Vasario 2–8 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 7; 2 Pt 3, 9–14; Įst 8, 11–17; Apr 14, 4–5. 12; 17, 5; Rom 3, 19–23.
Įsimintina eilutė: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“ (Apr 7, 14).
Septynių antspaudų atplėšimo žinia rodo, kad kiekvienas, teigiantis tikįs Kristų, susiduria su palaiminimais dėl ištikimybės arba prakeiksmais dėl neištikimybės. Pirmieji keturi antspaudai nusako drausmines Dievo priemones, kad išgelbėtų savo tautą nuo jų dvasinio mieguistumo ir taptų pergalingi. Tačiau Dievo tauta taip pat kenčia neteisybę ir priespaudą priešiškame Evangelijai pasaulyje. Šeštojo antspaudo nuplėšimo metu Dievas yra pasirengęs kovoti su tais, kurie kenkia Jo tautai.
Septintas skyrius įterpiamas tarp šeštojo ir septintojo antspaudų. Šeštasis antspaudas priveda mus prie Kristaus antrojo atėjimo. Nedoriesiems susiduriant su teismu, Apreiškimo 7 taip pat mums sako, kad stovintieji Kristaus atėjimo dieną buvo paženklinti antspaudu.
Apreiškimo 7 įvardija paskutiniųjų laikų Dievo tautą prieš Antrąjį atėjimą. Kitos jos savybės pateikiamos Apr 14, 1–5. Tarp šeštojo ir septintojo trimitų (Apr 10, 1–11, 14) yra ir kitas tarpsnis. Pastarasis atitinka 7 skyriuje nusakomų įvykių laikotarpį ir apibūdina paskutiniųjų laikų Dievo tautos patyrimą ir užduotį.
VĖJŲ SULAIKYMAS
Perskaitykite Apr 7, 1–3 kartu su 2 Pt 3, 9–14. Ką Jonas mato? Kiek ilgai angelai turi sulaikyti vėjus? Kas įvyks po to, kai paženklinimas antspaudu bus baigtas?
Senajame Testamente vėjai simbolizuoja naikinančias jėgas, kuriomis Dievas teisia nedorėlius (Jer 23, 19–20). Taip dar vienu būdu nusakomos paskutinės septynios negandos, kurios turi būti išlietos ant neatgailaujančios žmonijos prieš Antrąjį atėjimą (Apreiškimo 16). Tačiau šias griaunančias jėgas sulaiko dangaus įsikišimas, kol antspaudu paženklinama Dievo tauta.
Senovėje paženklinimas antspaudu reiškė priklausymą. Naujajame Testamente simbolinis paženklinimas antspaudu reiškia tai, kad „Viešpats pažįsta savuosius“ (2 Tim 2, 19). Dievas pažįsta savuosius ir paženklina juos Šventąja Dvasia (Ef 1, 13–14; 4, 30). Paskutiniaisiais laikais antspaudu ant kaktos bus paženklinti apsisprendusieji būti Dievo pusėje (Apr 14, 1). Dievo antspaudas nėra ženklas ant kaktos, bet, kaip teigia E. Vait, jis reiškia „nepajudinamą įsitvirtinimą tiesoje ir protu, ir dvasiškai“ (Ellen G. White, Last Day Events, 220 p.). Savo noru ir sąmoningai pasirenkantieji žvėries pusę pasidaro žvėries ženklą (Apr 13, 16–17).
Dievo antspaudu paženklintos tautos ištikimybė išbandoma kiekvienoje kartoje. Tačiau paskutinio sunkmečio laikotarpiu ištikimybės išbandymas bus susijęs su Dievo įsakymų laikymusi (žr. Apr 12, 17; 14, 12). Ištikimybės Dievui išmėginimu visų pirma taps ketvirtasis įsakymas (Apr 14, 7). Kadangi sabata bibliniais laikais buvo Dievo tautos ženklas (Iš 31, 12–17; Ez 20, 12. 20), tai bus ištikimybės Dievui ženklas ir paskutiniojo sunkmečio laikotarpiu.
Paskutiniaisiais laikais antspaudas taip pat apsaugos nuo septynių paskutiniųjų negandų (žr. Ez 9, 1–11; Apr 7, 1–3 kontekste). Taigi Apr 6, 17 iškeltas klausimas sulaukia galutinio atsakymo: Dievo rūstybės dieną apsaugota yra antspaudu paženklinta Dievo tauta.
Paulius įspėja mus neliūdinti Šventosios Dvasios, kuria mes esame paženklinti (Ef 4, 30). Ką tai reiškia? Kaip Šventoji Dvasia yra liūdinama? Kai turėsite atsakymą, kokius sprendimus galite priimti, kurie padėtų neliūdinti Dvasios?
ANTSPAUDU PAŽENKLINTA DIEVO TAUTA
Perskaitykite Apr 7, 4–8. Koks yra Dievo paženklintųjų skaičius? Kokia yra šio skaičiaus reikšmė?
Paženklintųjų skaičiaus paskelbimu užbaigiamas ženklinimas antspaudu. Jonas girdi, kad jų skaičius yra 144 tūkstančiai iš 12 Izraelio giminių. Šis skaičius turi būti suprantamas ne pažodžiui, reikia suvokti jo reikšmę. 144 tūkstančiai yra 12 padauginta iš 12 padauginta ir iš 1000. Dvylika yra Dievo tautos simbolis: Izraelio giminių ir bažnyčios, pastatytos ant 12 apaštalų pamato, skaičius (Ef 2, 20). Taigi skaičius 144 tūkstančiai reiškia Dievo tautą paskutiniaisiais laikais, tai yra šiuolaikinio Izraelio apraiška.
Aišku, kad 12 giminių Apreiškimo 7 neturi būti suprantamos pažodžiui, nes šiandien nebėra 12 Izraelio giminių. 10 giminių buvo paimtos į nelaisvę po asirų pergalės (2 Kar 17, 6–23), jos integravosi į kitas tautas. Šiandien judaizmo nesudaro12 giminių.
Be to, 12 giminių sąrašas Apreiškimo 7 nėra įprastas. Pirma gimine vietoj Rubeno yra įvardintas Judas. Be to, Dano ir Efraimo giminės yra praleidžiamos, o jų vietoje yra Juozapo ir Levio giminės. Akivaizdi priežastis, dėl kurios Dano ir Efraimo giminės neįvardintos, yra ta, kad Senajame Testamente šios dvi giminės atsimetė ir garbino stabus (Ts 18, 27–31; Oz 4, 17).
Apreiškimo 7 giminių sąrašas yra ne istorinis, o dvasinis. Jis sako mums, kad Dano ir Efraimo giminėms dėl neištikimybės nėra vietos Dievo antspaudu paženklintos tautos gretose. Be to, Naujajame Testamente bažnyčia vadinama 12 Izraelio giminių (Jok 1, 1). 12 giminių Apreiškimo 7 yra visa Dievo tauta, žydai ir pagonys.
144 tūkstančiai nusakyti kaip į karą žygiuojanti senovės Izraelio kariuomenė. Senovės Izraelyje karinį vienetą sudarė tūkstantis karių (Sk 31, 3–6). Simbolinis skaičius 144 tūkstančiai žymi bažnyčios kovotojus, t.y. 144 karinius vienetus po 1000, pasirengusius paskutinei kovai (Apr 17, 14), prieš du miriadus miriadų priešo kariuomenėj (Apr 9, 16).
Mums ne visada gali patikti kariuomenės simbolika, nors pastaroji Rašte dažnai pasitaiko. Kaip Didžiosios kovos tikrovė gali padėti mums suvokti, kokia priderama yra karinė simbolika?
MILŽINIŠKA MINIA
Perskaitykite Apr 7, 9–14. Kokią šventųjų grupę Jonas mato šiuo metu? Kaip jie apibūdinami ir iš kur jie? Ką jie šaukia Dievo sosto akivaizdoje?
Jonas mato milžinišką minią, tuos, kurie atėjo „iš didžiojo sielvarto. Jie išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“ (Apr 7, 14). Tai reiškia, kad jie yra ypatinga žmonių grupė, kuri, nepaisant patirtų sunkumų (galima įsivaizduoti, kad didis sielvartas buvo baisus išmėginimas) liko ištikimi Jėzui, šią ištikimybę simbolizuoja tai, kad jie apsivilkę Jo nepriekaištingo teisumo drabužiais.
Čia, kaip ir visame Rašte, pasirodo didžioji išgelbėjimo malone tema. Kad ir kas būtų šie žmonės, ar išgelbėtieji iš visų amžių, ar 144 tūkstančiai paskutiniaisiais laikais, jų išgelbėjimas, amžino gyvenimo, naujo dangaus ir naujos žemės viltis yra pagrįsti Kristaus teisumu, kuris yra suteikiamas jiems malone.
„Arčiausiai sosto yra tie, kurie kadaise buvo patys uoliausi šėtono šalininkai, bet vos ne vos ištraukti iš ugnies kaip nuodėgulys, jie karštai pasišventę nusekė paskui Išgelbėtoją. Už jų stovi tie, kurie, supami melo ir netikėjimo, tobulino savo krikščioniškąjį charakterį; tie, kurie gerbė Dievo Įstatymą, nors krikščioniškas pasaulis skelbė jį negaliojantį; tie visų amžių milijonai, kurie buvo nukankinti už savo tikėjimą. Už jų – ‘milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. …priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais, su palmių šakomis rankose‘ (Apr 7, 9). Jų kova baigėsi, jų pergalė iškovota. Jie dalyvavo lenktynėse ir laimėjo apdovanojimą. Palmių šakos jų rankose simbolizuoja pergalę, balti drabužiai – nesuteptą Kristaus teisumą, kuris dabar tapo ir jų teisumu.“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, 575 p.)
Taip, mes esame apgaubti Kristaus teisumu, tai tikėjimo dovana. Bet kaip mes galime išlaikyti šį tikėjimą ir likti ištikimi išmėginimuose ir sunkumuose? Arba, svarbiau, kaip mums išlaikyti šį tikėjimą ir ištikimybę lengvais ir klestėjimo laikais? (žr. Įst 8, 11–17)
TIE, KURIE LYDI AVINĖLĮ
Perskaitykite Apr 14, 1–5. Kokios yra trys pagrindinės 144 tūkstančių savybės? Kaip pastarosios susijusios su paskutiniųjų laikų šventųjų apibūdinimu Apr 14, 12?
Apr 14, 4–5 144 tūkstančiai apibūdinami kaip tie, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo (Apr 14, 12). Nors per paskutinį sunkmetį jie patyrė šėtono rūstybės pilnatvę, jie liko tvirti dėl glaudžių santykių su Jėzumi.
Apr 17, 5 kontekste, kokia prasme 144 tūkstančiai nesusitepė su moterimis? Kaip tai susiję su tuo, kad jie yra atpirkti iš žmonijos, „pirmienos Dievui“ (Apr 14, 4)?
Seksualinis amoralumas yra neištikimybės Dievui simbolis. Apr 17, 5 kalbama apie paskutiniųjų laikų ištvirkėlę Babelę ir jos dukteris, su kuriomis ištvirkavo visi pasaulio žmonės (žr. Apr 18, 3). Tačiau 144 tūkstančiai liks ištikimi Kristui ir jie priešinasi sutepantiems santykiams su Babilonu ir atsimetėlių religijomis. Jie „lydi Avinėlį, kur tik Jis eina.“ (Apr 14, 4)
144 tūkstančiai toliau apibūdinami kaip „atpirkti iš žmonijos, pirmienos Dievui ir Avinėliui“ (Apr 14, 4). Senovės Izraelyje pirmienos buvo geriausias Dievui atnašaujamas derlius. Žodis „pirmienos“ reiškia visus Dievo išgelbėtus žmones, priešingai pasauliečiams (žr. Jer 2, 3; Jok 1, 18). 144 tūkstančiai yra ypatingi ne ta prasme, kaip jie yra išgelbėti, bet todėl, kad jie buvo pakeisti nematant mirties. Taigi jie yra didesnio išgelbėtųjų per visus amžius derliaus pirmienos (žr. Apr 14, 14–16).
Kaip net mums nežinant gali kilti pavojus dėl dvasinio ištvirkavimo? Kodėl apgaudinėjame save, jei manome, kad mums toks pavojus negresia?
IŠGELBĖJIMAS – IŠ MŪSŲ DIEVO IR AVINĖLIO
Perskaitykite Apr 14, 5 kartu su 2 Pt 3, 14. Apreiškimo knyga Dievo tautą paskutiniaisiais laikais nusako kaip „be dėmės“. Kaip tai pasiekiama?
Galutinė 144 tūkstančių savybė – „jų lūpose nerasta melo, jie be dėmės“ (Apr 14, 5). Čia minimas melas susijęs su šėtono klastomis paskutiniaisiais laikais (Apr 13, 14). Daugumai pasaulio gyventojų apsisprendus tikėti piktojo melu, Dievo tauta paskutiniaisiais laikais gaus meilę tiesai, kad būtų išganyta (2 Tes 2, 10–11).
„Be dėmės“ (graikiškai – amōmos, „be priekaištų“) susijęs su 144 tūkstančių ištikimybe Kristui. Senajame Testamente Abraomas (Pr 17, 1) ir Jobas (Job 1, 1) buvo be priekaištų, nors jie ir nusidėjo, kaip visi. Prieš du tūkstančius metų krikščionys buvo raginami būti šventi ir be dėmės Dievo akivaizdoje (Ef 5, 27; Fil 2, 15).
Perskaitykite Rom 3, 19–23. Kodėl visada privalome atminti šią esminę tiesą?
Paskutinėmis šio pasaulio istorijos dienomis 144 tūkstančiai galingai atspindės Kristaus charakterį. Jų išgelbėjimas atspindės tai, ką dėl jų atliko Kristus, o ne jų šventumas ir darbai (žr. Ef 2, 8–9). 144 tūkstančiai išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju (Apr 7, 14), todėl jie Dievo akivaizdoje randami „nesutepti ir nepeiktini“ (2 Pt 3, 14).
„Mes turime būti apvalyti nuo viso žemiškumo, kol atspindėsime mūsų Gelbėtojo paveikslą ir tapsime dangiškos prigimties dalininkais… Pasibaigus gyvenimo kovai, kai šarvai yra padėti prie Jėzaus kojų, kai šventieji pašlovinami, tik tada bus saugu pareikšti, kad esame išgelbėti ir be nuodėmės.“ (E. G. White, Selected Messages, book 3, 355 p.) Kaip mes galime gyventi pašvęstai, aktyviai ruošiantis amžinybei, nepatenkant į perfekcionizmo ir fanatiško šventumo spąstus? Kodėl mes visuomet privalome atminti didžias tiesas, randamas Rom 3, 19–23?
Tolesniam tyrinėtojui: E. G. White, Selected Message, book 3, 353-357 p.
144 tūkstančių tapatybė yra uoliai aptariamas klausimas. Atrodo, Apreiškimo knygoje akivaizdu tai, kad 144 tūkstančiai yra paskutinė Dievo tautos karta paskutinėmis šios žemės istorijos dienomis. Mes žinome, kad jie patirs septynių paskutinių negandų laikotarpį (žr. Apr 7, 15–17) ir kad jų ištikimybė bus išmėginta kaip jokios ankstesnės kartos.
Tačiau mums neatskleista, kas bus toje grupėje. Tai vienas iš slėpinių, kurio Dievas neapreiškė (Įst 29, 29). Tik ateitis atskleis, kas bus šios išganytų šventųjų grupės dalis. Dėl to mes esame įspėti:
„Kristus sako, kad bažnyčioje bus tų, kurie pristatys pasakas ir prielaidas, kai Dievas suteikė didžias, pakylėjančias, kilninančias tiesas, kurias būtina išlaikyti prote. Žmonėms priimant šią ar kitą teoriją, kai jie smalsauja sužinoti kažką, ko jiems nereikia, Dievas jų neveda. Ne Jo valia, kad Jo tauta pateiktų kažką, ką reikėtų numanyti, ko nemoko Žodis. Ne Jo valia, kad jie įsiveltų į kovą dėl klausimų, kurie nepadės jiems dvasiškai, pvz.; Kas yra šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai? Dievo išrinktieji tai, be abejonės, netrukus sužinos“ (E. G. White, Selected Messages, book 1, 174 p.).
Klausimai aptarimui:
Pagalvokite apie šį įspėjimą: „Stenkimės kovoti visomis mums Dievo duotomis jėgomis, kad būtume tarp šimto keturiasdešimt keturių tūkstančių“ (E. G. White Comments, The SDA Bible Commentary, vol. 7, 970 p.). Kaip jūs galite praktiškai pritaikyti šiuos žodžius? Kaip šis siekis veikia jūsų kasdienius sprendimus?
Svarbi 144 tūkstančių paskutinių laikų šventųjų savybė yra naujos giesmės giedojimas. Jums apmąstant savo gyvenimą, ar jūsų dabartinis dvasinis gyvenimas atspindi naujo patyrimo su Dievu giesmę? Gal jūsų gyvenimas atspindi Dievo praeities darbus jūsų gyvenime, stingant įrodymų dėl esamo pasišventimo? Kaip jūsų dabartinis gyvenimas atspindi naują dvasinio gyvenimo ir patyrimo su Kristumi giesmę?
Koks yra skirtumas tarp tiesiog žinių apie Kristų ir tikro Jo pažinimo? Jei kas nors jūsų paklaustų: „Koks yra Kristus?“ – ką atsakytumėt, ir kodėl?