti į šiuos spąstus.

GYVENTI PAGAL IŠGALES

„Išmintingas žmogus palieka namie brangaus lobio ir aliejaus, bet kvailys netrunka juos išeikvoti“ (Pat 21, 20). Šioje eilutėje taupus ir atsakingas prievaizdavimas priešpriešinamas prabangai ir švaistūniškam valdymui. Kvailiai neplanuoja gyventi pagal išgales. Jie godžiai švaisto turtus, net skolintus turtus, ir galvoja, kad finansinė išmintis ar taupus gyvenimas yra vargas, kaip, pavyzdžiui, nepatogi mityba. Tačiau, net kai tenka skolintis, pavyzdžiui, būstui, mes turime tai daryti atidžiai apsvarstant ir suprantant, kad turime gyventi pagal savo išgales.

Turtingi gali gyventi pagal savo išgales. Jų bėda ta, kad jie nuolat nerimauja dėl savo turto ir kaip jį išlaikyti. Kai žmonės turi labai mažai ir gyvena „nuo algos iki algos“, jie nerimauja dėl gyvybės, o ne dėl turto. Vis dėlto Raštas moko, kaip gyventi pagal savo išgales, nepaisant to, kiek turime turto. Paulius pataria tai, ką mes laikytume visišku paprastumu: „Turėdami maisto ir drabužį [galima paminėti ir būstą], būkime patenkinti“ (1 Tim 6, 8). Paulius nelaikė žemiško turto svarbiu, nes jam pakako gyvenimo Kristuje (Fil 1, 21).

Svarbiausia, kokį principą būtina atminti? Mt 6, 33. Kaip galime užtikrinti, kad mes gyvename būtent taip?

Apie savo lėšas turėtume galvoti ne kaip apie pajamas, bet kaip apie išteklius, kuriuos turime valdyti. Biudžetas – tai metodas šiai užduočiai atlikti. Biudžeto planavimas yra išmoktas įgūdis, kurį reikia nuodugniai tyrinėti. Norint sėkmingai subalansuoti finansinį planą (Pat 14, 15), reikia drausmingų įpročių ir pastangų. Jei įsipareigosime sėkmingai įgyvendinti savo finansų prievaizdavimo planą, galėsime išvengti gėdingų finansinių klaidų.

Jei turite bėdų dėl pinigų valdymo, sudarykite biudžetą. Pastarasis neturi būti sudėtingas. Gal užteks susumuoti visas jūsų kelių mėnesių išlaidas, o tada apibrėžti išlaidų vidurkį. Svarbiausia, gyventi pagal savo išgales, kas benutiktų, nes tada įmanoma išvengti skolos.

Perskaitykite Lk 14, 27–30. Jėzus čia nusakė mokinystės kainą, pateikdamas statytojo pavyzdį, kuris apskaičiavo bokšto statybų išlaidas ir kas atsitiks, jei negalės jo užbaigti. Kokią su prievaizdavimu susijusią pamoką čia turėtume įžvelgti?

ĮSISKOLINIMUI – „NE“

Perskaitykite Įst 28, 12. Ko ši eilutė moko mus apie pernelyg didelį įsiskolinimą? Koks čia įžvelgiamas principas?

Vengti įsiskolinimo – tai tiesiog sveika nuovoka. Šventasis Raštas atgraso mus nuo įsiskolinimo kitiems žmonėms (Pat 17, 18; 22, 26). Skola turi įtakos ateičiai ir įpareigoja mus patenkinti skolintojo reikalavimus, o tai, mūsų atžvilgiu, yra finansinio silpnumo pozicija. Tai malonus eliksyras, kuriam krikščionys sunkiai atsispiria ir kurį sunkiai valdo. Skola gali būti neamorali, bet ji nesustiprina mūsų dvasinio gyvenimo.

„Būtina griežtai paisyti taupumo, priešingu atveju reikės didelės skolos. Laikykitės ribų. Įsiskolinimo venkite kaip raupsų.“ (E. G. White, „Counsels on Stewardship“, 272 p.)

Įsiskolinimas gali virsti finansine vergija, padaranti mus „skolintojo vergu“ (Pat 22, 7). Kadangi skolos yra itin susipynę su mūsų ekonomikos pasauliu, mes manome, kad tai yra tiesiog normalu. Galų gale, išsilaiko prasiskolinusios valstybės; kodėl to neturėtų daryti žmonės? Tai netinkamas požiūris.

„Sudarykite su Dievu iškilmingą sandorą, kad Jo palaiminti atiduosite savo skolas, o tada niekam nebūsite nieko skolingi, jei išgyvenate koše ir duona. Ruošiant stalą itin lengva išmesti iš savo kišenės dvidešimt penkis centus už priedus. Skaičiuokite savo centus, o doleriai pasirūpins savimi. Truputėlis čia ir ten išleidžiant už tą ar aną greitai pareikalauja dolerių. Atsakykite sau bent jau kol esate įsprausti į skolas… Nesvyruokite, būkite drąsūs ir neatsigręžkite. Atsakykite savo skoniui, apetito tenkinimui, taupykite savo pensus ir grąžinsite skolas. Atsikratykite jų kuo greičiau. Kai vėl galėsite atsistoti kaip laisvas žmogus, nieko niekam neskolingi, būsite pasiekę didelę pergalę.“ (E. G. White, „Stewardship Advisers“, 257 p.)

Skola yra netvirtas pagrindas krikščionims. Įsiskolinimas gali pakenkti mūsų dvasiniam patyrimui ir padaryti įtaką mūsų gebėjimui remti Dievo darbą. Įsiskolinimas atbaido mus nuo mūsų gebėjimo duoti kitiems ir pavagia galimybes iš Dievo palaiminimų.

Kokius galite dabar priimti sprendimus, kurie padėtų išvengti nereikalingų skolų? Ko gali tekti atsisakyti, kad nebūtumėte įsiskolinę?

TAUPYMAS IR INVESTAVIMAS

Skruzdės dirba, kad turėtų atsargų žiemai (Pat 6, 6–8). Išmintinga apsvarstyti skruzdžių elgesį, taupant pinigus konkrečiam tikslui. Taupant tikslas – turėti lėšų, skirtų mūsų pragyvenimo išlaidoms ar poreikiams, priešingai išlaidavimui ar kaupimui to, ką mes uždirbame. Pinigų valdymas reikalauja išminties, biudžeto sudarymo ir drausmės. Jei taupome tik sau, vagiame Dievo turtą, o ne prievaizdaujame.

„Be reikalo išleisti pinigai yra dvigubas nuostolis. Nebėra ne tik pačių pinigų, bet ir pajamų potencialo. Jei pinigai būtų atidėti, jie žemėje galėjo būti padauginti per santaupas, o danguje – per aukojimą… Taupymas yra drausmė, išugdanti sugebėjimą pinigus valdyti. Vietoj to, kad pinigai mus vestų visur, kur patraukia mūsų užgaidos, juos valdome mes.“ (Randy C. Alcorn, Money, Possessions and Eternity (Carol Stream: Illinois, Tyndale House Publishers, 2003), 328 p.)

Perskaitykite Pat 13, 11; Pat 21, 5 ir Pat 13, 18. Kokie čia užrašyti praktiniai patarimai, galintys padėti mums geriau spręsti finansines problemas?

Prievaizdai, valdydami Dievo turtą, taupo šeimos poreikiams ir investuoja į dangų. Čia svarbu ne tai, kiek žmogus turi, bet biblinio valdymo plano paisymas, nepriklausomai nuo to, kokia yra jūsų finansinė padėtis. Taupymas šeimos poreikiams turėtų būti išmintingas. Siekiant sumažinti bet kokį nuostolį, reikia išplėsti riziką (Mok 11, 1–2). Toks minimizavimas prieš mūsų norų įgyvendinimą (Pat 24, 27), o tada aplinkinių kvalifikuotų patarimų paisymas (Pat 15, 22) yra du sėkmingi šio modelio įrankiai. Pasirūpinant poreikiais ir augant turtui, privalome prisiminti, „kad Viešpats, tavo Dievas, yra tas, kuris tau duoda galybę būti turtingam“ (Įst 8, 18).

Saugiausias investavimo modelis Dievo prievaizdui – tai investavimas į dangaus karalystę (Mt 13, 44). Nėra rizikos dėl krizės, vagių ar rinkos svyravimų. Tai panašu į piniginę, kuri niekada nesusidėvės (Lk 12, 33). Kristaus priėmimas atidaro sąskaitą, o dešimtinės grąžinimas ir aukos yra indėliai. Tai yra, kad ir kiek besirūpintume žemiškais dalykais, pvz., sąskaitų apmokėjimu, vis tiek visada turime išlaikyti į amžinąsias tiesas sutelktą dėmesį.

Perskaitykite 2 Kor 4, 18. Kaip mes visada galime išlaikyti šią tiesą priešaky, tuo pačiu metu gyvendami kaip atsakingi prievaizdai čia?

Tolesniam tyrinėjimui: Visi įgimti gebėjimai, įgūdžiai ar dovanos ateina iš Dievo, nesvarbu, ar mes juos įgyjame genetiškai, ar esame paveikti ir išsiugdome dėl aplinkos, ar abiem atvejais. Svarbi lygties dalis yra tai, ką mes darome su turimais sugebėjimais ir įgūdžiais. Dievas tikisi, kad prievaizdai mokės naudotis savo įgūdžiais ir gebėjimais per mokymąsi ir praktinę patirtį (Mok 10, 10).

Becalelis buvo pripildytas „dieviškos dvasios – išminties, proto, pažinimo ir sugebėjimo“ (Iš 35, 31). Jam ir Oholiabui (Iš 35, 34) buvo suteiktas gebėjimas ir kitus pamokyti savo amato.

Mes galime išmokti būti geresni prievaizdai ir, kalbant konkrečiai, likviduoti skolą, kol gyvename medžiaginiame pasaulyje. Mes visada turėtume tobulinti savo įgūdžius per skaitymą, dalyvavimą seminaruose, formalųjį ugdymą (jei yra tokia galimybė) ir galiausiai pritaikant tai, ką išmokome. Tobulėjant mūsų įgūdžiams, mes Dievui galime duoti viską, kas geriausia, ir būti geri prievaizdai.

Palyginimas apie talentus rodo, kad kiekvienas tarnas gavo talentą „pagal jo gabumus“ (Mt 25, 15). Du tarnai padvigubino savo talentus; trečiasis savąjį paslėpė žemėje. Mes visada turėtume stengtis tobulinti tai, ką turime, bet talento palaidojimas neparodė jokių įgūdžių ar sugebėjimų. Pinigų valdymas, skolų atidavimas ugdant drausmę ir praktinę patirtį, ištobulina Dievo palaimintus sugebėjimus. Norint, kad kažkas sektųsi ir pavyktų, reikia nuolat kažką daryti.

„Pritaikant Biblijos pamokas kasdieniame gyvenime, jos daro didžiulę ir ilgalaikę įtaką charakteriui. Šias pamokas Timotiejus išmoko ir jas praktikavo. Jis neturėjo išskirtinių talentų, tačiau jo darbas buvo vertingas, nes, tarnaudamas Mokytojui, jaunuolis panaudojo Dievo duotuosius sugebėjimus“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 153 p.).

Klausimai aptarimui:

Nors susivaldymas krikščioniui visada yra svarbu, tai ypač svarbu, kai susivaldymo stoka gali privesti prie finansinių sunkumų ar žlugimo. Ką mes kaip bažnyčia galime daryti, kad padėtume tiems, kuriems gali kilti šios problemos pavojus?

Perskaitykite Rom 13, 7–8. Kaip mes galime šiuos žodžius pritaikyti mūsų kasdieniam gyvenimui ir visiems mūsų santykiams su kitais?

Kai kurie ginčijasi, kad neturėtume nerimauti dėl skolų, nes Jėzus greitai grįš. Ką jūs atsakysite į tokį tvirtinimą?