SEPTYNI ANTSPAUDAI

Sausio 26 – vasario 1 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 6, 1–14; Kun 26, 21–26; Ez 4, 16; Įst 32, 43; 2 Tes 1, 7–10.

Įsimintina eilutė: „Vertas esi paimti knygą ir atplėšti jos antspaudus, nes buvai nužudytas ir atpirkai Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų Tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir jie karaliaus žemėje“ (Apr 5, 9–10).

Apreiškimo 6 tęsiasi 4–5 skyrių vaizdas, apibūdinantis Kristų, kuris, paimdamas užantspauduotą ritinį, sugebėjo atgauti tai, kas buvo prarasta per Adomą. Dabar Jis yra pasirengęs nuplėšti ritinio antspaudus ir vykdyti išganymo planą iki galo.

Sekminės žymi prasidėjusį Evangelijos skelbimą, per kurį Kristus plečia savo karalystę. Tad antspaudų nuplėšimas yra susijęs su prasidėjusiu Evangelijos skelbimu, vykdytu po Sekminių, ir Evangelijos atmetimo padariniais. Septintojo ir paskutiniojo antspaudo nuplėšimas priveda mus prie šio pasaulio istorijos pabaigos.

Apr 3, 21 paaiškina mums septynių antspaudų reikšmę: „Nugalėtojui Aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai kaip Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo Jo soste“. 4 ir 5 skyriai pasakoja mums apie Kristaus pergalę ir Jo išaukštinimą į Jo Tėvo sostą, o 7 skyrius – apie nugalėtojus priešais Kristaus sostą. Todėl 6 skyrius yra apie Dievo tautos pergalės procesą, kad jie galėtų dalytis Jėzaus sostu.

PIRMOJO ANTSPAUDO ATPLĖŠIMAS

Perskaitykite Apr 6, 1–8 kartu su Kun 26, 21–26 ir Mt 24, 1–14. Atkreipkite dėmesį į bendrus pagrindinius žodžius šiose eilutėse. Ką jūs sužinojote apie pirmųjų keturių antspaudų reikšmę remdamiesi šiomis paralelėmis?

Septynių antspaudų įvykiai turi būti suprantami Senojo Testamento Sandoros prakeikimų kontekste, apibūdintuose kalavijo, bado, maro ir laukinių žvėrių terminais (Kun 26, 21–26). Ezechielis juos vadina keturiais mirtinais Dievo teismais (Ez 14, 21). Tai buvo drausminiai teismai, kuriais Dievas, siekdamas pažadinti savo tautą dėl jos dvasinės būklės, ją baudė, kai ji tapo neištikima Sandorai. Panašiai keturi raiteliai yra tai, ką Dievas naudoja norėdamas išlaikyti savo tautą nemiegančią, jai laukiant Jėzaus sugrįžimo.

Tarp pirmųjų keturių antspaudų ir Mt 24, 4–14 yra paralelių, kai Jėzus paaiškino, kas pasaulyje įvyks. Keturi raiteliai – tai priemonė, kuria Dievas išlaiko savo tautą teisingame kelyje, primindamas jai, kad šis pasaulis, koks jis yra dabar, nėra jų namai.

Nors simboliškai, Apr 6, 1–2 taip pat kalba ir apie nugalėjimą. Tai atkreipia dėmesį į Apr 19, 11–16, kur Kristus vaizduojamas ant balto žirgo ir vadovaujantis dangaus pulkams paskutiniame pasaulio istorijos mūšyje. Kaip tyrumo simbolis, balta spalva dažnai sietina su Kristumi ir Jo sekėjais. Žirgo raitelis laiko kalaviją ir jam suteikiamos diademos, primenančios Dievo vaizdavimą Senajame Testamente, jojantį žirgu su lanku ar kalaviju rankose, nugalintį savo tautos priešus (Hab 3, 8–13; Ps 45, 4–5). Graikų kalboje žodis, nusakantis raitelio diademas, yra stephanos, o tai pergalės vainikas (Apr 2, 10; 3, 11). Šis raitelis yra užkariautojas.

Pirmojo antspaudo vaizdai nusako Evangelijos skelbimą, prasidėjusį per Sekmines, kai Kristus pradėjo plėsti savo karalystę. Vis dar yra daugybė teritorijų, kurias būtina laimėti ir daugeliui žmonių tapti Jėzaus sekėjais, kol su Kristaus atėjimo šlove išsipildys galutinė pergalė.

Pranašysčių kontekste, pirmojo antspaudo simboliai atitinka laišką Efezo bažnyčiai; jame aprašytas apaštališkas laikotarpis, kurio metu Evangelija sparčiai plinta visame pasaulyje (Kol 1, 23).

Kodėl visada turime prisiminti, kad Kristuje mes esame laiminčioje pusėje, nepriklausomai nuo esamų mūsų aplinkybių?

ANTRASIS IR TREČIASIS ANTSPAUDAI

Perskaitykite Apr 6, 3–4. Atsižvelgiant į ugniaspalvio žirgo ir raitelio aprašymą, kas čia kalbama apie Evangeliją?

Ugnies spalva yra kraujo spalva. Raitelis turi didelį kalaviją ir jam leista atimti iš žemės taiką, o tai atveria žmonėms galimybę vieniems kitus žudyti.

Antrasis antspaudas nusako Evangelijos atmetimo padarinius. Kristui vykdant dvasinę kovą per Evangelijos skelbimą, blogio jėgos stipriai priešinasi. Neišvengiamai kyla persekiojimas. Raitelis nežudo. Vietoje to jis atima iš žemės taiką, ir dėl to neišvengiamai kyla persekiojimas (žr. Mt 10, 34).

Perskaitykite Apr 6, 5–6 kartu su Kun 26, 26 ir Ez 4, 16. Atsižvelgiant į juodo žirgo ir raitelio aprašymą, kokia tikrovė yra susijusi su Evangelijos skelbimu?

Raitelis ant juodo žirgo turi svarstykles maistui sverti. Skelbiama: „Kviečių stuopa už denarą, trys miežių stuopos už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk žalos!“ (Apr 6, 6) Toje pasaulio dalyje grūdai, aliejus ir vynas buvo elementarūs gyvenimo poreikiai (Įst 11, 14). Valgyti duoną atsargiai sveriant grūdus reiškė didžiulį nepriteklių arba badą (Kun 26, 26; Ez 4, 16). Jono dienomis denaras buvo dienos užmokestis (Mt 20, 2). Normaliomis sąlygomis už kasdienį darbo užmokestį buvo galima nusipirkti visų tai dienai būtinų šeimai dalykų. Tačiau badas labai pakeltų įprastą kainą. Trečiojo antspaudo kontekste, visos dienos uždarbio pakanka tik maistui vienam asmeniui. Kad išsimaitintų maža šeima, už dienos užmokestį bus įsigyjama trys miežių stuopos, pigesnis ir prastesnis maistas neturtingiesiems.

Trečio antspaudo kontekstas nurodo į tolesnius Evangelijos atmetimo padarinius. Jei baltas žirgas simbolizuoja Evangelijos skelbimą, juodas žirgas – Evangelijos nebuvimą. Grūdas Rašte simbolizuoja Dievo Žodį (Lk 8, 11). Evangelijos atmetimas neišvengiamai sukelia Dievo Žodžio badą, panašų į tą, kurį pranašavo Amosas (Am 8, 11–13).

KETVIRTASIS ANTSPAUDAS

Perskaitykite Apr 6, 7–8. Kas čia vaizduojama? Kaip šis vaizdas susijęs su ankstesniu?

Ketvirto antspaudo žirgo spalva graikų kalboje nusakyta žodžiu chloros, o tai pelenų pilkumo, yrančio lavono spalva. Raitelio vardas yra Mirtis; tuo tarpu paskui jį seka mirusiųjų pasaulis. Šiems dviem leista žudyti žmones kardu, badu, maru ir žvėrių dantimis ketvirtadalyje žemės.

Ketvirtasis antspaudas sukelia marą ir mirtį. Detalus vaizdas perteikia Dievo Žodžio dvasinio bado dėl Evangelijos atmetimo, kuris neišvengiamai veda į dvasinę mirtį, tiesą.

Gera žinia ta, kad Mirties ir mirusiųjų pasaulio galia yra labai ribota; jiems suteikiama valdžia tik ketvirtadalyje žemės. Jėzus užtikrina mus, kad Jis turi mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus (žr. Apr 1, 18).

Dar kartą peržiūrėkite pranešimų turinį Efezo, Sardų, Pergamo ir Tiatyrų bažnyčioms Apreiškimo 2. Palyginkite aplinkybes tose bažnyčiose su pirmųjų keturių antspaudų vaizdiniais. Kokias paraleles tarp jų pastebite?

Septyni antspaudai vaizduoja bažnyčios ateitį. Kaip ir septynių bažnyčių atveju, antspaudai sietini su skirtingais krikščioniškos istorijos laikotarpiais. Apaštališkuoju laikotarpiu Evangelija sparčiai plinta visame pasaulyje. Po to sekė persekiojimo laikotarpis Romos imperijoje nuo pirmojo iki ketvirtojo amžiaus pradžios, kaip parodyta antruoju antspaudu. Trečias antspaudas atkreipia dėmesį į ketvirtojo ir penktojo amžių kompromisą, kuris Rašte nusakytas dvasiniu badu, lėmusiu Tamsiuosius viduramžius. Ketvirtasis antspaudas tiksliai nusako dvasinę mirtį, būdingą krikščionybei Tamsiųjų viduramžių laikotarpiu.

Apr 6, 6 sako, kad „aliejui ir vynui“ trečiojo antspaudo badas žalos nepadarys. Aliejus simbolizuoja Šventąją Dvasią, o vynas – išgelbėjimą Jėzuje Kristuje. Ką tai mums sako apie aplinkybes, kad net kai Dievo Žodžio stokojama, Šventoji Dvasia vis tiek darbuojasi, o išganymas vis dar yra prieinamas visiems, ieškantiems tiesos?

PENKTOJO ANTSPAUDO ATPLĖŠIMAS

Perskaitykite Apr 6, 9–10. Kas čia vyksta?

Žodis siela Rašte reiškia visą žmogų (Pr 2, 7). Dievui ištikimų žmonių mirtį ir persekiojimą čia simbolizuoja aukojamas kraujas, išlietas žemiškos šventyklos aukuro papėdėje (Iš 29, 12; Kun 4, 7). Dievo tauta kentė neteisybę ir mirtį dėl ištikimybės Evangelijai. Jie šaukiasi Dievo, prašydami įsikišti ir juos išteisinti. Šios eilutės yra apie žemėje įvykdytą neteisybę; jos nieko nesako apie mirusiųjų būklę.

Perskaitykite Apr 6, 11 kartu su Įst 32, 43 ir Ps 79, 10. Kaip dangus reagavo į kankinystę patiriančios Dievo tautos maldas?

Kankiniams šventiesiems buvo duoti balti drabužiai, simbolizuojantys Kristaus teisumą, kuris veda į tai, kad jie išteisinami – Jo dovana tiems, kurie priima Jo malonę (Apr 3, 5; 19, 8). Tada jiems buvo pasakyta, kad jie turės palūkėti, kol jų broliai, kurie išgyvens panašų patyrimą, pasieks pilnatvę. Svarbu pastebėti, kad Apr 6, 11 tekste graikų kalba nėra žodžio „skaičiaus“. Apreiškimo knyga nekalba apie tai, kad reikia pasiekti tam tikrą nužudytų šventųjų skaičių iki Kristaus grįžimo, bet kalba apie jų charakterio tobulumą. Dievo tauta padaroma tobula Kristaus teisumo drabužiu, o ne jos pačios nuopelnais (Apr 7, 9–10). Kankiniai šventieji nebus prikelti ir nuteisinti iki Kristaus antrojo atėjimo ir tūkstantmečio pradžios (Apr 20, 4).

Nors penktasis antspaudas istoriškai susijęs su viduramžių laikotarpiu, per kurį milijonai buvo nukankinti dėl ištikimybės, jis taip pat atkreipia dėmesį į per istoriją kankinystę patiriančią Dievo tautą, nuo Abelio laikų (Pr 4, 10) iki to meto, kai Dievas pagaliau atkeršys už savo tarnų kraują (Apr 19, 2).

„Kaip ilgai, Valdove?“ – buvo Dievo tautos kančių šauksmas per visą istoriją. Kam neteko susidurti su teisingumo stoka šiame gyvenime? Kokią paguodą įžvelgiate penktame antspaude, žinant, kad vieną dieną teisingumas tikrai bus įvykdytas?

ŠEŠTOJO ANTSPAUDO ATPLĖŠIMAS

Penktasis antspaudas parodo Dievo tautą kenčiančią neteisybę priešiškame pasaulyje, besišaukiančią Dievo įsikišimo. Atėjo laikas Dievui įsikišti ir atsiliepti į savo tautos maldas.

Perskaitykite Apr 6, 12–14 kartu su Mt 24, 29–30 ir 2 Tes 1, 7–10. Kas čia atskleidžiama?

Kosminiai šeštojo antspaudo ženklai yra tie, kuriuos Jėzus pranašavo Mt 24, 29–30, kurie turėjo išsipildyti „didžiojo sielvarto“ pabaigos laikotarpiu Viduramžiais (Apr 7, 14) kaip antrojo atėjimo skelbėjai. Saulė, mėnulis, „žvaigždės“ (meteorai) ir dangus čia suprantami tiesiogiai. Žodžių lyg, tarsi vartojimas nurodo į simbolinę analogiją daiktui ar įvykiui – saulė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis paraudo lyg kraujas, žvaigždės krito žemėn, tarytum figmedis mestų neprinokusias figas, dangus atitrūko tarsi ritinys. Vakarų pasaulio krikščionys žemės drebėjimą Lisabonoje 1755 m., tamsiąją 1780 m. gegužės 19 d., patirtą Niujorko rytuose ir Naujosios Anglijos pietuose, ir įspūdingą 1833 m. lapkričio 13 d. meteorų lietų virš Atlanto vandenyno pripažino su Kristaus atėjimu susijusios pranašystės išsipildymu. Tai savo ruožtu atvedė prie daugybės atgimimų, žinomų kaip Antrasis didysis pabudimas.

Perskaitykite Apr 6, 15–17; 19, 11–21. Taip pat perskaitykite Iz 2, 19; Oz 10, 8 ir Lk 23, 30. Vaizdiniai nusako panikuojančius žmones iš visų gyvenimo sričių, besistengiančius pasislėpti nuo Kristaus atėjimo sukrėtimo baimės. Jie prašo uolų ir kalnų juos paslėpti ir apsaugoti nuo „Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės“ (Apr 6, 16). Atėjo laikas teisingumui, kai Kristus ateina būti „garbingas savo šventuosiuose“ (2 Tes 1, 10). Jų pabaiga aprašyta Apr 19, 17–21.

Vaizdas baigiasi baimės kupinu retoriniu nedorųjų klausimu: „atėjo didi Jų rūstybės diena, ir kas gali ištverti?“ (Apr 6, 17; taip pat žr. Nah 1, 6; Mal 3, 2). Atsakymas į šį klausimą pateiktas Apr 7, 4, tą dieną ištverti galės paženklintieji Dievo žmonės.

„Kas gali ištverti Jo atėjimo dieną?“ (Mal 3, 2) Ką jūs atsakytumėt į šį klausimą ir kokiomis biblinėmis priežastimis galite pagrįsti šį atsakymą? Atsakymus pristatykite klasėje sabatą.

Tolesniam tyrinėjimui: E. G. White, „Testimonies to Ministers and Gospel Workers“, 457-460 p.

Septynių antspaudų nuplėšimo regėjimas simboliškai rodo, kad Dievas rūpinasi savo tauta žemėje. Kaip pažymėjo Kenetas Strand (Kenneth A. Strand):

„Šventajame Rašte yra patikinimas, kad Dievas visada rūpinosi savo tauta: kad pačioje istorijoje Jis visada yra, kad palaikytų juos, ir kad, esant didelei eschatologinei atomazgai, Jis suteiks jiems visišką išteisinimą ir nesuvokiamai gausų atlygį amžiname gyvenime. Apreiškimo knyga gražiai priima ir tęsia šią temą, todėl Apreiškimo knyga jokiu būdu nėra kažkokia neaiški apokalipsė, kuri apskritai nėra suderinama su bibline literatūra; ji perteikia Rašto žinios širdį ir esmę. Iš tikrųjų, kaip aiškiai pabrėžia Apreiškimo knyga, Gyvasis – tas, kuris nugalėjo mirtį ir kapą (Apr 1, 18) – niekada neišsižadės savo tikinčiųjų sekėjų ir kad jie, net jiems patiriant kankinystę, yra pergalingi (Apr 12, 11), jų laukia gyvenimo vainikas (Apr 2, 10; 21, 1–4; 22, 4) (Kenneth A. Strand, The Seven Heads: Do They Represent Roman Emperors? in Symposium on Revelation–Book 2, Daniel and Revelation Committee Series (Silver Spring, Md.: Biblical Research Institute, 1992), vol. 7, p. 206.

Klausimai aptarimui:

Kokias vertingas pamokas išmokote iš septynių antspaudų atplėšimo? Kodėl, jei tai neišmokytų nieko kito, tai turėtų parodyti jums, kad ir kokie blogi dalykai nutiktų žemėje, Dievas vis dar yra aukščiausias Valdovas, ir galiausiai bus įvykdyti visi pažadai, kuriuos turime Kristuje?

Atkreipkite dėmesį į šį teiginį: „Bažnyčia yra žmonių išgelbėjimui Dievo sukurtoji institucija. Jos užduotis – tarnystė, jos misija – nešti pasauliui Evangeliją“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 9 p.). Pagalvokite apie savo vietinę bendruomenę. Kaip ji galėtų būti labiau ištikima, kad laimėtų žmones Evangelijos žinia?

Klasėje atsakykite į V dalies paskutinį klausimą. Kas gali ištverti Jo atėjimo dieną ir kodėl jie gali ištverti? Aptarkite atsakymo reikšmę, kaip mes šiandien turėtume gyventi, kad būtume pasiruošę Jo atėjimo dienai.