5 diena Kaip mes gyvename pranašiškojo žodžio šviesoje?
„Tarp šio pasaulio tamsybių Biblija gali atnešti mūsų gyvenimams šviesą ir viltį, padėti mums vesti kitus pas Jėzų ir palengvinti mūsų kelionę į dangų.“
Dievo žmonės retai teturėjo gerus santykius su savo pranašais. Tiesą sakant, tie, pakviesti pranašų misijai, dažnai be didelio entuziazmo priimdavo pašaukimą, prisimindami, kad žinios nešėjas visada yra atstumiamas kartu su pranešta žinia. Todėl nešti Dievo pranašišką žodį visada buvo daug pareikalaujantis darbas pranašams. Jėzus pabrėžė, kad su krikščionimis bus elgiamasi taip, kaip buvo elgiamasi su pranašais, „lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai“ (Mato 5, 12). Ir Steponas klausė žydų tarybos: „Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai?“ (Apaštalų darbai 7, 52)
Štai tokį prastą priėmimą turėjo iškęsti pranašai. Priešiškumas pranašiškam žodžiui nebuvo vienintelis Dievo žmonių rankomis atliktas atmetimas, kurį pranašams teko išgyventi. Stiprus priešinimasis pranašams lėmė abejingumo augimą, kurio pasekmė – grimztanti į užmarštį pranašiška žinia ir tai, kad dažniausiai jos negalima buvo išvengti. Dažniausia pranašiško žodžio nepaisymo pasekmė – žlugimas ir tikėjimo praradimas.
Tikras atgimimas
Baisiausiu tikėjimo praradimo arba tautos nešlovės metu Dievas neleido pranašiškajai žiniai pražūti, kad įvyktų atgimimas. Todėl Dievo šventyklos atkūrimo metu Jošijo laikais, Hilkijas raštininkui Šafanui pasakė: „Radau Įstatymo knygą VIEŠPATIES Namuose“ (2 Metraščių 34, 15). Skamba kaip mokslinės fantastikos istorija apie Dievo pranašiškos žinios dūlėjimą kažkokiame apleistame Šventyklos kampe!
Perskaitęs, kas rašoma šiame pranašiškame ritinėlyje, Jošijas pripažino: „iš tikrųjų didelis turi būti ant mūsų išlietas VIEŠPATIES pyktis už tai, kad mūsų protėviai nesilaikė VIEŠPATIES žodžio – vykdyti visa, kas toje knygoje parašyta.“ (2 Metraščių 34, 21). Visa kita – istorija. Jošijas įsakė visiems žmonėms paklusti Žodžiui; karalius ir žmonės atnaujino savo sandorą su Dievu; ir jie šventė, tikriausiai pačią įsimintiniausią Paschą istorijoje, nes „Nuo pranašo Samuelio dienų nebuvo švęsta jokia tokia Paschos iškilmė. Joks Izraelio karalius nebuvo šventęs Paschos iškilmės, panašios į tą, kurią šventė Jošijas, kunigai bei levitai, dalyvaujant ir visiems judėjams, ir visam Izraeliui, ir Jeruzalės gyventojams.“ (2 Metraščių 35, 18).
Kažkas panašaus įvyko Nehemijo laikais, kai Ezra žmonėms skaitė Įstatymą. Tą pačią metų dieną (pirmą septinto mėnesio dieną – tikriausiai norėdamas išgyventi Jošijo patyrimą), „Ezra pateikė Įstatymą sueigai … Jis skaitė iš jos, … nuo aušros iki vidudienio. … Žmonės ausis ištempę klausėsi Įstatymo knygos.“ (Nehemijo 8, 2–3). Po trijų savaičių atgimimas tęsėsi: „… izraelitai susirinko pasninkaudami … jie skaitė iš VIEŠPATIES, savo Dievo, Įstatymo knygos, o kitą ketvirtadalį išpažino nuodėmes ir parpuolę kniūbsti šlovino VIEŠPATĮ, savo Dievą.“ (Nehemijo 9, 1–3).
Po atgimimo sekė reformacija: Jie „vienijasi su savo garbingais giminėmis iškilminga priesaika, norėdami sekti Dievo Įstatymu, … ištikimai laikydamiesi ir vykdydami visus VIEŠPATIES, mūsų VIEŠPATIES, įsakymus, įsakus ir įstatus.“ (Nehemijo 10, 29). Jie pažadėjo nesimaišyti su kitomis tautomis, švęsti sabatą pagal įsakymą, padėti kitiems, sustiprinti Šventyklą ir jos tarnystę, grąžinti dešimtines ir aukas (žr. Nehemijo 10, 30–39).
Visa tai įvyksta kai mes nuvalome dulkes nuo pranašiškojo žodžio ir savo gyvenimuose įgyvendiname Dievo valią.
Pranašų dulkės
Pasak 2018 metais vykusios Pasaulinės bažnyčios narių apklausos, visame pasaulyje 48 procentai Septintosios dienos adventistų kasdien studijuoja Bibliją2. Nors statistika kalba apie puspilnės / pustuštės stiklinės scenarijų, priklausomai nuo to, su kuo jūs kalbėsite, yra aišku, kad, kaip bažnyčia, mes turime visas galimybes tobulinti mūsų Biblijos skaitymo įpročius. Šio pasaulio sutemose Biblija gali apšviesti mūsų gyvenimus ir dovanoti viltį, padėti mums vesti kitus pas Jėzų ir papasakoti apie dangų: „Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė.“ (2 Petro 1, 19).
Pasikliauti savo pačių intelektu, jėga ar išmintimi, pamiršti apie savo širdies nuodėmingumą yra mūsų natūralus polinkis (žr. Jeremijo 17, 9). Mūsų vienintelė apsauga – pasitikėti pranašišku žodžiu: „Pasitikėkite VIEŠPAČIU, savo Dievu, ir būsite tvirti! Pasitikėkite Jo pranašais, ir sėkmė jus lydės.“ (2 Metraščių 20, 20). Taip, Šventasis Raštas gali atgaivinti mūsų sielas, padaryti mus išmintingesnius, suteikti džiaugsmo mūsų širdims, išlavinti tinkamą požiūrį į gyvenimą: „VIEŠPATIES Įstatymas tobulas; jis atnaujina gyvastį; VIEŠPATIES įsakai teisingi, – jie paprastus žmones padaro išmintingus. VIEŠPATIES įstatai teisūs; jie džiugina širdį; VIEŠPATIES įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos.“ (Psalmynas 19, 8–9).
Trys Šemos (SHEMA) principai
Kai kurie iš mūsų – jei tokių yra – nėra patyrę probleminės šeimos išgyvenimų. Tarpusavio šeimyniniai santykiai suserga tada, kai kažkuris nusprendžia nesilaikyti dangiškų patarimų. Netgi jei mus supa Dievo meilė, kuri palengvina naštas, teikia gydomąją palaimą, atleidimą – tai atneša skausmą ir kančias. Vis tik neturime manyti, kad tai yra neišvengiamas palikimas ir laikytis to įsitvėrę. Mes galime keisti savo charakterius ir visą savo gyvenimą, keisti savo geneologines tendencijas. Tam mums reikia nuspręsti atsisakyti to neigiamo požiūrio ir įpročių, kad gyventume pilną tikėjimo gyvenimą, pranašystės žodžio šviesoje.
Gyventi tikėjimu reiškia be jokių abejonių vadovautis Jo nurodymais, vykdyti Dievo valią, net jei mes nesuprantame praeities įvykių ir negalime įžvelgti mūsų laukiančių išbandymų. Kaip tai pasiekiama? „Norėdami gyventi šviesoje, jūs turite eiti į šviesą“2. Prasmė ta, kad reikia atrakinti galimybę būti „išgelbėtam [šviesos], pagal ją gyventi ir skleisti šviesą esantiems tamsoje“3.
Kai nusprendžiame sukurti šeimą, mes stengiamės paklusti Šemos principams mūsų kasdieniame gyvenime:
„Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi. Prisirišk juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. Užsirašyk juos ant durų staktos savo namuose ir ant vartų.“ (Pakartoto Įstatymo 6, 4–9).
Šis tekstas apima tris principus, kurie leidžia pranašiško žodžio šviesai apšviesti mūsų gyvenimus.
- Pirma, tekste kalbama apie prioritetus. Dievas turi ateiti į mūsų širdis (žr. Pakartoto Įstatymo 6, 5).
- Antra, jis skatina mus praleisti laiką su Dievo Žodžiu. Mes turėtume jį skaityti ir apie jį kalbėti nuo ryto iki vakaro (žr. Pakartoto Įstatymo 6, 6–7).
- Trečia, tekste kalbama apie įtaką. Dievo Žodis visada turi būti po ranka ir tapti pagrindiniu įtaką darančiu veiksniu, pasiekiančiu mūsų mintis per sielos kelius (žr. Pakartoto Įstatymo 6, 8–9).
Todėl, jei mes paskirsime pakankamai laiko, kad Dievo Žodis darytų mums teisingą įtaką, tada teisingai susidėlios mūsų prioritetai ir Dievas viešpataus mūsų gyvenime ir mūsų namuose.
Neabejotinas mūsų gyvenimo vedlys
Kaip septintosios dienos adventistai, mes turime dvejopas privilegijas: mes turime ne tik Bibliją, kuri yra mūsų tikėjimo ir praktikos standartas, bet taip pat ir šiuolaikinę pranašystės dovaną Elenos Vait Liudijimuose. Kodėl tai privilegija? Kadangi, praėjus beveik 2000 metų po biblinių tekstų užrašymo, mes turėjome dievišką apreiškimą, mokantį, kaip mūsų moderniame kontekste ir pabaigos laikų tarnystėje pritaikyti Šventąjį Raštą.
Kaip šeima, mes, skaitydami ir taikydami savo gyvenimuose Elenos Vait raštuose esančias dvasines ir praktines pamokas, įgijome praktinę naudą. Liudijimai ir patarimai jauniems įsimylėjėliams (Messages to Young People ir Letters to Young Lovers) padrąsina mus išmintingai melstis dėl būsimų santuokų, paremtų dievobaimingumu. Child Giudance, Ugdymas ir Adventistų namai išlieka tvirtu pagrindu tarp daugybės žmonių sukurtų teorijų apie vaikų auklėjimą, kurios yra paplitusios visur. Be to, mes vertiname jos pasidalintais šimtmečių išminties patarimais dėl maisto, kaip sveikai maitintis ir kaip išlikti sveikam.
Galimybė skaityti „Kelias pas Kristų“ ir „Su meile iš Dangaus“ tapo viena labiausiai atgaivinančių galimybių pasinerti į Kristų mūsų dvasinėje kelionėje; o tuomet protas, charakteris ir mūsų asmenybė paragina mus pakelti kartelę, sustiprinti savikontrolę ir ištirti bei apriboti savo mintis ir įpročius, turint vienintelį tikslą – patikti Dievui.
Elenos Vait namų ūkio patarimai ir biblinis aiškinimas suformavo ir padėjo išlikti pamaldžiais, o jos unikalūs teologiniai metodai ir toliau mus stebina savo išmintimi, turint galvoje ir tai, kad visa tai padėjo išlikti mums kaip denominacijai, nepaisant priešo antpuolių visą tą laiką.
Ateities iššūkiai
Kol mes toliau susiduriame su sunkumais ištikimai sekdami Biblijos ir Elenos Vait raštų pranašystėmis, visa karta yra pasiruošusi ir laukia pergalės. Atsiradę išmanieji telefonai ir kiti įrenginiai sumažino norą skaityti. Tai, jog naujos kartos mažai laiko praleidžia skaitydamos knygas, lėmė, kad šie iššūkiai padidėjo.
Kalbant apie amžinybę, pasaulyje, kuris dreifuoja visokių rūšių idėjų ir doktrinų vėjuose, mes turime neabejotiną inkarą pranašystės žodyje, o taip pat aiškias mus laukiančio saugaus uosto koordinates. Leiskime jo šviesai šviesti mūsų ir kitų kelyje iki kol išvysime Ryto Žvaigždę.
Pasiūlymai maldai
- Melskime Dievą dėl mūsų požiūrio į Jo Įstatymą ir mūsų noro jam paklusti;
- Šlovinkime Dievą, kaip Dovydas šlovino psalmėse, ir dėkokime Jam už šviesą, kurią jis teikia mūsų kelionėje, paremtoje Jo nurodymais ir įsakymais;
- Maldoje prašykime Dievą parodyti Jo šviesą pasauliui, ypatingai per Biblijos bei Elenos Vait pranašystes.
Išnašos:
1 See “Reaching the World: How Did We Do?” a partial report of the key findings of the Global Church Member Survey 2018, ww.adventistresearch.org/sites/default/files/files/AC2018%20-%20Global%20Church%20Member%20Survey%20Data%20Report.pdf.
2 Ellen G. White, Testimonies for the Church (Mountain View, Calif.: Pacific Press Pub. Assn., 1948), vol. 4, p. 106.
3 ten pat., vol. 2, p.123.