6 diena ketvirtadienis Ar pranašavimo dovana apsiriboja praeitimi?
„Jėzus įspėjo apie netikrus pranašus, nes laikų pabaigoje apsimetinėjimas turint pranašavimo dovaną maišysis su tikromis dovanomis.“
Po pamaldų bažnyčioje paauglė paklausė aiškaus, tikslaus klausimo: „Kodėl Dievas su manimi nekalba?“
Paprasčiausiai nuskambėtų atsakymas, kad Dievas kalba kiekvienam per Bibliją. Bet ši paauglė norėjo žinoti, kodėl Dievas nekalba su ja.
Daugelis tikinčiųjų užduoda sau klausimą, kodėl šiandiena Dievas nesikalba su jais tiesiogiai. Tiesa, kad Jis kalbėjo su mumis praeityje per pranašus, o svarbiausia per savo Sūnų (žr. Hebrajams 1, 1), mums kyla klausimas, kodėl Jis nekalba su mumis dabar? Atsakydami į šį klausimą mes tyrinėsime, ar pranašystės dovana nesibaigė pabaigus rašyti Bibliją, ar vis gi Dievas iškėlė pranašų per tą laiką, o gal darys tai ateityje.
Dovanos nebėra?
Egzistuoja du prieštaringi požiūriai dėl pranašystės dovanos tikrumo. Sesacionistai mano, kad dvasinės dovanos, tokios kaip kalbėjimas kalbomis, pranašavimas ir išgydymas išnyko kartu su apaštalais. Anot jų, tai buvo antgamtinės dovanos, kurių paskirtis buvo paženklinti Kristaus bažnyčios ir Evangelijos sklidimo pradžios svarbą. Priešingas šiam yra tęstinumo požiūris, kuris moko, kad Šventoji Dvasia gali dovanoti dvasines dovanas bet kuriuo metu ir bet kuriam žmogui, nebūtinai tik 12 mokinių.
Sesacionistai neigia dovanų atgimimo galimybę, apeliuodami į sola scriptura principą, reikalaujantį trijų teiginių:
- Biblinio kanonizavimo;
- Neginčijamu ir pakankamu Biblijos autoriteto;
- Visišku atitikimu Šventajam Raštui vadovaujant bažnyčiai.
Kitais žodžiais – jie tiki, kad liudijimų, pateiktų Biblijoje, visiškai pakanka vedant bažnyčią laikų pabaigoje.
Mokydami Dievo Žodžio bei aiškindami Jo valią, kaip apie nuolatinę tarnystę, pranašai dažnai atsidurdavo kritiškose situacijose. Sunkiais, nulemtais išorinio ar vidinio atkritimo laikais, pranašai atliko vadovų tarnystę kilusių konfliktų ir sumišimo akivaizdoje ar tiesiog perduodavo ypatingą išgelbėjimo žinią tam tikrame laiko kontekste.
Kai kurie iš pranašų netapo Biblijos kanono dalimi (pavyzdžiui, Natanas, Ahijas ir Jedojas (žr. 2 Metraščių 9, 29). Tai, ką nekanoniniai pranašai kalbėjo arba rašė, buvo autoritetinga ir privaloma to laikmečio žmonėms (žr. 2 Samuelio 12, 7–15), nes pranašysčių užrašymo autentiškumas grindžiamas įkvėpimu. Pranašystės dovana nekanoniniams pranašams nebuvo duota tam, kad pakeistų kanoninių pranašų liudijimus, bet labiau patenkinti specialius Dievo žmonių poreikius. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai, ko mokė nekanoniniai pranašai, neprieštaravo kanoninių pranašų Dievo siųstiems apreiškimams.
Baigiant Jonu Krikštytoju, biblinis kanonas buvo pabaigtas ir kitos įkvėptos knygos negali būti pridedamos. Šiandien mes užduodame klausimą – Ar Dievas siuntė pranašus po Biblijos kanono užbaigimo? Ar gali jų atsirasti dabartyje ar ateityje?
Trokštama dovana
Naujasis Testamentas pabrėžia svarbią pranašystės dovanos vertę lyginant ją su kitomis Šventosios Dvasios dovanomis. Be to, kartą apaštalas Paulius šiai dovanai suteikė pirmenybę tarp tarnysčių ir vadino tai naudingiausia bažnyčiai dovana, taip pat du kartus jis šiai dovanai suteikė antrą vietą pagal reikšmingumą (žr. Romiečiams 12, 6; 1 Korintiečiams 12, 28; Efeziečiams 4, 11). Jis drąsina tikinčiuosius vienodai trokšti dovanų (1 Kor 14, 1.39), nes Šventoji Dvasia dalija dovanas pagal Jo valią.
Paulius du kartus pabrėžia, kad Dievas paskyrė pranašus bažnyčioje (žr. 1 Korintiečiams 12, 28; Efeziečiams 4, 11). Dar daugiau, jis patikina, kad Naujojo Testamento bažnyčia buvo pastatyta ant pranašų ir apaštalų pamato (žr. Efeziečiams 2, 20). Jie yra Naujojo Testamento pranašai, nes, kaip Paulius kalbėjo Efeziečiams 3, 4–5, Dvasia apreiškė Kristaus paslaptis tiems apaštalams ir pranašams, kurie nebuvo žinomi ankstesnėms kartoms. Mes darome išvadą, kad pranašystės dovanos pasireiškimas nebuvo užbaigtas kanonu.
Dovana laikų pabaigai
Jėzus mokė, kad laikų pabaigoje atsiras netikrų pranašų, kurie sakys esą pranašaujantys Jo vardu (žr. Mato 7, 15–23). Šie netikri pranašai aktyviai reikšis laikų pabaigoje, atkreips mūsų dėmesį į ženklus ir darys stebuklus, bandys suklaidinti net išrinktuosius (žr. Mato 24, 24). Jėzus perspėjo apie tai todėl, kad atsiras pranašysčių klastotės, kurios laikų pabaigoje skirsis nuo tikrųjų.
Kalbėdamas apie laikų pabaigą, Joelis pranašiškai skelbia apie tai, jog bus gausus Šventosios Dvasios išliejimas Dievo žmonėms. Šis išliejimas pasireikš „ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų seneliai sapnuos sapnus, o jūsų jaunuoliai turės regėjimų.“ (Joelio 3, 1). Kaip mums žinoti, kad Joelis kalba būtent apie laikų pabaigą? Nes pranašystė nurodo laikmetį, per kurį vyks pranašystės dovanų pasireiškimai. Jis pamini kosminius reiškinius, tokius kaip saulės užtemimą ir kruvinojo mėnulio pasirodymą. Jis taip pat kalba apie Žemėje vyksiančias katastrofas, kurios paslaptingai apibūdinamos kaip „kraujas, ugnis ir dūmų stulpai.“ Visa tai vyks prieš „ateinant didingajai ir baisiajai VIEŠPATIES dienai.“ (Joelio 3, 4).
Apaštalas Petras pritaikė Joelio pranašystę Sekminėms (žr. Apaštalų darbai 2, 16–21), o tai susaisto pranašystės dovaną su kalbų dovana. Kodėl? Joelio pranašystė apie pranašavimo dovaną minima ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus kontekste (žr. Joelio 3, 1–5). Rudeniniai lietūs, kurie leisdavo grūdui išdygti ir įsišaknyti, buvo vadinami ankstyvuoju lietumi. Pavasarinės liūtys, kurios sunokindavo grūdą ir paruošdavo derliaus nuėmimui, buvo vadinamos vėlyvuoju lietumi. Senajame Testamente naudojamas šis palestiniečių žemdirbystės fenomenas kaip dvasinių dovanų simbolis, kurias Dievas teikia savo žmonėms per Šventąją Dvasią (žr. Ozėjo 6, 3).
Petras ir kiti apaštalai patyrė ankstyvąjį lietų. Vėlyvasis lietus ateis su ta pačia Šventosios Dvasios jėga, o Dievo žmonės regės pranašavimo dovanas bendruomenės rate. Šiandien, kai mes, vadinamasis „likutis, kaip VIEŠPATS sakė. Tarp išlikusių bus VIEŠPATIES šaukiamieji“ (Joelio 3, 5), laukiantys greito Jėzaus antrojo atėjimo, esame pakviesti patirti vėlyvąjį dvasinį lietų. Šis Šventosios Dvasios išliejimas bus nepalyginamai gausesnis nei buvę iki šiol. Jo metu „jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų seneliai sapnuos sapnus, o jūsų jaunuoliai turės regėjimų.“ (Joelio 3, 1).
Pasiūlymai maldai
- Melskime ypatingos įžvalgos nagrinėjant Naujojo Testamento pranašystes, kuriose kalbama apie mūsų laikus;
- Prašykite Dievą padėti aiškiai suprasti Jo tiesas, kad nebūtumėte suklaidinti suktų apsimetėlių;
- Išreikškite savo sprendimą Dievui pasitikėti Jo vedimu visame kame ir prašykite, kad saugotų nuo netikrų pranašų keliamų pavojų.