ĮŽANGINIS ŽODIS
Marcos ir Claudia Blanco beveik 20 metų tarnavo Septintosios dienos adventistų bažnyčios Leidybiniame skyriuje. Marcos yra pastorius ir Pietų Amerikos Ispanijos leidyklos (Asociación Casa Editora Sudamericana [ACES]) vyriausiasis redaktorius. Jo žmona tarnauja versdama literatūrą ir augina vaikus. Jiedu abu yra nuoširdūs Elenos Vait darbų gerbėjai. Jie išvertė ir suredagavo keletą rašytojos knygų ispanų kalba. Šeima gyvena Argentinoje, Buenos Airėse, augina du vaikus, 15 metų sūnų Gabrielių ir 13 metų Džiuljetą.
Viešpats visada troško bendrauti su savo kūriniais. Dar prieš nuodėmei pažeidžiant šį pasaulį, Jis vaikščiojo kartu ir kalbėjosi su Adomu ir Ieva Edeno sode. Po nuopuolio tai tapo neįmanoma, nes Jo dieviškumas būtų sunaikinęs nuodėmingus žmones.
Tačiau, nenorėdamas mūsų palikti, Dievas sukūrė kitą galimybę siųsti savo įspėjimus, pamokymus, pabarimus ir meilę – pranašystės dovaną. Dievo pranašai yra tokie svarbūs, kad Biblija patikina mus: „Tikrai Viešpats DIEVAS nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo savo tarnams pranašams“ (Amoso 3, 7).
Šios maldos savaitės tema – „IŠTIKIMYBĖ JO PRANAŠAMS“, kurios metu mes išnagrinėsime keletą svarbių klausimų, liečiančių šią nuostabią pranašystės dvasią, tuo pačiu bandysime suvokti „Kodėl Dievas siuntė pranašus?“, „Kas paskatino pranašus skelbti gautą žinią?“, „Kokie tikro pranašo požymiai?“, „Kaip mes turime aiškinti pranašišką žinią?“ ir daugelį kitų klausimų.
Kasdieniniuose skaitiniuose Marcos ir Claudia padės mums nagrinėti šią svarbią temą savo įžvalgiais ir įkvepiančiais straipsniais.
Maldos savaitę užbaigs pamokslas „PRANAŠAS PASKUTINIAJAI DIEVO ŽMONIŲ KARTAI“, kuriame bus kalbama apie E. Vait raštus ir jos išskirtinį akcentą Biblijai, kaip vienintelei tikrai tikėjimo ir krikščioniško praktikavimo taisyklei.
Kviečiu jus kiekvieną dieną skirti laiko mokymuisi ir maldai šios ypatingos Maldos savaitės metu. Esu tikras, kad Viešpats gausiai laimins mus, kai mes susirinksime kartu kaip pasaulinės bažnyčios šeima, daugiausia dėmesio skirdami ištikimybei Jo pranašams ir laukdami greito Kristaus antrojo sugrįžimo.
Ted N. C. Wilson yra pasaulinės Septintosios dienos adventistų bažnyčios prezidentas. Daugiau straipsnių ir komentarų galite rasti prezidento paskyroje „Twitter“: @pastortedwilson ir „Facebook“: @Pastor Ted Wilson.
Brangūs broliai ir seserys,
Visame pasaulyje 20 milijonų Adventistų bažnyčios narių vienijasi maldai, remdamiesi Dievo pažadais ir tikėdami Jo Dvasios vedimu. Mes esame ne atskiros ir ne nepriklausomos tikinčiųjų bendruomenės, bet vieninga pasaulinė šeima. Iniciatyvos, kurios padeda palaikyti vienybės ryšius ir prisideda prie platesnių horizontų pamatymo, skatina burtis į maldos grupeles ir ne tik melstis už bendrus visų poreikius, bet ir atverti Dievui savo širdis, kad Jis keistų mus pačius ir mokytų mylėti broliška meile.
Mes netampame stipresni, jeigu meldžiamės nesuvokę, jog Dievas pašaukė mus liudyti žmonėms Jo meilę, gailestingumą, Jo keičiančią malonę. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, įvykiai, vykstantys mūsų dienomis, prislegia daugelį žmonių, ir ypač tuos, kurie ieško teisingumo, trokšta ištrūkti iš piktojo gniaužtų, bet nežino Dievo Žodžio, nėra girdėję apie Jo planą ir nesupranta, kokį prieglobstį nuo visų negandų gali atrasti Viešpaties meilėje ir Jo Žodyje.
Mes netampame stipresni, jeigu neišugdome įpročio pamatyti tikras žmonių reikmes, jeigu neįsitvirtiname, tiesiog neturime aiškaus suvokimo, jog kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys, kuris buvo pagrobtas, įkalintas nuodėmės nelaisvėje ir sužalotas nuodėmių. Velnias atėjo, kad sugriautų, sunaikintų, supainiotų, supriešintų; jis atėjo daryti viską, kad Kristaus asmenybė ir Jo darbai liktų žmonėms nežinomi arba nesuprantami.
Vieningas, Šventosios Dvasios paskatintas susitelkimas maldai gali mums suteikti naujas patirtis ir neįtikėtiną Dievo vedimo patyrimą, jeigu tik su tikėjimu įsitversime į Viešpaties pažadus ir nežiūrėsime į šėtono darbus. Jo darbai yra žinomi, taip pat žinomas ir žmonių, darančių jo darbus, likimas. Jėzus, mokydamas mokinius melstis malda „Tėve mūsų“, nurodė, kad mes turime melsti Jo karalystės atėjimo. Supraskime, jog tai, kas egzistuoja Jo karalystėje, Viešpats leidžia mums patirti jau dabar, kad ir nežymia dalimi, per Šventąją Dvasią, „kuri yra mūsų paveldėjimo laidas“ (Efeziečiams 1, 14). Tuomet, kai ateis Viešpats antrą kartą į Žemę ir per Jį įsigalės Jo karalystė, „nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21, 4). Dievo Žodyje atskleista viltis įkvepia ir suvienija mus.
Dievas mus pašaukė vienybei. Galima dalyvauti maldos susirinkimuose, tačiau nebūti vieningiems. Vieningas dalyvavimas maldos susitikimuose yra pasirinkimo išaukštinti mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją rezultatas. Mes patys sprendžiame, kokiais žmonėmis būsime ir kaip dėkosime Dievui už visas palaimas, kurias gavome ir gauname iš Jo. Jeigu yra paskata, priimkime Šventosios Dvasios paliudijimą ir susirinkę į grupeles rūpinkimės žmonėmis. Paulius ragino korintiečius: „Atverkite mums savo širdis!“ (2 Korintiečiams 7, 2).
Maldos savaitė, kurioje gali dalyvauti visos bendruomenės, prisidėdamos prie pasaulinės Adventistų bažnyčios vienybės, numatyta lapkričio 2–10 dienomis. Tačiau tai ne įvykis ir ne programa, bet tęsinys mūsų tarnavimų, kuriuos nuolatos atliekame, ir padrąsinimas, kad susibūrę bendrai ieškotume naujų galimybių, kaip paskelbti Evangeliją mūsų aplinkoje.
Keletas pastabų dėl maldos.
Neturėtume rūpintis dėl skaičių ar nustatinėti, už kiek žmonių reikia melstis. Malda netaps veiksmingesnė, jeigu jūs melsitės, tarkime, už septynis, o ne už kelis žmones. Šventoji Dvasia nukreipia dėmesį ne į skaičius, bet atskleidžia, už ką melstis, todėl turėtume įsiklausyti į Jos liudijimą.
Maldos neturi būti ilgos, bet konkrečios ir nevarginančios. Nereikia maldoje perpasakoti, tarkime, Pradžios knygoje užrašytas istorijas.
Neturėtume manyti, kad melsdamiesi mes paskatiname Dievą labiau mylėti ar rūpintis žmogumi. Raštas liudija, kad Dievas myli visus, ir Jėzaus auka yra įrodymas, kad Jo meilė skirta ir geram žmogui, ir blogam. Apaštalų darbų knyga atkreipia dėmesį, kad malda ir tikinčiųjų liudijimas ėjo išvien. Dievo plano dalis yra ta, kad per Bažnyčios tarnavimą Dievo meilė taptų žinoma visiems žmonėms.
Svarbu nesuteikti maldai galios, kurios jai nesuteikia Viešpats. Malda mes išreiškiame savo lūkesčius, norus, troškimus, tačiau tai nereiškia, kad viskas įvyks taip, kaip mes tikimės. Malda yra svarbi tuo, kad mes mokomės pavesti savo valią, lūkesčius ir norus Dievui ir pripažįstame, jog esame ne šeimininkai, o Jo tarnai.
Malda yra priemonė susisiekti su Aukščiausiuoju. Šventoji Dvasia atsiskleidžia ypatingu būdu tiems, kurie meldžiasi ir nuolankiai paveda save Dievui. Ji pamoko ir įkvepia geriems darbams. Viešpaties veikimo dėka mes turime jėgų gyventi naują gyvenimą ir iš Jo gauname patikinimą, jog esame Dievo vaikai.
Drąsiai galime remtis Biblijoje užrašytais pažadais, kurie skirti kiekvienam ir kurie aiškiai paliudija Viešpaties valią. Tyrinėdami Bibliją atkreipkime dėmesį, kad vieni pažadai buvo duoti tik kai kuriems žmonėms, kiti labiau skirti Izraeliui kaip tautai.
Viešpats telenkia mūsų širdis į klusnumą Jo Žodžiui ir pasitikėjimą Jo Šventosios Dvasios vedimu.
Valius Eičinas,Septintosios dienos adventistų bažnyčios vadovas Lietuvoje