Išėjimas – kelionė į pažadėtąjį kraštą
Dievas, apreikštas Išėjimo knygoje, yra mylintis Viešpats, kuris nustatytu
laiku ir savo galingais darbais atnešė savo tautai išgelbėjimą
ir išlaisvinimą (Pr 15, 12–16). Išėjimas iš Egipto ir perėjimas per Raudonąją
jūrą buvo esminiai ir unikalūs įvykiai – įspūdingi ir nuostabūs
Dievo darbai. Senovės Izraelio istorijoje iki kryžiaus niekada nebuvo
didesnio ar šlovingesnio įvykio. Tai yra Evangelija, bet pagal Mozę.
Dievas stebuklingai ir ne kartą apsireiškė, kad parodytų rūpestį žydais
ir suteiktų jiems apsaugą, nepaisant jų nuolatinio atsimetimo. Jo
gailestingumas pranoko jų supratimą ir jausmus. Ištiesęs ranką Viešpats
išvedė savo tautą į laisvę. Tai buvo precedento neturintis įvykis.
Šie neįtikėtini dieviški įsikišimai buvo jų naujos kelionės su Dievu, kelionės
iš Egipto į (galiausiai) Kanaaną, pradžia.
Nors Mozė atliko svarbų vaidmenį Išėjimo knygoje, ši knyga yra ne
apie Mozę, o apie Dievą – meilės, tiesos, teisingumo, laisvės ir atleidimo
Dievą, kuris galiausiai žengė vardan mūsų ant kryžiaus. Tyrinėdami
Išėjimo knygą, pamatysime tai, koks iš tikrųjų yra mūsų Dievas.
O koks Jis iš tikrųjų? Jis yra Dievas, ištikimas savo tautai, nepaisant
jų neištikimybės. Jis nuolat jais rūpinosi, net kai jie prieš Jį maištavo.
Vėl ir vėl Jis rodė jiems savo gailestingumą, padrąsindamas, pataisydamas
ir teikdamas dangaus nurodymus. Vesdamas juos geriausiu
keliu, Jis norėjo, kad jie savo noru, iš meilės Jam ir Jo charakteriui,
garbintų Jį ir paklustų savo pačių labui.
Mozės Dievas yra santykių Dievas. Svarbiausias Dievo tikslas nebuvo
ką nors pasiekti ar įvykdyti planą; vietoj to Jo pagrindinis tikslas
buvo sukurti prasmingus santykius su Jo išrinktąja tauta Izraeliu. Jis
nuvedė juos į Sinajų, kad užmegztų šią gilią draugystę.
Apaštalas Paulius mokė, kad tai, kas nutiko Dievo tautai praeityje,
mums yra pamoka, kad galėtume pasimokyti iš jų klaidų ir ištikimai
sekti Viešpačiu šiandien: „Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys,
ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje“
(1 Kor 10, 11). Šie praeities įvykiai mums dabar turėtų būti įspėjimas
ir nepamirštamų pamokymų šaltinis. Turėtume skaityti, jas tyrinėti
ir mokytis iš jų, nes kad ir kokios skirtingos būtų aplinkybės, už jų
slypintys dvasiniai principai išlieka tie patys.
Mūsų planas tyrinėti Išėjimo knygą šias 13 savaičių yra aiškus. Knyga
suskirstyta į savaitines skirtingo ilgio temas: (1) Vergovė Egipte,
Mozės gimimas ir pirmieji 40 jo metų (Išėjimo 1–2). (2) Mozės pašaukimas
(Išėjimo 3–4). (3) Komplikacijos – kai gyvenimas pablogėja (Išėjimo
5–6). (4) Pirmos devynios negandos (Išėjimo 7–10). (5) Dešimtoji
neganda ir Paschos šventė (Išėjimo 11–12). (6) Išvadavimas iš
Egipto ir patyrimas prie Raudonosios jūros (Išėjimo 13–15). (7) Kelionė
į Sinajaus kalną (Išėjimo 16–18). (8) Dievo Sandoros ir Dešimties
įsakymų dovana (Išėjimo 19–20). (9) Dievo Įstatymo taikymas (Išėjimo
21–23). (10) Patvirtinta Sandora ir Padangtės projektas (Išėjimo
24–31). (11) Atsimetimas su auksiniu veršiu ir užtarimas (Išėjimo 32).
(12) Dievo apsireiškimas ir švytintis Mozės veidas (Išėjimo 33–34).
(13) Padangtė pastatyta ir pašventinta (Išėjimo 35–40). Kiekvieną savaitę
mes sutelksime dėmesį į pagrindines Rašto vietas ir įvykius nurodytuose
skyriuose.
Telaimina mus mūsų maloningas Viešpats, kai tyrinėsime šią svarbią
knygą, kuri primena mums, kaip Dievas nori vesti savo tautą iš
vergijos į laisvę, iš mirties į gyvenimą ir iš dykumos į Naująją Jeruzalę
(Hbr 12, 22).
Jiří Moskala yra Senojo Testamento ir teologijos profesorius bei
Septintosios dienos adventistų teologijos seminarijos dekanas
Andrews universitete.