Sausio 7–13 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ez 37, 5. 9; Pr 1, 2; Job 26, 13; Iš 31, 1–5; Jn 16, 13–14; Gal 5, 16–23.

Įsimintina eilutė: „Ji pašlovins Mane, nes ims iš to, kas Mano, ir jums tai paskelbs.“ (Jn 16, 14)

Rašte Šventajai Dvasiai neskiriamas toks pat dėmesys, kaip Tėvui ir Sūnui. Nepaisant to, Raštas mums sako, kad Šventoji Dvasia dalyvavo visuose reikšminguose šventosios istorijos laikotarpiuose. Pradžioje, kai Dievas kūrė šį pasaulį, Dvasia darbavosi, bet daugiau užkulisiuose. Dvasia buvo aktyvi įkvepiant Dievo pranašus, todėl suvaidino svarbų vaidmenį Dievo Žodžio užrašyme. Jėzus Kristus Marijos įsčiose taip pat atsirado per Dvasią.

Tačiau Dvasia nėra Rašto centre, ir apie Dvasią mes žinome stebėtinai mažai. Dvasia lieka užkulisiuose, ir todėl, kad Dvasios vaidmuo – prisidėti prie kito Dievybės Asmens, t.y. Jėzaus, Dievo Sūnaus, darbo pažangos ir pašlovinti Dievą Tėvą. Visa tai tam, kad puolę žmonės galėtų būti išgelbėti nuo amžinosios mirties, kurią jiems lemtų nuodėmė.

Iš Rašto liudijimo mes sužinome, kad Šventoji Dvasia noriai ir maloningai priima paramos, pagalbos, palaikymo ir aprūpinimo užkulisiuose vaidmenį. Ar pasaulio sukūrime, ar atpirkime, ar misijoje, Dvasia nesiekia išlikti dėmesio centre, nors Dvasios vaidmuo yra itin svarbus.

ŠVENTOSIOS DVASIOS NEAPČIUOPIAMUMAS

Perskaitykite Jn 3, 3–8 ir Ez 37, 5. 9. Kodėl vėjas yra deramas simbolis Šventosios Dvasios slėpiningam darbui?

Palyginęs Šventosios Dvasios darbą su vėju, Jėzus apibūdino Dvasios neapčiuopiamumą. Vėjo judėjimas yra kažkuo paslaptingas. Sunku tiksliai nuspėti, iš kur vėjas ateina ir kur nueina. Kas nėra buvęs išgąsdintas staigaus ir netikėto vėjo?

Tačiau galima šiek tiek susipažinti su vėjo judėjimu. Panašiai Šventoji Dvasia yra aktyvi ten, kur Ji to nori. Niekas negali Jos kontroliuoti. Tačiau mes galime žinoti, kur Dvasia veikia ir dirba. Kaip vėjas, Šventoji Dvasia yra nematoma, bet gali būti labai galinga. Mes, žinoma, jaučiame vėjo buvimą ir dažnai galime pamatyti jo poveikį, net jei nematome paties vėjo. Nuo švelnaus dvelksmo iki mirtinos vėtros, vėjas gali būti labai galinga jėga. Kai Šventoji Dvasia yra apibūdinama kaip vėjas, Jos veikla yra susiejama su gyvybės suteikimu mirusiems. Tai reiškia aukščiausią galią, kažką, ką gali atlikti tik Dievas.

Kaip tai padaroma išlieka paslaptis. Dievas ir Jo darbai per Šventąją Dvasią mums – tai kažkas, ko mes negalime visiškai suvokti, kaip daugybės pasaulietinių ir šventų dalykų.

Tai nereiškia, kad mes negalime žinoti, ką Šventoji Dvasia įvykdo. Tačiau mes turime pripažinti, kad kai reikalas yra susijęs su dieviškais slėpiniais, būtina dorybė – tai nuolankumas. Pastarasis brangina Dievo didybę ir pripažįsta mūsų kaip kūrinių ribotumą, ir pripažįsta mums būtiną dieviškojo apreiškimo poreikį.

Vait taikliai užrašė: „Biblijos paslaptys – anaiptol ne argumentas prieš ją, o ryškiausi jos dieviško įkvėpimo pavyzdžiai. Jei Biblijoje būtų kalbama ne apie Dievą, o apie mums suprantamesnius dalykus; jeigu Jo didybę galėtų aprėpti riboti protai, Raštas nepateiktų, kaip dabar, neabejotinų dieviškumo įrodymų.“ (E. Vait, Ugdymas, 198 p.)

Kokių gamtoje yra nematomų jėgų, galinčių turėti įtakos mūsų gyvenimui? Ką tai turėtų pasakyti apie nematomų, tačiau galingų įtakų mūsų pasaulyje tikrovę?

ŠVENTOJI DVASIA IR PASAULIO SUKŪRIMAS

Pirmas didelis Dievo darbas šioje planetoje buvo Žemės sukūrimas. Raštas aiškiai pamini Dievą (Pr 1, 1) ir Jėzų Kristų, (Kol 1, 16–17) kaip dangaus, žemės ir visa, kas yra sutverta, Kūrėją. (Jn 1, 1–3) Tačiau Raštas taip pat pamini Šventosios Dvasios dalyvavimą pasaulio sukūrimo darbe.

Perskaitykite Pr 1, 2; Job 26, 13; 33, 4; Ps 33, 6; 104, 29–30. Koks buvo Šventosios Dvasios vaidmuo pasaulio sukūrime? Kaip Dievo Dvasia susijusi su gyvybės sukūrimu?

Pasakojimas apie pasaulio sukūrimą Pr 1, 2 pamini Dievo Dvasią dalyvavus, kai pasaulis buvo kuriamas. Job 26, 13 [žodį „vėjas“ taip pat galima versti žodžiu „dvasia“]; Job 33 4; Ps 104, 29–30 ir Ps 33, 6 patvirtina aktyvų Šventosios Dvasios vaidmenį antgamtiniame Žemės sukūrime. Nors Raštas aiškiai pamini Dievą Tėvą ir Jo dangišką Sūnų, Jėzų Kristų, kaip aktyvius pasaulio sukūrime, (žr. Iz 64, 7; Kol 1, 16–17) Šventoji Dvasia taip pat paminėta, nors subtilesniu būdu.

Dvasia neatrodo kaip centrinis veikėjas pasakojime apie pasaulio sukūrimą. Vietoj to, Dvasia „dvelkė“ viršum vandenų ir taip buvo čia, kai žemėje prasidėjo gyvybė. Pr 1, 2 pavartotas hebrajų kalbos žodis „dvelkė“ (merahepeth) virš vandenų, taip pat yra pavartotas Įst 32, 11, kur Dievas yra palygintas su ereliu, plazdenančiu virš lizdo. Šventoji Dvasia yra artimai įsitraukusi į gyvybės sukūrimą šioje žemėje ir rūpinimąsi naujais kūriniais, kaip erelis savo jaunikliais. Ps 104, 30 parodo, kad sukūrimo aktas buvo įmanomas tik per Šventosios Dvasios darbą ir kad Dvasia aktyviai dalyvavo šiame procese.

Šventoji Dvasia net tik dalyvavo sukuriant šį pasaulį, Dvasia taip pat aktyviai dalyvauja mūsų atnaujinime, naujos širdies ir naujo mąstymo mums suteikimo procese. Kaip abi šios veiklos yra susijusios? Ką sabata pasako mums apie šį sukūrimo ir atnaujinimo darbą?

ŠVENTOJI DVASIA IR ŠVENTYKLA

„Tepadaro jie Man šventyklą, idant galėčiau gyventi tarp jų.“ (Iš 25, 8)

Po pasaulio sukūrimo, išgelbėjimo planas Rašte yra itin svarbus. Puolusiame pasaulyje, kokia būtų nauda iš pasaulio sukūrimo be atpirkimo plano? Kaip nusidėjėliams, mums reikia ne tik Kūrėjo, bet ir Atpirkėjo. Turėtume būti itin dėkingi, kad mes turime Atpirkėją, Jėzų Kristų. Be Jo, mes būtume be vilties pasaulyje, kuris pats iš savęs negali mums pasiūlyti jokios vilties.

Senajame Testamente nuodėmės atleidimą parodydavo ir Jėzaus, mūsų Atpirkėjo darbą simbolizavo šventykla ir jos apeigos. Būtent šventykloje senovės izraelitams buvo apreikštas išganymo planas. (žr. Hbr 4, 2) Nors daugybė šventyklos apeigų nurodė į Jėzų ir Jo mirtį, kad būtų atleistos nuodėmės, Šventoji Dvasia yra pavaizduota kaip aktyviai dalyvaujanti įgalinant konkrečius žmones statant šventyklą pagal tą pavyzdį, kurį Dievas parodė Mozei.

Perskaitykite Iš 31, 1–5. Kaip Šventoji Dvasia dalyvavo statant šventyklą? Kaip Šventoji Dvasia padėjo tiems, kurie statė Dievo buveinę?

Raštas mums sako, kad Šventoji Dvasia taip pat dalyvavo šventyklos statyme, centrinėje vietoje, kur įvykdavo Dievo ir žmogaus susitaikymas ir kur šventas Dievas susitikdavo su nusidėjėliu. Pats Dievas perdavė Mozei savo planą statyti žemišką šventyklą pagal dangiškosios pavyzdį. (Iš 25, 9. 40)

Šventykla buvo Dievo modelis apreiškiant išganymo planą. Dievas ketino apsigyventi su savo tauta ypatingu būdu, ir Jis tai ketino padaryti šventykloje, kurią Jis jiems liepė pastatyti. Toks ir buvo Šventosios Dvasios darbas – įgalinti žmones meistriškai ir gražiai atlikti tai, ką Dievas jiems liepė. Be Dvasios pagalbos Izraelis nebūtų galėjęs įvykdyti šios užduoties.

Atsižvelgiant į Šventosios Dvasios galią, Dvasiai tikrai nereikėjo žmogaus pagalbos statant šventyklą. Vietoj to, tai meistriškai ir gražiai atlikti Dvasia įgalino kitus žmones. Kaip ir kur galima paskatinti ir padėti žmonėms panaudoti savo gabumus plečiant Dievo karalystę Dievo šlovei?

ŠVENTOJI DVASIA IR JĖZAUS KRISTAUS PAŠLOVINIMAS

Šventoji Dvasia buvo aktyvi Senojo Testamento laikais, nors neatrodo, kad Dvasios darbas buvo toks platus, kaip Naujojo Testamento laikais. Atėjus Jėzui, pažadėtajam Mesijui, Šventosios Dvasios tarnystė sustiprėjo, ir Dvasia suteikia dovanas visiems tikintiesiems. Nors Naujasis Testamentas mums sako, kad Šventoji Dvasia veikia įvairiais būdais mūsų dvasiniame gyvenime ir Bažnyčios gyvenime, galbūt svarbiausias Dvasios darbas – tai šlovinti Jėzų Kristų.

Perskaitykite Jn 16, 13–14 ir Jn 15, 26. Pasak Jėzaus, koks yra Šventosios Dvasios darbas? Kaip visas kitas Šventosios Dvasios darbas yra susijęs su šiuo centriniu darbu?

Jėzus mums sako, kad Šventoji Dvasia kalba ne iš savęs, bet tai, ką išgirdo iš Jėzaus. Dvasios darbas susideda iš atperkamojo Jėzaus darbo išaukštinimo. Dvasia lieka atokiau ir nušviečia Jėzų. Taikliai pasakyta, kad „mums Dvasios žinia niekada nebus – žiūrėkite į Mane; klausykite Manęs; ateikite pas Mane; pažinkite Mane, bet visada bus – žiūrėkite į Jį, ir pamatykite Jo šlovę, įsiklausykite į Jį, ir išgirskite Jo žodį; eikite pas Jį, ir turėkite gyvenimą; pažinkite Jį, ir paragaukite Jo džiaugsmo ir ramybės dovanos. Dvasia, galima būtų pasakyti, yra piršlys, dangiškosios santuokos tarpininkas, kurio vaidmuo – tai suvesti mus su Kristumi ir užtikrinti, kad mes liktume kartu.“ (J. I. Packer, Keep in Step With the Spirit: Finding Fullness in Our Walk with God, revised and enlarged edition (Grand Rapids: Baker Books, 2005), 57 p.)

Tai itin reikšminga. Bet koks dėmesys Šventosios Dvasios darbui, kuris atitraukia nuo Jėzaus Kristaus ir Jo darbo, nėra iš Šventosios Dvasios. Kad ir kokia svarbi Šventoji Dvasia yra mūsų dvasiniam gyvenimui, Dvasia niekada neturėtų užimti vietos, kuri mūsų mąstyme ir dėl mūsų išganymo priklauso tik Jėzui Kristui. Ten, kur yra išaukštinamas Jėzus, veikia Šventoji Dvasia. Todėl mes esame vadinami krikščionimis, tai yra Kristaus sekėjais, (palyginkite su Apd 11, 26) o ne Dvasios sekėjais. (žr. Graham A. Cole, He Who Gives Life: The Doctrine of the Holy Spirit [Wheaton, Ill.: Crossways Books, 2007], 284 p.)

Kodėl mums itin svarbu išaukštinti prisikėlusį Viešpatį visame kame? Galų gale, pagalvokite apie tai, ką Jėzus dėl mūsų atliko. Mes viską esame skolingi Jam. Kaip mes galime parodyti savo dėkingumą? (žr., pvz., 2 Tes 1, 11–12)

ŠVENTOJI DVASIA IR KRISTUS

Šventoji Dvasia turėjo įtakos Jėzaus įsikūnijimui. (Lk 1, 34–35) Dvasia patepė Jėzų Jo misijai. (Luko 3, 21–22) Jėzaus patepimas suteikė Jam jėgų įvykdyti Jo Mesijo misiją ir padarė Jį tinkamu duoti Šventąją Dvasią savo mokiniams. Šventoji Dvasia vadovavo ir palaikė Jėzų Jo gundyme, (Mk 1, 12; Mt 4, 1; Lk 4, 1.2. 14) kad Jėzus „gali padėti tiems, kurie yra gundomi.“ (Hbr 2, 18; palyginkite su Hbr 4, 15–16) Šventoji Dvasia įgalino Jėzų šiam atpirkimo darbui (Hbr 9, 14) ir padarė Jėzaus prisikėlimą įmanomą. (1 Pt 3, 18) Visomis šiomis aplinkybėmis Šventoji Dvasia liko užkulisiuose ir padėjo išaukštini Jėzų Kristų.

Perskaitykite Lk 24, 44–49; Gal 5, 16–23; Ef 4, 23–24. Ką iš šių eilučių mes sužinome apie Šventosios Dvasios darbą? Kaip Šventoji Dvasia pašlovina Jėzų?

Šventoji Dvasia pašlovina Jėzų bent šiais būdais:

  1. Mokydama apie Jį Šventajame Rašte pateiktu būdu. Netrūksta nieko ir nėra nieko klaidinančio, kas yra mums būtina, kad galėtume žinoti apie Kristų ir Jo išgelbėjimą. Viskas yra Dievo Žodyje, jei mes jį skaitome tikėdami ir paklusdami.
  2. Suvesdama žmones išgelbėjantiems santykiams su Jėzumi Kristumi. Šventoji Dvasia švelniai veikia žmonių širdį ir protą. Dvasia suteikia jiems supratimą, kad jie suvoktų dvasinius dalykus ir būtų pasirengę pasitikėti Jėzumi Kristumi ir priimti Jį kaip savo Vadovą ir Atpirkėją.
  3. Atkurdama mumyse Kristaus charakterį. Dvasia įgyvendina mumyse Kristaus vertybes. (Gal 5, 22–23) Per Jėzaus kraują mums suteikiama pergalė prieš nuodėmę (plg. Apr 12, 11) ir Šventoji Dvasia įgalina mus vaikščioti ištikimai laikantis Dievo įsakymų.
  4. Įgalindama mus gyventi kaip Kristus, nesavanaudiškai ir mylinčiai tarnaujant kitiems. Dvasia ragina vyrus ir moteris konkrečiam Dievo darbui ir įgalina mus laimėti kitus patraukiančia Kristaus Dvasia.

Kaip Kristaus charakterio atkūrimo mūsų gyvenime darbas pašlovina Tėvą?

Tolesniam tyrinėjimui: Neabejotina, kad Šventosios Dvasios darbas yra labai svarbus mūsų ėjimui su Viešpačiu. Vėlgi, mes galime nematyti Dvasią dirbant, bet mes galime pamatyti Dvasios darbo poveikį mūsų ir kitų gyvenimui. Jei jūsų gyvenimas pasikeitė dėl tikėjimo Jėzų, jis pasikeitė tik per Šventosios Dvasios darbą. „Nors pats vėjas nematomas, jo poveikis regimas ir juntamas. Taip ir Šventosios Dvasios darbas sieloje pasireiškia kiekvienu šią išgelbėjančią jėgą pajutusio žmogaus poelgiu. Kai Dievo Dvasia užvaldo širdį, Ji keičia gyvenimą. Nuodėmingos mintys vejamos tolyn, blogų darbų atsisakoma; vietoj pykčio, pavydo ir nesantaikos randasi meilė, nuolankumas bei ramybė. Liūdesį išstumia džiaugsmas, ir veide atsispindi dangaus šviesa.“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 149 p.) Tai nuostabūs pažadai ir neapsakomas gyvenimų skaičius parodė, kad šie žodžiai yra tikri. Bet Šventosios Dvasios darbas yra ne momentinis. Mes automatiškai netampame tokiais žmonėmis, kokie turėtume būti. Tikėjimas ir atsidavimas Viešpačiui reikalauja kovos, pasišventimo ir atgailos, kai mums nepasiseka. Šventoji Dvasia yra dangaus Atstovas, veikiantis mūsų gyvenimą, kad mes taptume naujais kūriniais Kristuje. Tai viso gyvenimo darbas. Nors mūsų ydos ir trūkumai turėtų mus paskatinti didesniam pasišventimui mūsų Viešpačiui, neturėtume velniui leisti jais pasinaudoti ir mus išgąsdinti mūsų krikščioniškame gyvenime, ko piktasis visada siekia. Kai mūsų nuodėmės mus pasmerkia, mes visada turime prisiminti Jėzaus mirtį vardan nusidėjėlių. Juk mes esame, kas esame, nusidėjėliai, kuriems reikia malonės, kad Jėzus mirė už mus ir suteikė mums šią malonę.

Klausimai aptarimui:

Ko Šventosios Dvasios pavyzdys gali jus išmokyti apie tarnavimą iš užkulisių? Tai yra, atlikti Viešpaties darbą taip, kad daugelis žmonių to net nežinotų ar neįvertintų?

Kaip Šventoji Dvasia išaukština Jėzų ir nukreipia į Jį dėmesį? Kaip jūs galite išaukštinti Jėzų nemėgindami būti dėmesio centre? Kodėl tai padaryti kartais yra itin sunku? Kaip mes galime grumtis su natūraliu polinkiu išaukštinti save?