Bažnyčios vaidmuo visuomenėje

2016 m. Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis.

 

 

Atsisiųsk kursą el. knygos formatu.

EPUB formatasMOBI formatas

„KAIP MUMS LAUKTI?“

Rugsėjo 17–23 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 24, 35–25, 46; 2 Pt 3; Jok 2, 14–26; Jn 4, 35–38; 1 Kor 3, 6–8; Apr 21, 1–4.

Įsimintina eilutė: „Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui. Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje. Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą“ (Rom 12, 11–13).

Keletą metų prieš 1906 metų San Francisko žemės drebėjimą, Septintosios dienos adventistų bažnyčios San Franciske ir Oklande, Kalifornijoje, darbavosi. Nariai lankydavo ligonius ir vargšus. Jie atrasdavo namus našlaičiams ir darbo bedarbiams. Jie slaugė ligonius ir mokė Šventojo Rašto tai vienuose, tai kituose namuose. Nariai platino krikščionišką literatūrą ir mokė sveikos gyvensenos. Bažnyčios taip pat įsteigė mokyklą Laguna gatvės susirinkimų namų rūsyje. Buvo prižiūrimi darbininkų namai ir vykdoma medicinos misija. Buvo sveiko maisto parduotuvė su kavine vegetarams. Vietiniame uoste nariai pradėjo laivybos misijos darbą, o tarnautojai kartkartėmis surengdavo susitikimus didelėse miesto salėse.

Vait šias bažnyčias pavadino dviem „aviliais“ ir žavėjosi jų darbu. („Advent Review and Sabbath Herald“, liepos 5, 1900) Kokie galingi pavyzdžiai, ką mes turėtume ir galėtume daryti dabar, mums laukiant Kristaus antrojo atėjimo! Mūsų Viešpats grįžta; tai mums žinoma. Esminis klausimas mums yra šis: Ką mes darome Jo laukdami?

Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso sielų likimas.

read more…

TARNAVIMAS MIESTUOSE PASKUTINIAISIAIS LAIKAS

Rugsėjo 10–16 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apd 18, 1–28; Iš 2, 23–25; Mt 13, 3–9. 18–23; Jn 15, 12–13; 2 Pt 3, 9.

Įsimintina eilutė: „Rūpinkitės gerove miesto, į kurį jus ištrėmiau, ir melskitės už jį VIEŠPAČIUI, nes jo gerovė – jūsų gerovė“ (Jer 29, 7).

Trijų angelų žinia kviečia paskelbti amžinąją Evangeliją „visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms“. (Apr 14, 6) Tad žinia turi būti atnešta ten, kur žmonės gyvena. Ir todėl, kad daugelis dabar gyvena miestuose, mes turime eiti į miestus.

Tiesą sakant, tarnavimas miestuose tapo dar aktualesnis 2007 metais, kai Jungtinių Tautų statistikos ekspertai pareiškė, kad pirmą kartą istorijoje dauguma pasaulio gyventojų yra apsistoję didmiesčiuose. Šiandien tarnavimas miestuose tapo pagrindiniu Septintosios dienos adventistų misijos strategijos klausimu.

Daugelyje tautų adventistų evangelizacija nuveikdavo daugiau mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, užmiesčių regionuose, o ne didmiesčiuose. Tyrimai parodė, kad kai kuriuose didmiesčių kompleksuose dauguma žmonių niekada negirdėjo apie septintosios dienos adventistus, todėl nieko nežino apie „trijų angelų žinią“.

Tad akivaizdu, kad laimėtume pasaulį, mes privalome laimėti miestus.

read more…

JĖZUS KVIETĖ JUOS: „SEKITE PASKUI MANE“

Rugsėjo 3–9 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jn 10, 1–5. 16; Lk 9, 2; Apr 14, 6–7; Lk 19, 1–10; Apd 26, 11–27; Apr 3, 20.

Įsimintina eilutė: „Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“ (Jn 10, 5).

362 m. po Kristaus Romos imperatorius Julianas pradėjo kampaniją atgaivinti pagonybei. Romos imperijoje įsivyravo krikščionybė, tad jis su pagonių vadovais nerimavo. Juliano patarime pagonių kunigams yra išreikštas jo susirūpinimas, suteikiantis užuominų, kodėl krikščionybė sparčiai plito: „Aš manau, kad [pagonių] kunigams apleidus ir pamiršus vargšus, bedieviai galilėjiečiai [krikščionys] tai pastebėjo ir pasišventė geranoriškumui… [Jie] rūpinasi ne tik jų pačių, bet ir mūsų vargšais, ir visi mato, kad mūsų žmonėms trūksta mūsų pagalbos“. (Quoted in Rodney Stark, Cities of God (San Francisco: HarperCollins Publishers, 2006), 31 p.)

Romėnai tikėjosi, kad krikščionybė išnyks mirus Jėzui Kristui. Tačiau rekordinis Romos piliečių skaičius sekė Jėzų. Kaip jiems paaiškinti šią „problemą“? Jėzaus sekėjai parodė Jo meilę tenkindami esminius aplinkinių žmonių poreikius. Tai būdamas čia darė Jėzus, tad tą patį turi daryti ir Jo sekėjai.

Todėl nestebina, kad sulaukę pasiūlymo sekti Jėzų, daugelis tai padarė.

read more…

JĖZUS LAIMĖJO JŲ PASITIKĖJIMĄ

Rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 15, 6; Sk 14, 11; 1 Kor 3, 1–9; Dan 6, 1–3; Neh 2, 1–9; Įst 4, 1–9; Apd 2, 42–47.

Įsimintina eilutė: „Tačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir būrių būriai rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti iš savo ligų“ (Lk 5, 15).

Keletą metų septintosios dienos adventistai penkias dienas per savaitę ruošdavo pusryčius vietinėje pradinėje mokykloje. Nors pati tauta buvo labai pasaulietiška, jie neseniai išleido įstatymą, numatantį pakankamai pinigų, kad kiekvienoje mokykloje būtų kapelionas, ir mokyklos bei bendruomenės norėjo, kad kapelionas būtų septintosios dienos adventistas (retas atvejis, kai pageidaujama tik vienos bažnyčios kapeliono). Kapeliono pareigos – paisyti fizinių, emocinių ir dvasinių mokinių ir net platesnės mokyklos bendruomenės poreikių. Galimybės yra nuostabios.

„Man patinka mūsų išskirtiniai ir ypatingi santykiai su jūsų bažnyčia, – sakė mokyklos direktorius bažnyčios pastoriui, kuris lankydavosi šioje mokykloje, – tiesiog norisi, kad ir kitos bažnyčios būtų tokios aktyvios kaip jūs“. Pastoriui išeinant, mokyklos bendruomenės ryšių su visuomene palaikymo darbuotoja padėkojo jam už tai, ką bažnyčia daro, ir pasiteiravo, ar ji galėtų dalyvauti Sabatos mokykloje.

Šią savaitę mes tyrinėsime, kaip sulaukti žmonių, kuriems mes siekiame tarnauti ir kuriuos norime laimėti Kristui, pasitikėjimo.

read more…

JĖZUS TARNAVO JŲ POREIKIAMS

Rugpjūčio 20–26 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mk 5, 22–43; 10, 46–52; Jn 5, 1–9; Ps 139, 1–13; Mk 2, 1–12; Apd 9, 36–42.

Įsimintina eilutė: „Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negalias“ (Mt 9, 35).

Afrikos šalyje į pensiją išėjusi septintosios dienos adventistė nenorėjo liautis tarnavusi. Jos bendruomenei reikėjo išgydymo dėl siaučiančių ŽIV / AIDS. Skubiausia reikmė buvo tai, kad AIDS našlaičiai neturėjo pakankamai maisto. 2002-aisiais, kartu su bažnyčia ji pradėjo sočiai maitinti apylinkės bendruomenės vaikus šešias dienas per savaitę. Pirma, 50 vaikų, o nuo 2012 m. buvo pasirūpinama 300 vaikų per dieną. Tai paskatino juos įkurti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje dabar lankosi 45 iš minėtų vaikų. Kitos paslaugos – tai aprangos dalijimas iš ADRA, daržovių ir kukurūzų parūpinimas iš jų prižiūrimo sodo ir rūpinimasis ligoniais. Taip pat buvo pradėta įgūdžių plėtros programa moterims, kurios moko viena kitą amatų įgūdžių, kurie padėjo joms užsidirbti pragyvenimui. Šis Jėzaus meilės parodymas davė pradžią naujai bažnyčiai. Iš pradžių tebuvo penki nariai, o nuo 2012 m. lankosi 160. Dievas parūpino priemonių 2012 m. statyti našlaičių prieglaudą ir naujus maldos namus.

Koks galingas ir praktiškas pavyzdys, kad apylinkės bendruomenės poreikių patenkinimas krikščionims yra labai svarbu.

read more…

JĖZUS ATJAUTĖ

Rugpjūčio 13–19 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 2 Kar 13, 23; Iš 2, 23–25; Lk 7, 11–16; 1 Jn 3, 17; Jn 11, 35; Rom 12, 15; 2 Kor 1, 3–4.

Įsimintina eilutė: „Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius“ (Mt 14, 14).

Ar gali būti tragiškiau? Septyniolikmetė, sunkiai išgyvendama tai, ką patiria dauguma septyniolikmečių, ir dar daugiau, nusižudė. Kas galėtų įsivaizduoti tėvų skausmą?

Juos aplankė pastorius. Jis atsisėdo šalia jų svetainėje ir ilgą laiką nieko nesakė. Jis tiesiog pasinėrė į jų sielvartą. Tada pastorius pradėjo verkti. Jis verkė, kol jo akys „išdžiūvo“. Tada, neištaręs nė žodžio, jis atsikėlė ir išėjo.

Kažkada vėliau tėvas jam pasakė, kad tai, ką pastorius padarė, jam buvo labai svarbu. Jam ir jo žmonai tuo metu nereikėjo žodžių, nereikėjo pažadų, nereikėjo patarimų. Viskas, ko jiems tada reikėjo, buvo paprasčiausia atjauta.

„Aš negaliu jums paaiškinti, – sakė jis tarnautojui, – ką jūsų atjauta mums reiškė.“

Atjauta reiškia „su patosu“, o „patosas“ yra sietinas su užuojauta, jautrumu ar apgailestavimu. Atjausti reiškia būti „su“ žmogumi ypatingai artimai. Kito asmens atjautimas skausme buvimą su kitais pakylėja į visiškai naują lygį.

Atjauta taip pat buvo labai svarbus būdas, kaip Jėzus laimėdavo žmones.

read more…

JĖZUS TROŠKO JIEMS GERO

Rugpjūčio 6–12 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jon 3, 4–4, 6; Lk 19, 38–42; Mt 5, 43–47; 1 Kor 13; Mk 8, 22–25; Fil 2, 3–5; Jok 2, 14–17.

Įsimintina eilutė: „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!“ (Mt 23, 37)

Sabatos rytais, Sabatos mokyklos ir pamaldų metu, prie vienos Septintosios dienos adventistų bažnyčios maldos namų dažnai galima pamatyti riedlentininkus.

Kodėl? Mat ši bažnyčia susirenka jaunimo centre, prie šalia įrengto riedlenčių parko. Ir jei jūs galvojate, kad šie riedlentininkai buvo netikėto susierzinimo priežastimi, pagalvokite dar kartą.

Užuot mėginusi pažaboti didėjantį jaunimo nusikalstamumą, šiame mieste savivaldybė įrengė parką, kad jaunimas turėtų vietą saviems užsiėmimams ir poilsiui. Pabaigus įrengti jaunimo centrą ir riedlenčių parką, savivaldybė norėjo, kad bažnyčia susirinktų ir rengtų pamaldas jaunimo centre. Apylinkės bendruomenės vadovai manė, kad parke esančiam jaunimui bažnyčios buvimas turės teigiamos moralinės įtakos. Buvo pakviestos kelios įvairių krikščioniškų konfesijų bažnyčios, bet kvietimą priėmė tik viena bažnyčia, rengianti Sabatos mokyklą ir į pamaldas susiburianti šeštadienio rytą.

Šios adventistų bažnyčios nariai norėjo persikelti į jaunimo centrą, nes jie norėjo laimėti riedlentininkus.

Šios vietinės tikinčiųjų bendruomenės „bažnyčios“ apibrėžimas yra toks: bendruomenė, kuri neegzistuoja sau. Toks turėtų būti visų mūsų bendruomenių apibrėžimas.

read more…

JĖZUS BUVO TARP ŽMONIŲ

Liepos 30 – rugpjūčio 5 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 1, 22–23; Jn 1,14; Lk 15, 3–24; Mt 9, 10–13; Ps 51, 19; 1 Jn 2, 16; Fil 2, 13–15.

Įsimintina eilutė: „Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai Jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: ‘Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo‘“ (Lk 15, 1–2).

Vienas vietinės bendruomenės diakonas autobusiuku vežiodavo jaunimą į pagyvenusių žmonių namus, kuriuose kiekvieną mėnesį rengdavo pamaldas. Pirmąją savaitę, jaunimui vedant pamaldas, senas žmogus invalido vežimėlyje sugriebė diakono ranką ir ją laikė pamaldų metu. Taip nutikdavo mėnesis po mėnesio. Vieną dieną, atvykus jaunimo grupei, žmogaus vežimėlyje nebebuvo. Darbuotojai sakė, kad jis greičiausiai neišgyvens nakties. Diakonas nuėjo į jo kambarį, kur jis gulėjo be sąmonės. Paėmęs jo ranką, diakonas meldė, kad Viešpats šiam senam vyrui suteiktų amžinąjį gyvenimą. Atrodęs be sąmonės vyras tvirtai suspaudė diakono ranką, o jis suprato, kad jo malda buvo išklausyta. Su ašaromis akyse ir klupinėdamas jis išėjo iš kambario ir atsidūrė prieš moterį, kuri pasakė: „Aš esu jo dukra. Jis jūsų laukė. Mano tėvas sakė, kad kartą per mėnesį Jėzus ateina ir laiko jį už rankos. Ir aš nenoriu mirti, kol nepasinaudosiu galimybe dar bent kartą palaikyti Jėzų už rankos“. („Adapted from The Least of These, a video produced by Old Fashioned Pictures” (2004) Panaudota gavus leidimą).

Krikščionybės esmė – tai tapti kažkam „Jėzumi“. Artimiausiose temose dėmesį skirsime Jėzaus tarnavimo metodui ir kaip Jo bažnyčia gali įgyvendinti Jo tarnystę.

read more…

JĖZUS IR VISUOMENĖS EVANGELIZAVIMAS

Liepos 23–29 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Lk 4, 16–19; 10, 25–37; Mt 5, 13; Iz 2, 8; Jn 4, 35–38; Mt 13, 3–9.

Įsimintina eilutė: „Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negalias“ (Mt 4, 23).

Robertas Luisas Stivensonas, labiausiai žinomas dėl savo nuotykių knygos „Lobių sala“, buvo paliegęs berniukas, negalėjęs nuolat lankyti mokyklos. Galiausiai jo tėvai pasamdė mokytoją, kuri berniuką mokytų, auklėtų ir padėtų jo asmeniniuose poreikiuose. Vieną vakarą, auklei atėjus pas berniuką prieš jam užmiegant, jis buvo išlipęs iš lovos ir prisispaudęs prie lango rankomis ir nosimi. Jo auklė griežtai pasakė jam grįžti į lovą, kol jis neperšalo.

Robertas jai tarė: „Ateikite prie lango ir pasižiūrėkite, į ką aš žiūriu“.

Auklė priėjo pasižiūrėti. Gatvėje vyras uždeginėjo žibintus. „Žiūrėk, – sakė Robertas, – žmogus bado skylutes tamsoje!“ (Margaret Davis, Fear Not! Is There Anything Too Hard for God? (Aspect Books), 332 p.)

Mes šiek tiek tyrinėjome, kas Senajame Testamente parašyta apie pagalbą turintiesiems poreikių. Dabar patyrinėsime, kas apie tai parašyta Naujajame Testamente, ir turbūt geriausia pradėti nuo Jėzaus? Vienas iš Jėzaus žinomų mokymų yra tai, kad mes esame „pasaulio šviesa“. (Mt 5, 14) Būdami šviesa, mes atspindime Jėzų, tikrąją pasaulio šviesą. (Jn 8, 12) Jėzaus mokymai, kuriuos Jis pateikė savo žemiškosios tarnystės laikotarpiu, galingai moko, kaip mes per Jį galime badyti skylutes tamsoje.

read more…

TEISINGUMAS IR GAILESTINGUMAS SENAJAME TESTAMENTE. 2 dalis

Liepos 16–22 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ez 37, 1–14; Ef 2, 10; Ez 47, 1–8; Mt 5, 16; Apr 22, 1, 2; Iz 61, 1–11.

Įsimintina eilutė: „Kur tik ta upė nutekės, visa, kas gyva ir kruta, gaus iš jos gyvybę. Vandeniui ten nutekėjus, joje bus daugybė žuvų, nes jis taps sveikas, ir visa gyvuos, kur tik tekės upė“ (Ez 47, 9).

Rajonas, klestėjęs 1950-aisiais ir 1960-ųjų pradžioje, virto kone karo zona 1960 metų pabaigoje ir 1970-ųjų pradžioje. Dauguma šeimų išsikėlė, palikdamos apleistus, apgriuvusius ir sudegusius namus. Iš šios vietovės pasitraukė įmonės ir čia įsivyravo prekyba narkotikais ir nusikalstamumas, padarydami šį rajoną dar labiau nepageidaujamą.

1986-aisiais krikščionių šeima paliko savo namus patogiame priemiestyje ir atsikraustė į šią prislėgtą miesto bendruomenę. Prie jų prisijungė pastorius iš kito miesto. Jie atstatė dvejus sudegusius pastatus ir juos padarė savo namais. Dvi šeimos daug laiko praleido gatvėse, susitikinėdamos su bendruomenės grupėmis ir leido laiką su tais, kurie iš čia neišsikraustė. Šios dvi šeimos buvo katalizatorius, kurį Dievas panaudojo įsteigi bažnyčią, atnešusią išgydymą ir pokyčius į šią negyvą bendruomenę. Jų darbas ir poveikis tęsiasi iki šiol, lėmęs didelius pokyčius daugybei čia gyvenančiųjų.

Dievas turi ką pasakyti apie Jo bažnyčios vaidmenį tokiomis „beviltiškomis“ aplinkybėmis kaip šios. Šią savaitę toliau „klausysime“ Senojo Testamento balsų choro, raginusių Dievo tautą apreikšti Jo geranorišką charakterį pasauliui.

read more…

TEISINGUMAS IR GAILESTINGUMAS SENAJAME TESTAMENTE. 1 dalis

Liepos 9–15 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Iš 22, 21–23; 23, 2–9; Am 8, 4–7; Iz 1, 13–17; 58, 1–14; Apd 20, 35.

Įsimintina eilutė: „Jis gina nuskriaustųjų teises ir alkaniems parūpina duonos. VIEŠPATS išlaisvina kalinius, VIEŠPATS atveria akis akliesiems, VIEŠPATS pakelia gyvenimo palaužtuosius, VIEŠPATS myli teisiuosius, VIEŠPATS saugo ateivius, padeda našlaičiui ir našlei“ (Ps 146, 7–9).

Prieš daug metų, šaltą dieną Niujorke basas ir drebantis dešimtmetis berniukas spoksojo į batų parduotuvės langą. Prie jo priėjusi moteris paklausė, kodėl jis taip įdėmiai žiūrėjo į parduotuvės langą; jis atsakė, kad prašė Dievą batų poros. Moteris nusivedė jį už rankos į parduotuvę. Ji paprašė pardavėjo šešių porų kojinių; ji taip pat paprašė vandens ir rankšluosčio. Nusivedusi berniuką atokiau, ji nusimovė savo pirštines, nuplovė jo kojas ir nušluostė jas rankšluosčiu. Pardavėjas atnešė kojines. Moteris apavė berniukui kojines ir nupirko jam batų porą. Glostydama jo galvą ji paklausė, ar dabar jis jautėsi patogiau. Jai ruošiantis išeiti, nustebęs vaikas paėmė jos ranką ir su ašaromis akyse paklausė: „Ar jūs – Dievo žmona?“

Mažas berniukas pasakė daugiau tiesos nei jis pats suprato. Dievo Bažnyčia yra Jo nuotaka, Jo žmona. Jo charakteris yra apreikštas įsimintinoje eilutėje. Kaip pakeisti Jo Bažnyčios nariai, mes turime atspindėti šį charakterį. Jei mes tikrai esame Jo, mums labai rūpės padėti vargšams ir bejėgiams.

read more…

VIEŠPATAVIMO ATNAUJINIMAS

Liepos 2–8 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 1, 26–28; Ps 8, 4–10; Pr 2, 15; Rom 8, 20–22; Iš 20, 1–17; Rom 1, 25; 2 Tes 3, 10.

Įsimintina eilutė: „Tuomet Dievas tarė: ‘Padarykime žmogų pagal Mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!’“ (Pr 1, 26)

Per nuopuolį mūsų pirmieji tėvai prarado ne tik savo pirminį Dievo paveikslą.

„Dėl nuodėmės ne tik žmogus, bet ir žemė tapo pavaldi piktajam ir turėjo būti atnaujinta pagal atpirkimo planą. Sukurtam Adomui buvo pavesta viešpatauti žemėje. Tačiau pasidavęs gundymui, jis tapo pavaldus šėtono galiai, ir jo viešpatavimas teko jo užkariautojui. Tad šėtonas tapo ‘šio pasaulio kunigaikščiu’. Jis pasiglemžė viešpatavimą žemėje, kuris iš pradžių buvo duotas Adomui. Tačiau Kristus, savo auka sumokėjęs kainą už nuodėmę, ne tik atpirks žmogų, bet susigrąžins prarastą karalystę. Visa, ką prarado pirmasis Adomas, atnaujins Antrasis“. (E. Vait, Laiko ženklai, lapkričio 4, 1908)

Neabejotina, po nuopuolio žmonės prarado labai daug, įskaitant „viešpatavimą“, kuris iš pradžių buvo mums duotas.

Kas buvo šis prarastas „viešpatavimas“? Nors šiandien „viešpatavimo“ idėja dažnai turi neigiamą prasmę, taip tikrai nebuvo Edene. Ką tai reiškia, kai žmonėms pradžioje buvo pavesta viešpatauti žemėje? Ir ką gali bažnyčia padaryti, siekiant padėti žmonėms atgauti tai, kas buvo prarasta po tragiško mūsų pirmųjų tėvų Edene nuopuolio?

read more…

„VISŲ DALYKŲ ATNAUJINIMAS“

Birželio 25 – liepos 1d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 1, 26–27; Įst 6, 5; Pr 3, 8–19; Jok 4, 4; Gal 4, 19; Mk 2, 1–12; Jn 10, 10.

Įsimintina eilutė: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“ (Pr 1, 27).

Užtenka apsižvalgyti, pasižiūrėti į pasaulį, apylinkes, save ir bus aišku. Ir kas aišku? Kad kažkas yra siaubingai negerai.

Tai vadinama nuopuoliu, tai vadinama nuodėme, tai vadinama maištu ir didžiąja kova.

Tačiau gera žinia yra ta, kad tai – ne visam laikui. Tai netruks amžinai. Jėzus atėjo, mirė už pasaulio nuodėmes ir pažadėjo ateiti dar kartą. Kai Jis tai padarys, nieko, kas yra iš šio pasaulio, nebeliks. Vietoj to, bus nauja karalystė, Jo amžinoji karalystė. „O anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Dan 2, 44)

Koks atnaujinimas!

Tačiau mes neturime laukti Kristaus antrojo atėjimo, kad prasidėtų atnaujinimas. Esantieji Kristuje yra naujas kūrinys dabar (2 Kor 5, 17); ir mums lemta būti panašiems į Jėzaus paveikslą jau dabar. (Rom 8, 29) Be to, kaip savo bažnyčią Jis mus ragina ir įgalina, kad mes taip pat galėtume darbuotis kitų atkūrimui.

read more…

Bažnyčios vaidmuo visuomenėje. Įvadas

Pastorius bendruomenės akivaizdoje laikė iškėlęs Šventąjį Raštą. Knyga buvo susidėvėjusi, skylėta. Seminarijoje jis ir kai kurie jo bendrakursiai Šventajame Rašte pabrėžė kiekvieną eilutę, susijusią su teisingumu, skurdu, turtu ir priespauda. Tada jie žirklėmis iškirpo eilutes, susijusias su minėtomis temomis. Baigus, jo Šventasis Raštas buvo skylėtas. Visame Šventajame Rašte šios temos yra tokios esminės, kad pastarąsias pašalinus Biblijoje daug ko trūksta. Iškarpytas Šventasis Raštas galingai ir garsiai kalba apie Dievui rūpimus dalykus.

Ką tai turėtų pasakyti mums, kaip septintosios dienos adventistams? – Daug. Tyrimai rodo, maždaug 30 procentų septintosios dienos adventistų dalyvauja tenkinant visuomenės poreikius už bažnyčios ribų. O likusieji 70 procentų? Jėzus kviečia Savo bažnyčią paskutiniaisiais laikais skelbti visą „amžinąją Evangeliją“ (Apr 14, 6) ir gyventi visa amžinąja Evangelija.

Kas yra visa Evangelija? Lk 4, 16–21 aprašyti Jėzaus misija ir tarnavimas apima visą Evangeliją, o ne tik išgelbėjimo tikėjimu tiesos skelbimą, nors tai yra pamatas visiems mūsų darbams. Jėzus mums parodė, kad Evangelijos skelbimas yra ir apčiuopiama meilės ir užuojautos išraiška vargšams, alkaniems, ligoniams, prislėgtiems, engiamiems, atstumtiems ir įkalintiems. Svarbus yra Šventojo Rašto teisingumas ir velnio darbų sugriovimas, bent jau tiek, kiek mums tai įmanoma dabar, tikintis galutinės Jėzaus pergalės prieš pikta pasaulio pabaigoje.

Šį ketvirtį su visapusišku nusistatymu mes tyrinėsime šią visą „amžinąją Evangeliją“ ir išsiaiškinsim bažnyčios vaidmenį, susijusį su bažnyčios padaroma Evangelijos įtaka supančiai visuomenei. „Bažnyčią“ apibrėšime kaip žmones, kurie kartu neegzistuoja sau, bet kurie yra pašaukti gyventi ir skelbti amžinąją Evangeliją, kaip išreikšta Jėzaus tarnavime. Tai reiškia ne tik Evangelijos skelbimą, bet gyvenimą Evangelija per tarnavimą mus supančių bendruomenių poreikiams.

Organizaciniu požiūriu, kaip jūsų vietinė tikinčiųjų bendruomenė tarnauja stokojantiesiems? Visi bažnyčios skyriai (pavyzdžiui, Sveikatos, Šeimos, Jaunimo, Sabatos mokyklos, Diakonų ir t.t.) yra tam, kad bendradarbiautų ir tarnautų ir supančiai visuomenei, ir bažnyčios nariams. Adventistų bendruomenės paslaugų (APB) centrai darbuojasi iš bažnyčios, kad paskelbtų Evangeliją ir paruoštų kelią Dievo Žodžio klausymuisi. Kai kuriose pasaulio dalyse ABP yra žinomos Tabitos, adventistų vyrų ar kažkokiu kitu pavadinimu. Adventistų plėtros ir paramos agentūra (ADRA), humanitarinė Adventistų bažnyčios agentūra, turinti nevyriausybinės organizacijos statusą, nors pastaroji neveikia iš vietinės bendruomenės, tai yra dar vienas svarbus įrankis laimint turinčiuosius poreikių.

Kaip jūs asmeniškai išreiškiate savo dėkingumą už tai, ką Dievas padarė dėl jūsų Kristuje? Vienas bažnyčios narys tai išreiškė tokiu būdu: „Gatvėje pamačiau mažą mergaitę, sušalusią, drebančią, apsivilkusią plona suknele, turinčią mažai vilties sočiai pavalgyti. Supykęs tariau Dievui: Kodėl tai leidi? Kodėl kažko nesiimi? Kurį laiką Dievas nieko nesakė. Tada tą naktį Jis atsakė gana staiga: Aš tikrai kai ko ėmiausi. Aš padariau tave.“ (Dwight Nelson, Pursuing the Passion of Jesus (Nampa, Idaho, Pacific Press® Publishing Association, 2005) 78 p.)

Rengiant šį Sabatos mokyklos leidinį, Gasparas Kolon (Gaspar Colón) pirmininkavo religijos skyriui Vašingtono Adventistų Universitete Takoma Parke, Merilande, Jungtinėse Valstijose. Mei Elen Kolon (May-Ellen Colon) yra Generalinės konferencijos Sabatos mokyklos skyriaus direktoriaus pavaduotoja, Asmeninės tarnystės skyriaus ir Adventistų bendruomenės paslaugų direktorė. Jie tarnavo misionieriais Afrikoje ir buvusioje Tarybų Sąjungoje devynerius metus, turi du suaugusius vaikus ir du anūkus.

Archives