Vasario 22–28 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Dan 8; Dan 2, 38; Pr 11, 4; Kun 16; Hbr 9, 23–28.
Įsimintina eilutė: „Jis man atsakė: ‘Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytmečių, o po to šventykla bus apvalyta‘“ (Dan 8, 14).
Danieliaus 8 užrašytą regėjimą pranašas matė 548/547 m. pr. Kristų ir jame pateikti keli svarbūs paaiškinimai dėl teismo Danieliaus 7. Skirtingai nei regėjimuose Danieliaus 2 ir Danieliaus 7, Danieliaus 8 regėjime Babilonas neminimas ir pradedama minėti Medų-Persija, nes šiuo laikotarpiu Babilono galia menko, o persai vietoje Babilono netrukus taps pasauline galia. Danieliaus 8 regėjimas sutampa su Danieliaus 7 regėjimu. Kalba ir simboliai Danieliaus 8 kitokie, nes didelis dėmesys skiriamas dangiškosios šventyklos apvalymui, susijusiam su dangaus Permaldavimo diena. Taigi skiriamasis Danieliaus 8 indėlis – dėmesys dangiškosios šventyklos pusei. Danieliaus 7 parodo dangaus teismą ir Žmogaus Sūnų, gaunantį karalystę, Danielius 8 parodo dangiškosios šventyklos apvalymą. Taigi, kaip rodo šių dviejų skyrių paralelės, dangiškosios šventyklos, pavaizduotos Danieliaus 8, apvalymas atitinka Danieliaus 7 teismą.
I. AVINAS IR OŽYS
1. Perskaitykite Danieliaus 8. Apie ką šis regėjimas ir kaip jis dera su tuo, ką tyrinėjome Danieliaus 2 ir Danieliaus 7?
Kaip ir Danieliaus 2, ir Danieliaus 7, šiame regėjime mums pateiktas dar vienas pasaulio imperijų atsiradimas ir žlugimas, nors ir kitokia simbolika. Pastaroji yra tiesiogiai susijusi su Dievo šventykla. Šiuo atveju avino ir ožio simboliai naudojami dėl jų sąsajos su šventyklos Permaldavimo dienos apeiga, teismu senovės Izraeliui. Avinas ir ožys buvo naudojami atnašavimui šventykloje. Bet abu kartu jie minimi tiktai Permaldavimo dieną. Taigi čia šie du gyvūnai yra sąmoningai pasirinkti, kad nukreiptų dėmesį į Permaldavimo dieną, kuriai tenka didžiausias dėmesys.
Regėjimui rutuliojantis, Danielius mato aviną, badantį į tris skirtingas kryptis – į vakarus, į šiaurę ir į pietus (Dan 8, 4). Šis badymas trimis kryptimis rodo šios galios išplitimą: „nebuvo nė vieno, kas būtų galėjęs išsigelbėti iš jo galybės. Jis darė, kas jam patiko, ir tapo galingas“ (Dan 8, 4). Kaip angelas paaiškina, avinas su dviem ragais simbolizuoja Medų-Persų imperiją (Dan 8, 20), o trys kryptys greičiausiai nurodė į tris pagrindinius šios pasaulinės valdžios užkariavimus.
Po to pasirodė ožys su dideliu ragu, simbolizuojantis Graikijos imperiją, kuriai vadovavo Aleksandras Didysis (Dan 8, 21). Tai, kad ožys skubėjo „neliesdamas žemės“ (Dan 8, 5) reiškia, jog jis juda greitai. Ši simbolika perteikia Aleksandro užkariavimų greitį, kuris Danielius 7 nusakytas kaip sparnuotas leopardas. Tačiau pranašystė moko, kad ožiui „esant pačioje galybėje, jo didysis ragas buvo nulaužtas“ (Dan 8, 8) ir vietoje jo iškilo keturi ragai, keturiomis kompaso kryptimis. Tai įvyko Aleksandrui mirus Babilone 323 m. trisdešimt trejų metų, kai jo karalystę pasidalijo keturi generolai.
Dan 2, 38 ir Dan 8, 20–21 trys iš keturių regėjime apreikštų imperijų yra įvardintos. Kaip tai turėtų padėti užtvirtinti, jog mes teisingai aiškiname šias pranašystes?
II. MAŽOJO RAGO ATSIRADIMAS
2. Atidžiai perskaitykite Dan 8, 8–12. Kokiomis kryptimis šis mažasis ragas augo ir kodėl tai svarbu suprasti?
Po keturių ragų, atsuktų į keturis padangių vėjus, apibūdinimo, Raštas sako, kad iš vieno iš jų išdygsta mažutis ragas. Čia kyla klausimas, ar šis ragas / galia išdygsta iš vieno iš keturių ragų, kurie, ankstesnėje dalyje tyrinėjome, simbolizuoja keturis Aleksandro generolus, ar iš vieno iš keturių vėjų. Teksto gramatinė struktūra originalo kalba rodo, kad šis ragas išdygsta iš vieno iš keturių padangių vėjų. Ir kadangi ši galia atsiranda po Graikijos imperijos ir jos keturių atšakų, bendrai suprantama, kad šis ragas yra Roma, pirmiausia pagoniškoji, o paskui popiežiškoji. „Šis mažas ragas simbolizuoja Romą abiejuose jos etapuose, tiek pagoniškame, tiek popiežiškame. Danielius pirmiausia matė Romą jos pagoniškame, imperijos etape, kovojančią prieš žydų tautą ir ankstyvuosius krikščionis, o vėliau jos popiežiškame etape, jai tęsiantis iki mūsų dienų ir į ateitį“ (The Seventh-day Adventist Bible Commentary, 4 t., 841 p.).
Pasak Rašto, mažasis ragas pirmiausia dygo horizontaliai ir „ilgainiui jis išaugo nepaprastai didelis pietų link, rytų link ir gražiojo krašto link“ (Dan 8, 9). Šios trys kryptys atitinka tris pagrindines sritis, kurios atiteko pagoniškosios Romos dominavimui.
Mažajam ragui tampant pagrindiniu regėjimo veikėju, jo vertikalus augimas atkreipia ypatingą dėmesį. Šiuo atžvilgiu mažasis ragas yra glaudžiai susijęs su mažuoju Danieliaus 7 ragu, kaip matyti iš šio palyginimo: (1) Abu ragai pradžioje yra maži (Dan 7, 8; Dan 8, 9); (2) Vėliau jie tampa dideli (Dan 7, 20; Dan 8, 9); (3) Abu jie persekioja (Dan 7, 21. 25; Dan 8, 10. 24); (4) Abu save išaukština ir piktžodžiauja (Dan 7, 8. 20. 25; Dan 8, 10–11. 25); (5) Abu nusitaiko į Dievo tautą (Dan 7, 25; Dan 8, 24); (6) Abiejų veiklos atitinka pranašišką laikotarpį (Dan 7, 25; Dan 8, 13–14); (7) Abu išlieka iki baigmės meto (Dan 7, 25–26; Dan 8, 17–19); (8) Ir abu susiduria su antgamtiniu sunaikinimu (Dan 7, 11. 26; Dan 8, 25). Galiausiai, kadangi mažasis Danieliaus 7 ragas simbolizuoja popiežių, vertikalus mažojo rago augimas Danieliaus 8 turi simbolizuoti tą pačią galią. Taigi, kaip ir Danieliaus 2, ir Danieliaus 7, galutinė pagrindinė galia yra Roma, tiek pagoniškoji, tiek ir popiežiškoji.
III. ŠVENTYKLOS UŽSIPUOLIMAS
3. Perskaitykite Dan 8, 10–12. Kokia veikla užsiimantis mažasis ragas čia nusakytas?
Dan 8, 10 mažasis ragas bando dvasiniu lygmeniu atkartoti Babelės bokšto statytojų pastangas (Pr 11, 4). Sąvokos – „Galybių“ ir „žvaigždžių“ gali nusakyti Dievo tautą Senajame Testamente. Izraelis yra vadinamas Viešpaties gretomis (kariuomene) (Iš 12, 41). Dievui ištikimus žmones Danielius taip pat nusako švytinčius kaip žvaigždės (Dan 12, 3). Akivaizdu, kad tai nėra tiesioginis dangaus kūnų užsipuolimas, bet Dievo tautos persekiojimas, kuri yra dangaus pilietė (Fil 3, 20). Nors tūkstančiai krikščionių buvo nužudyti pagonių imperatorių, dabar daugiausia dėmesio skiriama vertikaliai mažojo rago veiklai. Taigi galutinis šios pranašystės įvykdymas turi būti susietas su popiežiška Roma ir jos per amžius rengtais persekiojimais.
Dan 8, 11 taip pat minimas vadas, kuris kitur Danieliaus knygoje vadinamas pateptuoju vadu (Dan 9, 25), Mykolu, jūsų didžiūnu (Dan 10, 21) ir Mykolu, galingu didžiūnu (Dan 12, 1). Niekas kitas, išskyrus Jėzų Kristų, negali būti taip nusakomas. Jėzus Kristus yra pirmiau minėtų „galybių“ vadas ir mūsų vyriausiasis Kunigas danguje. Taigi popiežius ir religinė sistema, kuriai jis atstovauja, užgožia ir bando pakeisti Jėzaus kaip kunigo vaidmenį.
Dan 8, 11 kasdieninė auka yra susijusi su žemiškąja šventykla, nurodančia į įvairias ir nuolatines apeigų puses, įskaitant aukas ir užtarimą. Per šias apeigas nusidėjėliams atleidžiama ir nuodėmių klausimas sprendžiamas padangtėje. Ši žemiškoji sistema simbolizuoja Kristaus tarnystę dangiškojoje šventykloje. Taigi, kaip išpranašauta, popiežius keičia Kristaus tarpininkavimą kunigų tarnavimu. Tokiu suklastotu garbinimu mažasis ragas atima iš Kristaus tarnystę ir simboliškai nuverčia Kristaus šventyklą.
„Jis nudrėbė žemėn tiesą, ir ką tik darė, tas jam sekėsi“ (Dan 8, 12). Jėzus mokė, kad Jis yra tiesa (Jn 14, 6), Jis taip pat mokė, kad Dievo Žodis yra tiesa (Jn 17, 17). Popiežius, priešingai, draudžia Rašto vertimą į tautos kalbą, Rašto aiškinimą atiduoda į bažnyčios rankas, o tradiciją kartu su Raštu laiko aukščiausia tikėjimo taisykle.
Ką ši tema turėtų pasakyti apie tai, kokios iš tikrųjų vertingos ir svarbios yra su Rašto tiesa susijusios žinios, prieštaraujančios žmonių papročiams?
IV. ŠVENTYKLOS APVALYMAS
4. Perskaitykite Dan 8, 14. Kas čia įvyko?
Po naikinančio rago išpuolio paskelbiama, kad šventykla bus apvalyta. Norint suprasti šią žinią, turime nepamiršti, kad šventyklos apvalymas, paminėtas Dan 8, 14, atitinka teismą Dan 7, 9–14. Ir kadangi šis teismas vyksta danguje, šventykla taip pat turi būti danguje. Taigi, kai Danieliaus 7 nusako Dievo įsikišimą ir ryšį su žmogiškaisiais reikalais teisiniu požiūriu, Danieliaus 8 tą patį įvykį nusako šventyklos požiūriu.
Žemiškoji šventykla buvo padaryta pagal dangiškosios pavyzdį ir parodė platų išgelbėjimo plano kontūrą. Kiekvieną dieną nusidėjėliai atnašaudavo šventykloje, kurioje žmonėms buvo atleidžiamos išpažintos nuodėmės, o nuodėmės, tam tikra prasme, likdavo šventykloje. Dėl to šventykla būdavo suteršiama. Todėl reikėjo periodinio apvalymo proceso, kad šventyklą būtų galima apvalyti nuo čia įneštų nuodėmių. Šis procesas buvo vadinamas Permaldavimo diena, kuri būdavo kartą per metus (žr. Kun 16).
Kodėl dangaus šventyklą reikėtų apvalyti? Analogiškai galime pasakyti, kad priėmusiųjų Jėzų išpažintos nuodėmės buvo „perkeliamos“ į dangiškąją šventyklą, kaip atgailaujančių izraelitų nuodėmės buvo perkeliamos į žemišką šventyklą. Žemėje Permaldavimo dieną buvo paskerdžiama daug gyvulių, simbolizuojančių būsimą Jėzaus mirtį, taip nusidėjėliai galėjo ištverti Permaldavimo dieną.
Tam vykstant žemišką Permaldavimo dieną, kai šventykla buvo apvalyta, argi ne juo labiau dangiškoje, kai tik Kristaus kraujas gelbsti mus teisme? Šventyklos apvalymas, nusakytas Dan 8, 14, yra dangiškosios atvaizdas žemiškosios apeigose, kurių esminė žinia – mums nusidėjėliams reikia Mesijo kraujo, kad būtų atleistos mūsų nuodėmės ir galėtume stovėti teisme.
Perskaitykite Hbr 9, 23–28. Kaip šios eilutės apreiškia išgelbėjimą, kurį mes turime Jėzuje per Jo auką už mus?
V. PRANAŠIŠKAS LAIKAS
5. Perskaitykite Dan 8, 13. Ko čia klausiama ir kaip tai padeda mums suprasti atsakymą kitoje eilutėje?
Koks tai laikotarpis – 2300 vakarų ir rytmečių? Pirma, turime atkreipti dėmesį į tai, kad po to, kai Danielius regėjo aviną ir ožį, po mažojo rago veiklos ir žalos, regėjimas virsta klausimu Dan 8, 13. Šiam klausimui ypač svarbu tai, kas įvyks to pranašiško laikotarpio pabaigoje, o ne jo trukmė. Be to, toks laikotarpis negali apsiriboti tik mažojo rago veiklos trukme, nes terminas „regėjimas“ apima viską nuo avino iki mažojo rago veiklos. Taigi tai turi būti ilgas faktinis istorinis laikotarpis.
Į klausimą: „Kiek ilgai tęsis šio regėjimo įvykiai“, – (avinas [Medų-Persija], ožys [Graikija], mažasis ragas ir jo veikla [Roma, pagoniškoji ir popiežiškoji]), kitas šventasis atsakė: „Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytmečių, o po to šventykla bus apvalyta“ (Dan 8, 14). Kaip jau buvo minėta, šis laikotarpis yra itin ilgas dėl to, kad jis prasideda Medų-Persijos imperijos metu, tęsiasi Graikijos imperijos ir pagoniškos bei popiežiškosios Romos laikotarpiu, tūkstančius metų. Laikantis istorinio aiškinimo metodo (žr. 1 temą), šis pranašiškas laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas pagal metų / dienos principą, o tai reiškia, kad 2300 vakarų ir rytmečių atitinka 2300 metų. Priešingu atveju 2300 dienos būtų šiek tiek ilgiau nei vos šešeri metai, o tai yra per trumpas laikotarpis visiems regėjimo įvykiams. Todėl turi būti taikomas metų / dienos principas.
Danieliaus 8 nepateikia informacijos, leidžiančios mums apskaičiuoti šio laikotarpio pradžią, kuri, žinoma, leistų nustatyti jo pabaigą. Tačiau Danieliaus 9 pateikia svarbią informaciją (žr. kitą temą).
2300 šios pranašystės metų apima ilgiausią pranašystę Rašte. Pagalvokite, 2300 metų! Tai ilgas laikotarpis, ypač lyginant su mūsų gyvenimo trukme. Kaip šis kontrastas gali padėti mums išmokti būti kantriems, laukiant galutinių įvykių?
Tolesniam tyrinėjimui: Žemiau yra lentelė, kurioje apibendrinama tai, ką mes tyrinėjome apie karalysčių seką, pavaizduotą Danieliaus 2, 7 ir 8. Ką tai mums sako apie šventyklos apvalymą?
Danieliaus 2 Danieliaus 7 Danieliaus 8
Babilonas Babilonas ——-
Medų-Persija Medų-Persija Medų-Persija
Graikija Graikija Graikija
Pagoniškoji Roma Pagoniškoji Roma Pagoniškoji Roma
Popiežiškoji Roma Popiežiškoji Roma Popiežiškoji Roma
——— Teismas danguje Šventyklos apvalymas
Antrasis atėjimas Antrasis atėjimas Antrasis atėjimas
Ne rankomis atkirstas akmuo Šventieji paveldi karalystę Sutrupinimas ne rankomis
Aišku, kad tarp skyrių yra paralelių. Čia lygiagrečiai viena kitai pavaizduotos ne tik tautos, bet ir Danieliaus 7 teismas, prasidedantis po 1260 metų popiežiškosios Romos (538–1798 m. po Kristaus), tiesiogiai sutampa su šventyklos apvalymu, kuris Danieliaus 8 taip pat prasideda po Romos. Trumpai tariant, šis Danieliaus 7 minimas teismas danguje, vedantis prie pasaulio pabaigos, yra tas pat, kas ir šventyklos apvalymas Danieliaus 8. Mums čia pateikiami du skirtingi to paties įvykio paveikslai ir abu prasideda po 1260 metų persekiojimo laikotarpio, kurį vykdė mažojo rago galia.
Klausimai aptarimui:
1. Kaip pateikta lentelė padeda pamatyti, kad šventyklos apvalymas, kaip ir teismas Danieliaus 7, turi įvykti po 1260 metų pranašystės apie mažąjį ragą, tačiau iki Dievo karalystės įsteigimo?
2. Danieliaus 8 pranašystė nusako istoriją kaip smurtinę ir blogą. Du žvėrys, simbolizuojantys dvi pasaulio imperijas, kovoja vienas su kitu (Dan 8, 8–12). Mažojo rago galia, atsirandanti po jų, naudoja smurtą ir persekioja (Dan 8, 23–25). Taigi Šventasis Raštas nesistengia užglaistyti kančios tikrovės šiame pasaulyje. Kaip tai turėtų padėti mums išmokti pasitikėti Dievu ir Jo gerumu, nepaisant aplink mus matomo blogio tikrovės?