Evangelija pagal Matą

2016 m. Balandis, Gegužė, Birželis.

 

 

Atsisiųsk kursą el. knygos formatu.

EPUB formatasMOBI formatas

NUKRYŽIUOTAS IR PRISIKĖLĘS

Birželio 18–24 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 27, 11–26; Jn 3, 19; Iz 59, 2; Mt 27, 45–46. 49–54; Hbr 8, 1–6; Mt 28, 1–20.

Įsimintina eilutė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18).

Britų žurnale buvo skelbimas, ar kas nors galėtų padovanoti savo kūną mokslui. Skelbime buvo parašyta, kad mokslininkai tyrinėjo egiptietišką mumifikaciją ir ieškojo mirtinga liga sergančio savanorio, kuris būtų pasirengęs paaukoti savo kūną po mirties. Šie mokslininkai tikėjo, kad skelbimu jie paviešino supratę egiptiečių mumifikacijos paslaptį ir kad kūnas „būtų galimai išsaugotas šimtams ar net tūkstančiams metų“ (www.independent.co.uk/news/science/now-you-can-be-mummified-just-like-the-egyptians-1863896.html).

Krikščionims nereikia nerimauti dėl kūno išsaugojimo. Dievas pažadėjo mums kažką daug geriau nei tai. Jėzus, pats sumokėjęs kainą už mūsų nuodėmes, ir Jo prisikėlimas, juk Jis yra „užmigusiųjų pirmagimis“ (1 Kor 15, 20), užtikrino tai, kad mūsų kūnai būtų išsaugoti ne kaip senovės faraono (beje, jei jums teko matyti mumiją, vaizdas nėra labai gražus), bet apsivilktų negendamybe ir gyventų amžinai.

Šią savaitę, paskutiniuosiuose Mato evangelijos skyriuose, mes tyrinėsime neišsemiamas tiesas apie mūsų Viešpaties mirtį ir prisikėlimą, ir viltį, kurią šie du įvykiai mums teikia.

read more…

PASKUTINĖS JĖZAUS DIENOS

Birželio 11–17 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 26, 1–16; Lk 12, 48; Mt 26, 17–19; 1 Kor 5, 7; Mt 26, 36–46; Mt 26, 51–75.

Įsimintina eilutė: „Šią naktį jūs visi Manimi pasipiktinsite“ (Mt 26, 31).

Šią savaitę tyrinėsime paskutiniąsias Jėzaus akimirkas prieš kryžių. Pasaulis, net visata, susidūrė su svarbiausia akimirka kūrinijos istorijoje.

Šios savaitės temos įvykiuose galima įžvelgti daugybę pamokų, bet skaitydami dėmesį sutelkime į vieną – laisvę ir laisvą valią. Pažvelkite, kaip įvairios asmenybės pasinaudojo didžia ir brangia laisvės dovana. Apmąstykite galingus ir net amžinus padarinius, kuriuos, vienaip ar kitaip, lėmė naudojimasis šia dovana.

Petras, Judas ir moteris su alebastriniu indu, visi turėjo rinktis. Bet visų svarbiausia, Jėzus taip pat turėjo rinktis, ir didžiausias Jo sprendimas buvo eiti kryžiaus keliu, nors Jo žmogiškoji prigimtis tam priešinosi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia Mane ši taurė“ (Mt 26, 39).

Ironija yra neįtikėtina: laisvos valios dovana, kuria mes piktnaudžiavome, atvedė Jėzų į šią akimirką, kur Jėzui – naudojantis Savo laisva valia – teko rinktis, ar išgelbėti mus nuo sunaikinimo, kurį lemia mūsų piktnaudžiavimas laisva valia.

read more…

PASKUTINIŲJŲ DIENŲ ĮVYKIAI

Birželio 4–10 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Iš 19, 5–6; Mt 23; Jn 12, 20–26; Mt 24; Jn 14, 1–4; 1 Tes 4, 16.

Įsimintina eilutė: „Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“ (Mt 23, 12).

Jėzaus antrasis atėjimas yra krikščioniško tikėjimo kulminacija. Pirmasis Jėzaus atėjimas ir Jo mirtis ant kryžiaus yra esminiai pirmtakai antrajam atėjimui. Pastarojo negalėtų būti be pirmojo atėjimo, o pirmasis be antrojo būtų bevaisis. Abu atėjimai yra neatskiriamai susiję, ir jei ne laiku, tuomet tikslu – žmonijos atpirkimas ir didžiosios kovos pabaiga. Pirmasis atėjimas jau įvyko ir yra užbaigtas; dabar mes viliamės ir laukiame antrojo.

Šią savaitę mes tyrinėsime tai, kas yra užrašyta Mato 23, su paskutiniuoju Jėzaus paraginimu kai kuriems žydų vadovams atgailauti ir priimti Jį, vienintelę jų išganymo viltį. Be to, pasak Mato 24, Jėzus atsakė į klausimus apie tai, kokie įvykiai rutuliosis prieš Jo antrąjį atėjimą. Čia Jėzus pateikė gana svarbų paveikslą, susiedamas Jeruzalės sugriovimą su tuo, kas vyks prieš Jo sugrįžimą.

Tačiau nesvarbu, kad ir kokie sunkumai ištiktų, ar karas, ar badas, ar išdavystė, mums paliktas pažadas: „Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“ (Mt 24, 30). Kitaip tariant, nepaisant sunkumų ir liūdesio, yra visos priežastys džiaugtis.

read more…

JĖZUS JERUZALĖJE

Gegužės 28 – birželio 3 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Zch 9, 9; Mt 21, 1–46; Rom 4, 13–16; Apr 14, 7–12; Apd 6, 7; Mt 22, 1–15.

Įsimintina eilutė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia“ (Mt 21, 42).

Mt 20, 27–28 užrašyti Jėzaus pasakyti žodžiai: „ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir Savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“. Čia Jėzus, amžinasis Dievas, sukūręs visa, kas tik yra atsiradę, čia žemėje gyvenęs tarno gyvenimą, rūpinęsis žmonių poreikiais, sergančiaisiais, kurių daugelis vis dėlto Jį paniekino. Tokį savęs išsižadėjimą ir pasiaukojimą mes vargu ar galime suvokti!

Tačiau, kad ir kokia nesuvokiama yra Jo tarnystė, dar didesnę nuostabą kelia tai, kad Jis, amžinasis Dievas, dabar susidūrė su esminiu Jo atėjimo į žemę tikslu: „Savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.

Šis savęs išsižadėjimas, pasiaukojimas netrukus pasieks savo kulminaciją slėpinyje, į kurį „geidžia pažvelgti net angelai“ (1 Pt 1, 12), ir tai yra kryžius.

Šią savaitę tyrinėsime keletą svarbiausių įvykių ir Jėzaus mokymų, Jam atėjus į Jeruzalę ne tam, kad taptų žemiškuoju karaliumi, kaip tikėjosi labai daug žmonių, bet kad dėl mūsų būtų paverstas „nuodėme, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“ (2 Kor 5, 21).

read more…

SIELOS STABAI (IR KITI JĖZAUS PAMOKYMAI)

Gegužės 21–27 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mok 9, 10; Mt 18, 1–4; Mt 18, 21–35; 19, 16–30; Gal 3, 21–22; Mt 19, 27.

Įsimintina eilutė: „Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: ‘Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?’“ (Mt 18, 1)

Mes, žmonės, esame mus supančios aplinkos ir kultūros produktas. Minėti dalykai formuoja mūsų vertybes, įsitikinimus ir pažiūras. Nesvarbu, ar žmogus užaugo didmiestyje, ar kaime be švaraus vandens, nėra jokio skirtumo: kultūra, aplinka, kurioje jūs užaugote, didžia dalimi padarė jus tokius, kokie jūs esate. Ir net visiškai pakeitus aplinką, tos aplinkos, kurioje jūs užaugote, padaryta įtaka išliks jumyse iki kapo.

Deja, iki tam tikro laipsnio, dauguma mūsų aplinkų ir kultūrų prieštarauja Dievo karalystės principams. Pasaulis, galų gale, yra puolęs pasaulis, ir jo vertybės, moralė ir papročiai dažnai atspindi tą puolusią būklę. O ką dar jie gali atspindėti? Tačiau mums tai itin sunku pastebėti, nes mes esame pasinėrę į savo kultūrą ir aplinką.

Dievo darbas mūsų širdyse yra, be kita ko, kreipti mus ir mūsų vertybes, moralę ir standartus link Dievo karalystės. Šią savaitę tyrinėsime, kaip minėtos vertybės, moralė ir standartai dažnai labai skiriasi nuo tos aplinkos, kurioje mes gimstame ir esame užauginami. Mokiniams teko tai išmokti; taip pat ir mums.

read more…

PETRAS IR UOLA

Gegužės 14–20 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Gal 4, 4; Hbr 7, 26; Mt 16, 13–20; Ef 2, 20; Mt 16, 21–27; 17, 1–9.

Įsimintina eilutė: „O kuo jūs Mane laikote?“ (Mt 16, 15)

„Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti Savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“ (Mt 16, 21).

Naujajame Testamente aiškiai parašyta, kad Jėzus turėjo mirti. Akistatoje su niūriu kryžiaus šešėliu, Jėzus meldėsi: „Dabar Mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk Mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą. Tėve, pašlovink Savo vardą!“ (Jn 12, 27) Toks buvo Dievo sumanymas „prieš amžinuosius laikus“ (Tit 1, 2; taip pat 2 Tim 1, 9).

Todėl Jėzus nesakė, kad Jis tiesiog daug iškentės, bus nužudytas ir trečiąją dieną prisikels, bet kad Jis turi iškentėti šiuos dalykus. Atsižvelgiant į Dievo prigimtį, Įstatymo šventumą ir laisvos valios tikrovę, Jo mirtis buvo vienintelis būdas žmonijai išgelbėti nuo bausmės už nuodėmę.

Šią savaitę mes labiau gilinsimės į pasakojimą apie Jėzų, nors daugiausia dėmesio skirsime Petrui ir kaip jis reagavo į Jėzaus tarnystę, Jam žygiuojant į „prieš amžinuosius laikus“ suplanuotą mirtį.

read more…

ŽYDŲ IR PAGONIŲ VIEŠPATS

Gegužės 7–13 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 14, 1–21; Iš 3, 14; Mt 14, 22–33; Iz 29, 13; Mt 15, 1–20; Mt 15, 21–28.

Įsimintina eilutė: „Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau ir padariau tave tautos sandora, tautų šviesa“ (Iz 42, 6).

Mt 15, 24 Jėzaus aiškiai pasakyta: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“. Neabejotina, Kristaus tarnystės kūne metai daugiausia buvo skirti Izraelio tautai.

Bet, kaip kad moko visas Šventasis Raštas, Dievui rūpėjo ne tik Izraelio tauta. Dievas išsirinko Izraelį tam, kad Jis galėtų palaiminti visas tautas žemėje. „Taip kalba Dievas, Viešpats, kuris sukūrė ir išskleidė dangų, patiesė žemę su visais pasėliais, joje duoda gyvybę žmonėms ir dvasią joje gyvenantiems: ‘Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau ir padariau tave tautos sandora, tautų šviesa, kad atvertum neregių akis, išvestum iš kalėjimo belaisvius, išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse’“ (Iz 42, 5–7).

Per Izraelį, tiksliau per Mesiją, kuris kils iš Izraelio, Dievas išties ranką visam pasauliui. Šią savaitę šiek tiek daugiau pamatysime Viešpaties apsireiškimo visiems, kam reikia išganymo.

read more…

ATGAIVA KRISTUJE

Balandžio 30 – gegužės 6 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 11, 28–30; 12, 1–2; Lk 14, 1–6; Jn 5, 9–16; Mt 12, 9–14; Iz 58, 7–13.

Įsimintina eilutė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28)

„Kristus buvo gyvas to Įstatymo įsikūnijimas. Jo gyvenime nepastebėta nė menkiausio šventųjų įsakymų pažeidimo. Žvelgdamas į tautą, ieškojusią progos Jį apkaltinti, Jis galėjo drąsiai pasakyti: ‘Kas iš jūsų gali įrodyti Mane nusidėjus?’“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 257 p.).

Jėzaus gyvenimas visiškai atspindėjo Dievo Įstatymą, Dešimties Dievo įsakymų prasmę. Jis buvo žmonijoje, žmogaus kūne įgyvendintas Dievo Įstatymas. Tad, tyrinėdami Jo gyvenimą, mes sužinome, ką reiškia ir kaip laikytis įsakymų, kad tai nebūtų sausas ir bedvasis Įstatymo raidės prisilaikymas.

Ir, žinoma, tarp šių įsakymų yra ketvirtasis, septintoji diena – sabata.

Šią savaitę mums ir toliau tyrinėjant Evangeliją pagal Matą, mes pažvelgsime į tam tikras diskusijas dėl sabatos ir pamatysime iš Jėzaus gyvenimo, ką reiškia laikytis sabatos. Nes jei Įstatymas, iš esmės, yra Dievo charakterio atspindys, o jei Jėzus šį Įstatymą įkūnijo, tuomet tyrinėdami, kaip Jis nuolat mokė laikytis ketvirtojo įsakymo ir ko Jis apie pastarąjį mokė, mes galime daugiau sužinoti apie Dievo charakterį ir, svarbiau, kaip Jo charakterį mes galime atspindėti mūsų pačių gyvenime.

read more…

MATOMA IR NEMATOMA KOVA

Balandžio 23–29 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 11, 11–12; Apr 5, 5; Mt 12, 25–29; Iz 27, 1; Mt 11, 1–12; Hbr 2, 14.

 Įsimintina eilutė: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia“ (Mt 11, 12).

Mes kasdien priimame svarbius sprendimus, susijusius su gyvenimo būdu, santykiais, karjera, prioritetais, pramogomis ir draugais. Norint išties suvokti šių sprendimų reikšmę, reikia įsitikinti, kad mes suprantame, kuo pastarieji svarbūs. Būtina atitraukti užsklandą ir pamatyti tai, kas neregima, nes Šventasis Raštas moko, kad yra nematoma tikrovė, kuri labai paveikia tai, kas mums matoma.

Gyvenant mokslo amžiuje neturėtų būti itin sunku tikėti nematomais reiškiniais. Mes, kurie žinome apie Rentgeno spindulius, radijo bangas ir bevielį ryšį, turėtume lengvai tikėti tuo, kas mums nematoma. Su kiekvienu mobiliojo telefono skambučiu, mums skambinant ar priimant skambutį, ar naudojantis palydoviniu ryšiu, mes darome prielaidą, susijusią su nematoma tikrove, kuri padaro minėtus matomus (ir girdimus) patyrimus tikrus.

Iš tiesų, didžioji kova tarp Kristaus ir šėtono sudaro nematomą foną pasauliui, kurį mes stebime ir patiriame kasdien. Šią savaitę mes tyrinėsime tuos Mato evangelijos tekstus (ir kitus), kurie padeda atskleisti šias neregimas jėgas ir kaip pastarosios čia paveikia mūsų gyvenimą ir sprendimus.

read more…

„KELKIS IR VAIKŠČIOK!“ TIKĖJIMAS IR IŠGYDYMAS

Balandžio 16–22 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 8 sk.; Kun 13, 44–50; Dan 7, 7–8; Jn 10, 10; Mt 9, 1–8; 1 Jn 1, 9.

Įsimintina eilutė: „Kas gi lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?“ (Mt 9, 5)

Jei sudarytumėte sąrašą, ko labiausiai gyvenime bijote, kaip pastarasis atrodytų? Daugelis iš mūsų sąraše pažymėtų šeimos nario ar net savo paties mirtį. Ir nors tai tikrai suprantama, pagalvokite, kaip tai orientuota į gyvenimą žemėje. Mums dabar svarbiausia yra mūsų gyvenimas. Ar tikrai to turėtume bijoti labiausiai, kad nebegyvensime šioje žemėje, ypač kai gyvenimas yra itin trumpas?

Jei Dievas sudarytų sąrašą, ko Jis labiausiai bijo, tikrai būtų paminėta mūsų šeimos nario ar mūsų pačių amžinojo gyvenimo netektis.

Žinoma, Dievui rūpi fizinės ligos ir mirtis, bet Jam labiausiai rūpi dvasinė liga ir amžinoji mirtis. Nors Jėzus išgydė daug žmonių ir net prikėlė mirusiuosius, tai buvo laikina. Vienu ar kitu būdu jie visi mirė fizine mirtimi, išskyrus tuos šventuosius, kuruos Jėzus prikėlė Savo prisikėlimo metu (žr. „The SDA Bible Commentary“, 5 t., 550 p.; E. Vait, Su meile iš Dangaus, 729 p.).

Nepaisant visko, kas dėl mūsų buvo atlikta, išganymo planas neapsaugo mūsų nuo žemiškų ligų ir mirties. Turint tai omenyje, patyrinėkime keletą pasakojimų apie išgydymą, fizinį ir dvasinį, ir pagalvokime, kokias svarbias pamokas, susijusias su tikėjimu, galime juose įžvelgti.

read more…

KALNO PAMOKSLAS

Balandžio 9–15 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 5–7; Rom 7, 7; Pr 15, 6; Mch 6, 6–8; Lk 6, 36; Mt 13, 44–52; Rom 8, 5–10.

Įsimintina eilutė: „Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi Jo mokslu, nes Jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią“ (Mt 7, 28–29).

Išėjimo knygoje parašyta, kaip Dievas išvedė izraelitus iš Egipto, „pakrikštijo“ juos Raudonojoje jūroje, vedė juos 40 metų per dykumą, rodė ženklus ir darė stebuklus, asmeniškai susitiko su jais ant kalno ir davė jiems Savo Įstatymą.

Mato evangelijoje parašyta, kaip Jėzus atėjo iš Egipto, buvo pakrikštytas Jordano upėje, išėjo į dykumą 40 dienų, rodė ženklus ir darė stebuklus, ir asmeniškai susitiko su Izraeliu ant kalno, kur Jis pabrėžė tą patį Įstatymą. Jėzus patyrė Izraelio istoriją, tapo Izraeliu, ir Jame buvo įvykdyti visi Sandoros pažadai.

Kalno pamokslas yra galingiausias kada nors pasakytas pamokslas. Jo žodžiai giliai paveikė ne tik Jo tiesioginius klausytojus, bet visus, kurie šimtmečiais ir net iki mūsų dienų girdėjo šiuos gyvenimą keičiančius žodžius.

Tačiau mes turime ne tik klausytis šio pamokslo; mes taip pat turime pastarąjį pritaikyti. Šią savaitę tyrinėdami, ką Jėzus sakė Kalno pamoksle (Mt 5–7), taip pat įsigilinsime į Jėzaus žodžius Mato 13 skyriuje apie Jo mokymų pritaikymą mūsų gyvenime.

read more…

TARNYSTĖS PRADŽIA

Balandžio 2–8 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 3, 1–12; 2 Pt 1, 19; Fil 2, 5–8; Mt 4, 1–12; Iz 9, 1–2; Mt 4, 17–22.

Įsimintina eilutė: „Jis tarė: ‘Eikite paskui Mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais’“ (Mt 4, 19).

Viena iš didžiausių žmonijos užduočių – tai žinoti mūsų gyvenimo prasmę ir paskirtį, ir žinoti, kaip gyventi. Galų gale, mes negimstame su parašytu vadovu pažastyje, kaip mums gyventi, ar ne?

„Aš nesuvokiau gyvenimo prasmės“, – sakė 17–metis berniukas iš geros šeimos, tapęs receptinių vaistų narkomanu. „Aš vis dar nesuvokiu gyvenimo prasmės, bet aš maniau, kad visi kiti suvokė, kad visi žinojo didelę paslaptį, kuri buvo nežinoma tik man. Maniau, kad visi suvokė, kodėl mes buvome čia, ir kad visi jie slapta buvo kažkur be manęs laimingi“.

Vokiečių rašytojas ir filosofas Polas Feyerabendas (Paul Feyerabend) savo autobiografijoje prisipažino: „Taigi praeina viena diena po kitos ir neaišku, kodėl reikia gyventi“.

Taigi Šventasis Raštas, Evangelija yra pasakojimas apie Jėzų ir ką Jis dėl mūsų padarė. Jėzuje, Jo amžinajame buvime, gimime, gyvenime, mirtyje, tarnystėje danguje, Antrajame atėjime, mes galime rasti atsakymus į aktualiausius gyvenimo klausimus. Šią savaitę mes tyrinėsime Kristaus gyvenimo pradžią ir Jo darbą čia, žemėje, gyvenimą ir darbą, kurie vieninteliai gali suteikti prasmę mūsų pačių gyvenimui ir darbui.

read more…

DOVYDO SŪNUS

Kovo 26 – balandžio 1d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 1; Mk 12, 35–37; Iz 9, 5–6; Rom 5, 8; Jn 2, 25; Jer 29, 13; Mt 2, 1–14.

Įsimintina eilutė: „Jis išgelbės Savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21).

Įkvėptas Šventosios Dvasios, Matas pradėjo savo evangeliją genealogija; bet ne šiaip kokia nors, o Jėzaus Kristaus genealogija. Pastarojoje apaštalas atskleidė net tuos protėvius, kurių dauguma žmonių nebūtinai norėtų pripažinti savo protėviais.

Galbūt dėl to, kad pats buvo šioks toks atstumtasis, Matas tikriausia galėjo susitapatinti su tokiais protėviais. Galų gale, jis buvo priešui parsidavęs žydas muitininkas, faktiškai mokėjęs Romai už galimybę rinkti mokesčius iš savo paties tautiečių. Žinoma, kad jis nebuvo savo tautos mylimas žmogus.

Žmonės žiūri į išorę, bet Dievas žvelgia į širdį. Neabejotina, žiūrėdamas į Mato širdį, Viešpats pasirinko šį paniekintą muitininką būti Jo mokiniu. Pašauktas, Matas atėjo, atsisakęs ankstesnio gyvenimo dėl naujo gyvenimo Jėzuje.

Taigi Matas sekė savo Viešpatį, užrašė įvykius, ir vieną dieną jis kažką duos savo tautai ir pasauliui. Ir tai nebus mokesčių kvitas, bet brangus pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą.

read more…

Evangelija pagal Matą. Įvadas

Vinčesteryje, Masačiusetso valstijoje, gimdymo metu aplink Riko Hoito (Rick Hoyt) kaklą apsivyniojo virkštelė, ir dėl to buvo pažeistos kūdikio smegenys. Jis negalėjo valdyti savo galūnių. Praėjus mėnesiams, gydytojai pasakė šeimai, kad savo likusį gyvenimą Rikas gyvens vegetacinėje būklėje ir dėl to jis turėtų būti tam tikroje įstaigoje.

„Tačiau Hoitai su tuo nesitaikė“, – rašė žurnale „Sports Illustrated“ (2005 birželio 20) Rikas Railis (Rick Reilly). Jie pastebėjo, kaip Riko akys sekiojo juos po palatą. Kai Rikui sukako 11, tėvai nuvežė jį į Tufts universiteto inžinerijos katedrą ir pasiteiravo, ar berniukui kas nors palengvintų bendravimą.

„Niekas, – buvo atsakyta Dikui Hoitui (Dick Hoyt). – Jo smegenys nefunkcionuoja“.

„Pasakykite jam pokštą“, – atkirto Dikas.

Jie pajuokavo. Rikas nusišypsojo. Pasirodo, jo smegenys veiklios.

Tada, prijungtas prie kompiuterio, leidusio jam valdyti žymeklį paliečiant jungiklį viena galvos puse, Rikas pagaliau galėjo bendrauti su aplinkiniais. Ši technologija leido jam pradėti gyvenimą iš naujo. Be kita ko, įskaitant ir tai, kad tėvas jį nuvežė į labdaros maratoną. Lenktynėms pasibaigus, Rikas užrašė: „Tėti, kai mes bėgome, nebesijaučiau neįgalus!“

Dikas pasiryžo, kad Rikas taip jaustųsi kaip įmanoma dažniau. Po ketverių metų jie kartu bėgo Bostono maratone. Tada kažkas pasiūlė sudalyvauti triatlone, ir nuo tada jie abu sudalyvavo šimtuose sporto renginių, tėvui stumiant ar traukiant vežimėlį.

„Neabejotina, mano tėtis yra šimtmečio Tėvas“, – parašė Rikas.

Su Riku Hoitu mes turime daug bendra, nes ir mes turime Tėvą, kuris, net labiau nei Dikas Hoitas, myli Riką, myli mus, rūpinasi mumis, ir buvo pasiruošęs paaukoti Save už mus.

Kaip Riką, tragedija ir nuodėmė paralyžiavo mus visus. Mūsų pačių jėgomis, mūsų gyvenimas nė iš tolo neprilygsta tam gyvenimui, kuris mums buvo skirtas. Kad ir kaip stengtumės, mes niekada nepatobulėsime pakankamai, kad išsigelbėtume. „Mūsų būklė per nuodėmę yra nenatūrali, ir mus atkurianti galia turi būti antgamtinė, kitokia galia yra bevertė“ (E. Vait, „The Ministry of Healing“, 428 p.). Mes turime būti išgelbėti ne savo jėgomis, nes jau turėtų būti akivaizdu, kad mes patys negalime išsigelbėti.

Būtent dėl ​​šios priežasties žmonės kartais žvelgė į naktinį dangų pagalbos – Išgelbėtojo. Mūsų dvasiniai protėviai, izraelitai, turėjo vardą šiam Išgelbėtojui – Dovydo sūnus, kurį mes žinome kaip Jėzų iš Nazareto.

Šio įkvėpto pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą variantas yra pateiktas Evangelijoje pagal Matą, tai mūsų šio ketvirčio tema. Matas, tikėjęs Jėzų žydas ir vienas iš pirmųjų Jėzaus mokinių, pasakojo apie Jėzų savo Dvasios įkvėptu požiūriu. Nors bendra Morkui, Lukui ir Jonui, Mato tema yra Jėzaus įsikūnijimas, gyvenimas, mirtis, prisikėlimas ir užžengimas dangun, mat Matas ypatingą dėmesį skyrė tam, kad Jėzus yra pažadėtasis Mesijas. Apaštalas norėjo, kad skaitytojai žinotų, jog Izraelio atpirkimas yra randamas Jėzuje, apie kurį kalbėjo pranašai ir į kurį nurodė visi Senojo Testamento simboliai.

Nors Mato auditorija buvo daugiausia žydai, jo vilties ir atpirkimo žinia kalba ir mums; žmonėms, kuriems, kaip Rikui Hoitui, reikia kažko, kas dėl mūsų padarytų tai, ko mes niekada negalėtume padaryti patys.

Ir Matas užrašė pasakojimą apie Jį, Jėzų, kuris daro būtent tai.

Šio ketvirčio temą paruošė Endis Nešas.

Mokslų daktaras Endis Nešas (Andy Nash) yra Southern adventistų universiteto profesorius ir pastorius Koledždeile (Collegedale), Tenesio valstijoje. Jis yra kelių knygų autorius, įskaitant „The Haystacks Church“ ir „The Book of Mthew: ‘Save Us Now, Son of David’“.

Archives