Rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 15, 6; Sk 14, 11; 1 Kor 3, 1–9; Dan 6, 1–3; Neh 2, 1–9; Įst 4, 1–9; Apd 2, 42–47.
Įsimintina eilutė: „Tačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir būrių būriai rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti iš savo ligų“ (Lk 5, 15).
Keletą metų septintosios dienos adventistai penkias dienas per savaitę ruošdavo pusryčius vietinėje pradinėje mokykloje. Nors pati tauta buvo labai pasaulietiška, jie neseniai išleido įstatymą, numatantį pakankamai pinigų, kad kiekvienoje mokykloje būtų kapelionas, ir mokyklos bei bendruomenės norėjo, kad kapelionas būtų septintosios dienos adventistas (retas atvejis, kai pageidaujama tik vienos bažnyčios kapeliono). Kapeliono pareigos – paisyti fizinių, emocinių ir dvasinių mokinių ir net platesnės mokyklos bendruomenės poreikių. Galimybės yra nuostabios.
„Man patinka mūsų išskirtiniai ir ypatingi santykiai su jūsų bažnyčia, – sakė mokyklos direktorius bažnyčios pastoriui, kuris lankydavosi šioje mokykloje, – tiesiog norisi, kad ir kitos bažnyčios būtų tokios aktyvios kaip jūs“. Pastoriui išeinant, mokyklos bendruomenės ryšių su visuomene palaikymo darbuotoja padėkojo jam už tai, ką bažnyčia daro, ir pasiteiravo, ar ji galėtų dalyvauti Sabatos mokykloje.
Šią savaitę mes tyrinėsime, kaip sulaukti žmonių, kuriems mes siekiame tarnauti ir kuriuos norime laimėti Kristui, pasitikėjimo.
PASITIKĖJIMO LAIMĖJIMAS
Trokšdamas žmonėms gero, atjausdamas ir tarnaudamas jų poreikiams, Jėzus „laimėjo jų pasitikėjimą“. Lotynų kalboje žodį pasitikėjimas sudaro žodis con, reiškiantis – „su“, ir žodis fides, reiškiantis – „tikėjimą“. Perteikiant žodžio tikėjimas prasmę Šventajame Rašte yra pavartoti keli žodžiai.
Hebrajų kalboje pagrindinė žodžio „tikėjimas“ šaknis yra amn, iš kurios kyla žodis amen. Pagrindinė mintis ta – pastovumas, tęstinumas ir patikimumas. Šis žodis perteikia mintį kažko, kas yra tvirta, kieta, kuo galima pasitikėti ir kliautis. Šis žodis dažnai verčiamas „tikėti“, išganingo tikėjimo Dievą kontekste, o kita šio žodžio forma reiškia „tiesą“. Kristaus pavyzdžio laimint žmonių pasitikėjimą kontekste, mintis būtų ta, kad sužadinamas toks pasitikėjimas, kurį nulemia tvirtas ir patikimas pasišventimas, kuris Jėzaus atveju pasireikšdavo tuo, kad Jis buvo tarp žmonių, juos atjausdavo ir jiems tarnaudavo.
Perskaitykite šias eilutes, kuriose yra žodis su šaknimi amn (Pr 15, 6; Sk 14, 11; Iz 7, 9; Hab 2, 4). Kaip jis pavartotas šiuose tekstuose, ir kaip perteikia pasitikėjimo mintį?
Naujojo Testamento graikų kalboje žodis, kuris yra pavartotas perteikti hebrajų amn, yra tikėjimas, kliovimasis. Šis graikų kalbos žodis reiškia tikėjimą, kliovimąsi, įsitikinimą, pasitikėjimą, absoliutų tikrumą ir patikimumą. Kristaus pavyzdžio laimint žmonių pasitikėjimą kontekste šis žodis nusako tai, kas lemia visišką užtikrintumą, patikimumą, pasitikėjimą ir kliovimąsi, reaguojant į Jo nesavanaudišką pasišventimą būti tarp žmonių, juos atjausti ir jiems tarnauti.
Pažymėtina, kad Šventajame Rašte, kai šis pasitikėjimas yra priskiriamas žmonėms, pavyzdžiui, pasitikėjimas savimi ar pasitikėjimas asmeniu, tuomet šis žodis dažnai gali turėti neigiamą reikšmę. (žr. Mch 7, 5; Ps 118, 9) Kai šis pasitikėjimas yra priskiriamas Dievui, tuomet šio žodžio reikšmė yra teigiama. Todėl čia reikia būti atsargiems. Kaip Jėzaus sekėjai, esame pašaukti laikytis Jo buvimo tarp žmonių, atjautos ir tarnavimo žmonių poreikiams pavyzdžio. Tačiau kai tie, kuriems tarnaujame, parodo pasitikėjimą mumis, jų dėmesį mes turime nukreipti į Jėzų ir ką Jis dėl jų padarė.
Jei kas nors jūsų paklaustų: „Koks yra tikras tikėjimas Dievu?“, – ką jūs atsakytumėte, ir kodėl? Paruoškite savo atsakymą pristatyti klasėje.
KRUOPŠTI PUSIAUSVYRA
Septintosios dienos adventistų bažnyčia vienoje Afrikos valstybėje sparčiai auga. Kokia to paslaptis? Bažnyčios vadovai pareiškė, kad tarp šio augimo ir nesavanaudiškos bei besąlygiškos bažnyčios narių tarnystės žmonių bendruomenei visoje šalyje yra stiprus ryšys. Paplitęs pasitikėjimas Septintosios dienos adventistų bažnyčia patraukė šios valstybės prezidento dėmesį. Jis apsilankė dideliame adventistų bendruomenės renginyje ir asmeniškai padėkojo šios bažnyčios nariams už jų tarnystę.
Tuo pačiu metu, kaip Kristaus pasiuntiniai, turime vaikščioti plonyte linija. Turime, kaip tai darė Jėzus, laimėti žmonių pasitikėjimą. Tačiau jų pasitikėjimas mumis turi nukreipti į Jėzų. Mes esame tik „laidininkai“. Jie mumyse mato Kristaus pavyzdį, ar tai būtų nesavanaudiškumas, ar meilė, ar rūpinimasis, ar savęs išsižadėjimas vardan gero aplinkiniams, ir tai juos patraukia. Tačiau, kaip visada, jei jie pernelyg atidžiai į mus žiūrės, kadangi mes visi esame nusidėjėliai, jiems gali patikti ne viskas, ką jie pamatys. Tad mes visada turime nukreipti jų žvilgsnį į Jėzų, kuriuo vieninteliu jie gali visiškai pasikliauti. O mes, anksčiau ar vėliau, juos nuvilsime.
Perskaitykite 1 Kor 3, 1–9; 5, 1. Kokį reikalą, susijusį su bažnyčia, Paulius čia sprendė? Kokį tai lemtų liudijimą, jei šie žmonės kviestų kitus į savo bažnyčią, o lankytojai pamatytų tai, apie ką Paulius čia rašė?
Žinoma, mes negalime tikėtis, kad būsime nepriekaištingi ar turėsime nepriekaištingą bažnyčią, prieš mums pradedant tarnauti kitų poreikiams. Tuo pačiu metu, mes turime stengtis būti tokie žmonės, kuriais, iki tam tikro laipsnio, kiti galėtų pasikliauti ir pasitikėti. Ir mes galime tai padaryti tik iki tokio laipsnio, kiek mes ištikimai ir uoliai rūpinamės žmonėmis, kaip tai darė Jėzus. Iš tiesų neabejotina, kad daugybė kivirčų ir nesutarimų bažnyčioje greitai išsispręstų, jei nariai išimtinai dėmesį sutelktų tik į tarnavimą apylinkės bendruomenės poreikiams ir atskleistų žmonėms Kristaus meilę.
Jei kai kurie svečiai pradėtų reguliariai lankytis jūsų bažnyčioje, ką jie pamatytų, ir kokį tai lemtų liudijimą?
SOCIALINIS KAPITALAS
„Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą“. (Pat 22, 1) Kaip čia išreikšta sąvoka yra susijusi su liudijimu ir evangelizacija mus supančioje bendruomenėje?
Kas yra „socialinis kapitalas“? Jums investuojant į banko sąskaitą, pastarosios vertė auga. Socialinį kapitalą sudaro teigiami, našūs santykiai, kurie yra tokie pat vertingi kaip pinigai banke. Jums bendraujant su apylinkės bendruomenės vadovais, teiraujantis, kokie yra bendruomenės poreikiai, paisant jų patarimų, kaip esamus poreikius patenkinti, o tada pagelbėjant kitais veiksmais, kuriami santykiai. Tai – socialinis kapitalas. Kiekvienas teigiamas patyrimas su žmonėmis prilygsta investicijai į santykius. Taip jūsų socialinis kapitalas ir toliau auga ir aplinkinių akyse padidina jūsų vertę.
Bažnyčios vadovas mums primena, kad septintosios dienos adventistai „turėtų būti laikomi išskirtiniais piliečiais… dirbančiais bendram labui“. „Savo paslaugomis ir priemonėmis, kiek tai įmanoma ir atitinka mūsų įsitikinimus, mes turėtume remti pastangas socialinei tvarkai ir gerovei“, „išlaikant bekompromisę poziciją dėl teisingumo pilietiniuose reikaluose“. („Standards of Christian Living”, 137, 138 p.)
Be žemiškos Jėzaus tarnystės, Rašte pateikta kitų pavyzdžių, kas gali įvykti Dievo tautai įgijus socialinį kapitalą. Perskaitykite pateiktus tekstus ir apibūdinkite teigiamus santykius, kuriuos šios Šventojo Rašto asmenybės patyrė su „pašaliečiais“ ir kokį tai lėmė rezultatą:
Apd 7, 9–10; Pr 41, 38–45 Dan 2, 46–49; 6, 1–3
Žinoma, galbūt mes nebuvome taip dramatiškai išgelbėti, kaip šiose eilutėse, bet tai nėra esminis dalykas. Šie vyrai parodė charakterio stiprybę, kuri padarė aplinkiniams įspūdį. Knygose „Patriarchai ir pranašai“ (169, 170, 172 p.), „Prophets and kings“ (628 p.) E. Vait užrašė, kad šios Dievo vyrų savybės laimėjo pasitikėjimą ir palankumą „tarp pagonių“: švelnumas, ištikimybė, išmintis, sveika nuovoka, gebėjimai, kilnus orumas ir dorumas.
SOCIALINIO KAPITALO VERTĖ
Iš esmės, bažnyčios yra savanorių grupės, veikiančios su ribotu biudžetu. Socialinis kapitalas yra pagrindinis turtas, pagerinantis tikimybę, kad jūsų bažnyčia pasieks svarbių tikslų, kurie negali savaime įsigyvendinti. Kai kuriose šalyse gyvuojantis senas ūkininkų paprotys padėti kitiems ūkininkams nuimti derlių yra socialinio kapitalo pavyzdys. Nors mes turime pažvelgti į kiekvienas aplinkybes atskirai, kai tai įmanoma ir praktiška, mes galime bendradarbiauti su kitais, kad pasiektume savų tikslų.
Perskaitykite Neh 2, 1–9. Koks buvo karaliui Artakserksui dangaus siųsto patikinimo dėl Nehemijo rezultatas?
„Jam [Nehemijui] trūkusių priemonių pranašas paprašė iš tų, kurie pastarąsias galėjo jam suteikti. Ir vardan tiesos Viešpats vis dar yra pasiruošęs paliesti širdis tų, kuriems yra pavaldžios Jo priemonės. Triūsiantieji Jam turi pasinaudoti pagalba, kurią Jis paskatina žmones suteikti. […] Padedantieji gali netikėti Kristų, gali būti nesusipažinę su Jo Žodžiu; bet dėl šios priežasties nederėtų atsisakyti jų dovanų“. (E. Vait, „Prophets and kings“, 634 p.)
Nuostabu, kad šiuo atveju Dievas palietė pagonių širdis prisidėti prie Jo darbo pažangos. Tai turėtų mus pamokyti svarbios pamokos. Kiek įgalėdami, mes turime būti pasirengę bendradarbiauti su kitais, net ir tais ne mūsų tikėjimo ar net netikinčiaisiais, jei tai padės Kristaus darbui. Nors, žinoma, mes visada turime būti atsargūs dėl bet kokio bendradarbiavimo su kitais, mes galime atsargiai ir pamaldžiai bendradarbiauti su tais, kurių indėlis gali labai pagelbėti mūsų siekiamiems tikslams supančios bendruomenės labui apskritai. Dažnai vyriausybės ar net privačios įmonės ir asmenys, susižavėję mūsų humanitarine veikla, pasiūlys pagalbą. Ši parama neturėtų būti automatiškai priimta ar atmesta. Vietoj to, pagalbą derėtų pamaldžiai apmąstyti kiekvienu konkrečiu ir atskiru atveju, su įžvalgomis ir patarimais, prieš priimant sprendimą.
Kokiais būdais jūs galite sukurti tam tikrą „socialinį kapitalą“ jūsų apylinkės bendruomenėje, kuris vėliau galėtų lemti teigiamų privalumų, ne jums, bet aplinkiniams?
VISOS LIAUDIES MYLIMI
Neabejotina, mes buvome itin palaiminti šviesa iš Viešpaties. Ši šviesa – tai ne tik teologija, kaip, pavyzdžiui, kryžiaus aukos, šventyklos, mirusiųjų būklės, sabatos ir didžiosios kovos samprata, kuri pati savaime jau yra didis palaiminimas. Pagalvojus apie mums suteiktą šviesą dėl sveikatos ir gydymo, mes tikrai turime daug ką pasiūlyti aplinkiniams.
Iš tiesų, sveikatos žinia gali būti galinga ryšio užuomazga, padedanti mums užmegzti santykius su mūsų apylinkės bendruomene. Galų gale, net ir tie, kuriems galbūt (bent iš pradžių) ne itin įdomūs mūsų įsitikinimai, trokšta geros sveikatos. Kokia galimybė pasidalyti tuo, kas mums buvo suteikta! Jau tyrinėjome šiuos Jėzus žodžius: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“. (Lk 12, 48) Ir neabejotina, kad mums buvo daug duota.
Perskaitykite Įst 4, 1–9. Ką Viešpats sakė Savo tautai anuomet, ir kaip čia išreikštas principas taikytinas mums, įskaitant tai, kad Viešpats jiems liepė laikytis visko, ką Jis įsakė?
Prieš keletą metų viena septintosios dienos adventistų bendruomenė apmąstė šį klausimą: Ar mūsų bažnyčios pasigestų, jei mes kažkaip per naktį išnyktume? Atsakymas buvo aiškus. Ne, mūsų nepasigestų. Bažnyčios apylinkės bendruomenė bažnyčios nariais nepasitikėjo.
Nepatenkinta tokiu atsakymu, užuot stačiusi sienas, bažnyčia nusprendė tiesti tiltus. Atsargiai, nekompromituojant to, ką bažnyčios nariai žinojo esant tiesa, jie bendradarbiavo su organizacijomis, kurios jau darė Dievo darbą. Bažnyčia su šiomis organizacijomis pradėjo nuolatinę veiklą, o ne tik įgyvendino vienkartinius projektus, bet išlaikė nuolatinę programą, kuri pasitarnavo jų apylinkių bendruomenėms. Neabejotina, požiūris į bažnyčią greitai pasikeitė.
Perskaitykite Apd 2, 42–47. Koks ankstyvajai bažnyčiai buvo būdingas ryšys tarp to, kad jie buvo „visos liaudies mylimi“ (Apd 2, 47) ir bažnyčios augimo? Palyginkite šioje eilutėje paminėtas vertybes su jūsų bažnyčios vertybėmis.
Tolesniam tyrinėjimui: Mk 5, 18–20; Lk 8, 38–39; Apd 5, 12–16; E. Vait, „The Ministry of Healing“, 17-28 p.; Rinktiniai raštai, 3 t., 236-240 p. (ypač 238, 239 p.); Su meile iš Dangaus, 472–477 p.; „My Life Today“, 242 p.
Neabejotina, jūs ir jūsų bendruomenė gali įvairiai bendradarbiauti su kitomis bažnyčiomis bei organizacijomis bendruomenės labui. Itin svarbu, kad jūsų vietinė bendruomenė žinotų, kokie yra jūsų apylinkės bendruomenės poreikiai ir, iki įmanomo laipsnio, darniai bendradarbiautų su kitais patenkinant šiuos poreikius. Ar yra geresnis būdas užtikrinti pasitikėjimą apylinkės bendrijos tarpe ir net su kitomis bažnyčiomis? Kai tarp jūsų bažnyčios ir apylinkės bendruomenės užsimegs abipusis pasitikėjimas, tuomet jau bus pamatas raginti žmones sekti Jėzų, nes „šis darbas nebus, negali būti be vaisių“. (E. Vait, „The Ministry of Healing“, 144 p.) Vienas Dievas žino, kiek žmonių buvo arba bus laimėti per paprasčiausias pastangas padėti tiems, kam reikia pagalbos.
Klausimai aptarimui:
Kaip suderinti gerus santykius ir gerą vardą apylinkės bendruomenėje su Jėzaus įspėjimu Mt 10, 22: „Jūs būsite visų nekenčiami dėl Mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“? Kaip mes dirbame per tai, kas atrodo kaip stiprus prieštaravimas?
Klasėje aptarkite savo atsakymus į klausimą: Koks yra tikras tikėjimas? Tai yra, jei mes išties turime gelbėjantį tikėjimą Jėzuje, kuo mes skiriamės nuo tų, kurie tokio tikėjimo neturi?
Klausimą dėl ne mūsų tikėjimo asmenų dovanų būtina kruopščiai apmąstyti. Ketvirtoje dalyje tyrinėjome, kad E. Vait palankiai rašė apie dovanų priėmimą iš tų, kurie net netiki Jėzų. Tačiau knygoje „The Ministry of Healing“ (340 p.) ji taip pat daug rašė dėl pinigų priėmimo iš tų, kurie vertėsi alkoholio prekyba (net „geri ir tvarkingi“ nariai). Ji rašė, kad šių žmonių pinigai „yra sutepti krauju. Jie – prakeikti“. Kaip mums atskirti gera nuo pikto dėl tų, iš ko priimame dovanas arba su kuo apskritai bendradarbiaujame net vardan gero tikslo?