Kovo 2–8 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 14, 6–12; Mt 24, 14; Mok 12, 13–14; Iš 20, 2–11; Iz 21, 9; 34, 8–10.
Įsimintina eilutė: „Čia pasirodo ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo!“ (Apr 14, 12)
Apreiškimo knyga rodo, kad paskutiniaisiais laikais šėtono klasta bus tokia sėkminga, jog pasaulis apsispręs garbinti žvėrį ir priimti jo ženklą. Vis dėlto Apr 14, 1–5 sako mums, kad Dievas turės savo likutį, tuos, kurie liks ištikimi Viešpačiui, priešingai pasaulio daugumai.
Galų gale žmonės turės pasirinkti ne tai, garbinti ar ne (visi visada kažką garbina), bet ką garbinti. Žvėries garbintojai priims ženklą sau ant kaktos ar dešinės rankos, simbolizuojantį jų apsisprendimą tarnauti šiai atsimetimo sistemai protu ir darbais.
Tuo pat metu pasaulis liudys didžiulį Evangelijos skelbimą, kokio nebuvo nuo Sekminių dienos. Prieš Dievui išliejant teismus ant maištaujančios žmonijos, Jis siųs savo įspėjančią žinią. Šėtono veikla yra pasaulinė; taigi taip pat vyks paskutiniųjų laikų Evangelijos skelbimas. Dievas nenori, kad kas nors pražūtų, bet kad visi būtų išgelbėti, nes Kristaus mirtis skirta visai žmonijai. Klausimas, kas priims tai, kas parūpinta, o kas ne.
TRIJŲ ANGELŲ ŽINIA
Prieš pabaigą Dievas siunčia įspėjimus, simboliškai pavaizduotus trimis skelbiančiais angelais, lekiančiais dangumi. Graikų kalbos žodis – angelas (angelos) reiškia „pasiuntinį“. Rašte angelai dažnai simbolizuoja Dievui tarnaujančius asmenis (Mal 2, 7; Mt 11, 10). Apreiškimo knyga leidžia manyti, kad trys angelai yra Dievo tauta, kuriai patikėta pasidalyti su pasauliu paskutiniųjų laikų žinia.
Perskaitykite Apr 14, 6 kartu su Mt 24, 14. Pirmoji angelo žinia vadinama amžinąja Evangelija (Apr 14, 6). Ką tai mums sako apie pirmojo angelo žinios turinį ir tikslą? Kodėl ši žinia svarbi viskam, kuo tikime?
Ši pirmoji paskutiniųjų laikų žinia yra Evangelija. Pastaroji yra gera naujiena apie Dievą, kuris gelbėja žmones atsižvelgdamas į tai, ką Jėzus Kristus dėl jų atliko. Pirmojo angelo žinia yra amžinoji Evangelija, nes ji yra nuolatinių Dievo pastangų atkurti puolusią žmoniją dalis, planas, sumanytas dar prieš mūsų būtį (2 Tim 1, 9; Tit 1, 2). Evangelija apima ir išgelbėjimą, ir teismą. Ją priimantiems Evangelija yra gera naujiena apie išganymą, bet tai taip pat yra įspėjimas dėl teismo tiems, kurie atmetė Evangelijos suteiktą viltį.
Trys angelai nusakyti kaip „šaukiantys galingu balsu“ (Apr 14, 7. 9). Žinia yra skubi ir svarbi; visi turi ją išgirsti, nes ji susijusi su amžinu žmonių likimu. Kaip tokia, ji turi būti paskelbta visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms. Tai ypač aktualu dėl to, kad paskutiniaisiais laikais žvėris turės šėtono suteiktą valdžią „visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms“ (Apr 13, 7). Kai klastinga šėtono veikla taps pasauline, pasaulinis bus ir Evangelijos skelbimas paskutiniaisiais laikais.
Trijų angelų žinią skelbia Dievo tauta, kuri priešinasi demoniškoms dvasioms, tarsi varlėms, išeinančioms iš šėtoniškosios trejybės nasrų (Apr 16, 13–14). Jų žinia prieštarauja trijų angelų žiniai. Taigi paskutiniaisiais laikais pasauliui bus pristatytos dvi prieštaraujančios žinios, kiekvienos iš jų tikslas – laimėti žmonių žemėje ištikimybę.
Kaip septintosios dienos adventistai, mes esame pašaukti laimėti pasaulį Evangelija. Kaip jūs (taip, jūs!) padedate tai padaryti? Ką dar galėtumėte daryti?
PIRMOJO ANGELO ŽINIA. 1 dalis
Perskaitykite Apr 14, 7 kartu su Mok 12, 13–14. Ką reiškia „bijoti Dievo“? Kaip dievobaimingumo samprata yra susijusi su Evangelija ir kaip Evangelija yra susijusi su Dievo įsakymų laikymusi? (Taip pat žr. Rom 7, 7–13.) Koks yra ryšys tarp Dievo bijojimo ir Jo garbinimo?
Raginimas „bijoti Dievo ir atiduoti Jam pagarbą“ (Apr 14, 7) yra skelbiamas amžinosios Evangelijos kontekste. Suvokimas, ką Kristus atliko dėl mūsų išgelbėjimo, lemia teigiamą atsaką Jo atžvilgiu.
Apreiškimo knygoje Dievo bijojimas ir garbės Jam atidavimas yra susieti (Apr 11, 13; 15, 4). Dievobaimingumas žymi teisingus santykius su Dievu (Job 1, 8), Dievo garbinimas reiškia paklusnumą Jam.
Bijoti Dievo nereiškia jausti Jo grėsmę, bet paisyti Jo ir suteikti Jam prideramą vietą mūsų gyvenime. Dievo tauta paskutiniaisiais laikais yra tie, kurie bijo Dievo (žr. Apr 11, 18; 19, 5). Bijantieji Dievo šlovina Jį paklusnumu (Įst 5, 29; Mok 12, 13) ir atspindi Dievo charakterį (Pr 22, 12).
Paskata bijoti Dievo ir atiduoti Jam pagarbą yra ta, kad „atėjo Jo teismo valanda“ (Apr 14, 7). Čia minimas teismas vyksta iki Kristaus atėjimo, t.y. prieš Antrąjį atėjimą. Šio teismo tikslas – užbaigti mūsų apsisprendimą, ar mes iš tiesų tarnaujame Dievui (šį apsisprendimą parodo mūsų darbai). Pasibaigus šiam teismui nulemiamas kiekvieno asmens likimas (Apr 22, 11), ir Jėzus ateis atlyginti kiekvienam asmeniui pagal jo darbus (Apr 22, 12).
Teismas Apreiškimo 14 yra Evangelijos dalis. Tiems, kurių santykiai su Dievu yra tinkami, teismas yra gera žinia; tai reiškia išteisinimą, išgelbėjimą ir laisvę. Tačiau tai yra bloga žinia neištikimiesiems. Artėjančio teismo žinia yra raginimas jiems gręžtis į Dievą ir atgailauti, nes Dievas nenori, „kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Pt 3, 9).
Kaip jūs galėtumėte stovėti vieni teisme? Kokį nuosprendį garantuotų jūsų darbai? Ką jūsų atsakymas jums sako apie Evangelijos poreikį ir kodėl ji yra itin glaudžiai susijusi su pirmojo angelo žinia?
PIRMOJO ANGELO ŽINIA. 2 dalis
Apreiškimo knyga rodo, kad esminiai klausimai paskutiniosios pasaulio istorijos krizės metu bus garbinimas ir paklusnumas Dievui, kuriuos atskleidžia Jo įsakymų laikymasis (Apr 14, 12). Pasaulio žmonės susiskirstys į dvi grupes – tuos, kurie bijo ir garbina Dievą, ir tuos, kurie bijo ir garbina žvėrį.
Perskaitykite pirmus keturis iš Dešimties įsakymų (Iš 20, 2–11). Tada perskaitykite Apreiškimo 13. Kaip žvėries reikalavimas jį garbinti (Apr 13, 15), dvasios suteikimas žvėries atvaizdui, kad būtų garbinamas (Apr 13, 14–15), piktžodžiavimas Dievui ir Jo vardui (Apr 13, 5–6) ir žvėries (Apr 13, 16–17) ženklo pasidarymas nurodo į šėtono išpuolius prieš pirmus keturis iš Dešimties įsakymų galutinės krizės metu?
Keturių pirmųjų iš Dešimties įsakymų esmė yra garbinimas. Apreiškimo knyga rodo, kad šie įsakymai taps ištikimybės Dievui matu paskutiniosios krizės metu. Galutinė kova tarp Kristaus ir šėtono bus akivaizdžiai susijusi su garbinimu ir pirmais keturiais įsakymais.
Esminis klausimas galutinės krizės metu yra pabrėžiamas antrame pirmojo angelo žinios paraginime. Raginimas garbinti „dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!“ (Apr 14, 7) yra aiški nuoroda į ketvirtą iš Dešimties įsakymų (Iš 20, 11). Tai rodo, kad raginimas garbinti Dievą Kūrėją yra pateikiamas sabatos laikymosi kontekste.
Dešimtyje įsakymų, kaip ir visame Rašte, tikrasis garbinimas dera su tinkama diena garbinimui. Septintoji diena – sabata yra ypatingas mūsų santykių su Dievu ženklas (Iš 31, 13; Ez 20, 12). Pirmojo angelo žinia rodo, kad paskutiniaisiais laikais žmonės pasaulyje bus raginami sugrįžti ir garbinti gyvąjį Dievą Kūrėją bei suteikti Jam teisėtą vietą savo gyvenime. Ši žinia prieštarauja šėtono klastoms paskutiniaisiais laikais įtraukti pasaulį į klaidingą religiją, tarnauti ir garbinti netikrą dievą. Viso to centru bus ketvirtasis įsakymas, septintoji diena – sabata.
„Tuo tarpu, kai švenčiant netikrąją šabo dieną pagal valstybės įstatymą, priešingą ketvirtajam įsakymui, bus pripažįstama ištikimybė jėgai, kuri yra priešiška Dievui, tikrosios šabo dienos šventimas, paklūstant Dievo Įstatymui, bus ištikimybės Kūrėjui įrodymas. Kai vieni priima žymę, rodančią jos atsidavimą žemiškoms jėgoms, jie paženklinami žvėries ženklu, o pasirinkę ištikimybės dieviškajam autoritetui požymį, paženklinami Dievo antspaudu“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 525 p.).
ANTROJO ANGELO ŽINIA
Nors pirmojo angelo žinia ragina žmones bijoti ir atiduoti pagarbą gyvajam Dievui, antras angelas skelbia paskutiniųjų laikų Babilono kaip netikros religinės sistemos kritimą.
Perskaitykite Apr 14, 8 kartu su Apr 18, 2 ir Iz 21, 9. Žodžio „krito“ pasikartojimas užtikrina dėl Babilono žlugimo. Kodėl Babilonas apibūdintas kaip jau kritęs, nors tai įvyks ateityje?
Babilonas čia vadinamas didžiu miestu. Priežastis ta, kad Babilono simbolis Apreiškimo knygoje yra įsišaknijęs istoriniame Babilone kaip velniškoje jėgoje, kuri priešinosi Dievui ir engė Jo tautą. Iz 14, 12–15 Babilonas sutapatinamas su šėtonu ir jo bandymu prilygti Dievui. Paskutiniųjų laikų Babilonas Apreiškimo knygoje yra šėtoniškos trejybės pavadinimas kartu su kitomis netikromis religijomis (Apr 17, 5). Šie tarnaus šėtonui priešindamiesi Dievo tautai (žr. Apr 13, 11–18). Ši atsimetusi religinė sąjunga parodys senovės Babilono puikybę, išaukštindama save virš Dievo ir siekdama užimti Jo vietą šiame pasaulyje. Antrojo angelo žinia užtikrina Dievo tautai, kad ši nedora sistema kris, kaip senasis Babilonas.
Perskaitykite Apr 14, 8 kartu su Apr 17, 2; 18, 3. Kaip Babilonas apgirdo pasaulį savo paleistuvingu vynu? Kas yra šis vynas?
Babilonas yra apkaltinamas už tai, kad apgirdė visas tautas savo paleistuvingu įniršio vynu. Jeremijas rašė apie tai, kad Babilonas nugirdo žemės tautas (Jer 51, 7). Apreiškimo 17 paskutiniųjų laikų Babiloną nusako kaip ištvirkėlę, apgirdžiusią žmones savo paleistuvingu vynu (žr. Apr 17, 2). Tai nurodo į Apreiškimo 13, kur šėtoniškoji trejybė verčia pasaulio žmones garbinti žvėrį ir jo atvaizdą (Apr 13, 11–18).
Babilono vynas reiškia klaidamokslius ir netikrą evangeliją, kurią siūlo ši atsimetusi religinė sistema. Girti žmonės negali mąstyti. Žmonėms dvasiškai apgirtus nuo Babilono vyno, Babilonas sugebės kontroliuoti jų sąžinę ir suvilios juos garbinti žvėrį ir priimti žvėries ženklą. Kai jų apgirtimas pasibaigs, jie supras savo sprendimus ir elgesį, tačiau bus per vėlu (Apr 17, 15–17).
Ar būtina gyventi Babilone, kad apgirstume nuo Babilono vyno? Kokiu būdu žmogus gali gerti Babilono vyną?
TREČIOJO ANGELO ŽINIA
Kaip Apr 14, 12 nusako Dievui ištikimus žmones?
Priešingai nei šie žmonės, Apr 14, 9–10 perspėja dėl likimo tų, kuriems tenka Dievo rūstybė. Senajame Testamente Dievo pykčio išliejimas simboliškai apibūdinamas kaip iš taurės geriamas vynas (Jer 25, 15–16). Teismo griežtumas garbinantiems žvėrį yra išreikštas kaip geriamas Dievo įniršio vynas, neatmieštas, įpiltas taurėje. Senovėje žmonės dažnai vyną praskiesdavo vandeniu, kad jis mažiau svaigintų. Kad nepraskiestas vynas svaigintų labiau, jis buvo maišomas su žolelėmis ir prieskoniais. Maišytas nepraskiestas vynas simbolizuoja Dievo visos rūstybės išliejimą, nemaišant jos su gailestingumu (žr. Ps 75, 9).
Perskaitykite Apr 14, 10–11 kartu su Apr 20, 10–15. Kaip Iz 34, 8–10 ir Jud 7 nušviečia žodžius: „jų kentėjimų dūmai rūks per amžių amžius“?
Kankinimas ugnimi ir siera reiškia visišką sunaikinimą. Ugnis ir siera yra teismo priemonė (Pr 19, 24; Iz 34, 8–10). Sunaikinimo dūmai yra gerai žinomas Rašto simbolis. Izaijas pranašavo Edomo sunaikinimą ugnimi ir siera: „be perstojo kils dūmų debesys. Žemė per kartų kartas bus tuščia, per amžių amžius niekas per ją neis“ (Iz 34, 10). Judas nusako Sodomos ir Gomoros likimą kaip kentėjimą „amžinos ugnies bausmes“ (Jud 7). Šiuose tekstuose nekalbama apie begalinį deginimą, nes nė vienas iš šių miestų šiandien nedega. Amžini yra padariniai, o ne deginimas. Apreiškimo knygos „amžina ugnis“ reiškia sunaikinimą; deginimas bus pakankamai ilgas, kad visiškai sunaikintų, kol galiausiai nebeliks kam degti.
Nors mes galime būti dėkingi už didžią tiesą, kad pragaro liepsnos nekankina pražuvusiųjų amžinai, bausmė vis tiek išlieka baisi. Ką tai turėtų mums pasakyti apie mums pavestą šventą užduotį įspėti kitus apie tai, kas ateina?
Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Didžioji kova, 521–531p.
Apreiškimo knyga parodo, kad paskutiniaisiais laikais Dievo tautai pavesta skelbti paskutiniųjų laikų Evangeliją pasauliui. Šis darbas atrodo bauginantis, neįmanomas. Tačiau mums pažadėta Dievo galia.
„Didysis evangelizavimo darbas neturi baigtis sumažėjus Dievo jėgos pasireiškimui, ženklinusiam jo pradžią… Žinia bus skelbiama ne įrodinėjant tiesą, bet Dievo Dvasia galingai įtikins žmones. Įrodymai buvo pateikti. Sėkla buvo pasėta, dabar ji sudygs ir duos vaisių“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 530 p.).
Pasibaigus paskutiniosios Dievo žinios skelbimui išaiškės didelis atskyrimas, padalijantis žmones pasaulyje į dvi stovyklas – tuos, kurie turi santykius su Dievu, ir tuos, kurie apsisprendė sekti žvėrį. Šį atskyrimą simbolizuoja dvi pjūtys – derliaus [kviečių] nupjovimas (Apr 14, 14–16) ir vynuogės, kurias reikia suminti vyno spaustuve (Apr 14, 17–20). Tai yra Apreiškimo 17–18 tema.
Klausimai aptarimui:
Pagalvokite apie tai, kas skelbia trijų angelų žinią be septintosios dienos adventistų? Ką tai turėtų mums pasakyti apie mūsų darbo svarbą? Kiek rimtai mes to paisome?
Jūsų nuomone, kodėl tarp daugelio krikščionių teismas yra nepopuliari sąvoka? Kuo svarbi šiandieniams krikščionims teismo iki Kristaus atėjimo samprata? Kaip jūs galite padėti panašiai tikintiems geriau suprasti tikrąją teismo iki Kristaus atėjimo reikšmę?
Pagalvokite apie sabatos klausimą paskutiniųjų įvykių kontekste. Kodėl labai logiška, kad septintoji diena – sabata, duota pirmąją pasaulio sukūrimo savaitę (Pr 2, 2–3), atliktų esminį vaidmenį? Jei klausimas susijęs su tuo, ką mes garbiname, „dangaus ir žemės“ Sutvėrėją (Apr 14, 7) ar žvėries jėgą, ir jei septintoji diena – sabata yra seniausias, labiausiai pamatinis ir akivaizdus Dievo kaip „dangaus ir žemės“ Sutvėrėjo ženklas, kodėl sabata, kaip vienas iš Dievo įsakymų (Apr 14, 12), atlieka itin svarbų vaidmenį paskutinės krizės laikotarpiu?