Dvylikta tema
Birželio 13–19 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 2 Tim 2, 10–15; 1 Met 29, 17; Jok 4, 6–10; Gal 6, 9; Apd 17, 11.
Įsimintina eilutė: „Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums yra parašęs ir mūsų mylimasis brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai“ (2 Pt 3, 15–16).
Aptardamas apaštalo Pauliaus laiškus, Petras rašo, kad juose ir kitose Šventojo Rašto vietose yra „sunkiai suprantamų dalykų“ (2 Pt 3, 16). Šiuos žodžius „nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo“ (2 Pt 3, 16) savo pražūčiai. Petras nesako, kad sunku suprasti viską, bet tik tam tikrus dalykus.
Ir mes tai žinome, ar ne? Kas sąžiningai tyrinėdamas Raštą nėra susidūręs su tekstu, kuris atrodo keistas ir sunkiai suprantamas? Be abejo, kad mums visiems teko su tuo susidurti.
Štai kodėl šią savaitę apžvelgsime ne tiek sudėtingus tekstus kaip tokius, bet ir priežastis, dėl kurių gali pasitaikyti šių iššūkių, ir kaip mes, ištikimi Dievo Žodžio tiesos ieškotojai, galime juos suprasti. Galų gale kai kurie iš šių sudėtingų teiginių galbūt niekada nebus suprasti šiapus dangaus. Tuo pačiu metu didžioji dauguma Rašto tekstų nesukelia jokių sunkumų ir nereikia leisti keliems sudėtingiems tekstams susilpninti mūsų pasitikėjimą visu Dievo Žodžiu ir jo autoritetu.
I. GALIMOS TARIAMŲ NESUDERINAMUMŲ PRIEŽASTYS
1. Perskaitykite 2 Tim 2, 10–15. Paulius ragina Timotiejų būti uoliu ir „be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį“. Kokia čia svarbi žinia užrašyta mums visiems?
Joks mąstantis ir sąžiningas Šventojo Rašto mokinys nepaneigs to, kad Biblijoje yra sunkiai suprantamų dalykų. Tai neturėtų mūsų trikdyti. Tiesą sakant, tam tikra prasme tų sunkumų reikia tikėtis. Juk mes esame netobuli ir riboti, ir joks žmogus neturi išsamių žinių apie visas mokslo sritis, nekalbant apie dangiškus dalykus. Taigi, kai neišmanantys ir riboti žmonės bando suprasti begalinio Šventojo Rašto Dievo išmintį, kyla tam tikrų sunkumų. Tačiau toks sunkumas stengiantis suprasti Biblijos mokymą jokiu būdu neįrodo, kad tai, ką Raštas tvirtina, yra netiesa.
Atmetantieji Biblijos mokymą apie dieviškąjį apreiškimą ir įkvėpimą tuos sunkumus dažnai paskelbia prieštaravimais ir klaidomis. Kadangi jiems Raštas yra daugiau ar mažiau tik žmogiška knyga, jie tiki, kad Biblijoje turi būti trūkumų ir klaidų. Dėl tokio nusistatymo dažnai nebandoma ieškoti paaiškinimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į Rašto vieningumą ir patikimumą, kylantį iš jo dieviškojo įkvėpimo. Pradėjusieji abejoti pirmaisiais Šventojo Rašto puslapiais, pavyzdžiui, pasakojimu apie pasaulio sukūrimą, netrukus gali pradėti abejoti likusiu Raštu.
Kai kuriuos Rašto nesuderinamumus galėjo nulemti nedidelės kopijuotojų ar vertėjų klaidos. E. Vait rašė: „Kai kurie žmonės į mus rimtai žvelgia ir sako: Ar nemanote, kad galėjo pasitaikyti kokia nors kopijavimo ar vertimo klaida? Tai tikėtina, o siauras mąstymas, imantis dvejoti ir klupti dėl šios galimybės ar tikimybės, lygiai taip pat bus pasirengęs klupti dėl įkvėpto Žodžio slėpinių, nes menkas mąstymas nemato Dievo tikslų. Taip, dėl šios priežasties lygiai taip pat lengvai būtų klumpama ir dėl paprastų faktų, kuriuos įprastas mąstymas priims ir įžvelgs dieviškumą, kuriam Dievo žodžiai yra aiškūs ir gražūs, kupini esmės. Visos klaidos nė vienai sielai nesukels nei rūpesčių, nei paskatins suklupti, nei sudarys sunkumų pamatyti aiškiausią tiesą“ (E. Vait, „Selected Messages“, 1 knyga, 16 p.).
Kodėl itin svarbu, kad nusistatymas Biblijos atžvilgiu būtų nuolankus ir paklusnus?
II. SĄŽININGAI IR ATSARGIAI SPRĘSKITE SUNKUMUS
Ar kada teko susidurti su tekstu ar keliais tekstais, kurių nesupratote ar juos buvo sunku suderinti su kitais tekstais, ar apskritai tikrove? Sunku įsivaizduoti, kad jums nebūtų tekę susidurti su šia problema. Klausimas, kaip jūs reagavote? Arba, svarbiau, kaip turėjote reaguoti?
2. Perskaitykite 1 Met 29, 17; Pat 2, 7; 1 Tim 4, 16. Ką šie tekstai sako, ką galima būtų pritaikyti sudėtingų tekstų sprendimo klausimui?
Tik būdami sąžiningi galime tinkamai spręsti sunkumus. Sąžiningumas mus saugo, kad nevengtume jokių sunkumų ir nemėgintume jų paslėpti. Sąžiningumas taip pat neleis pateikti paviršutiniškų atsakymų, kurie iš tikrųjų neišlaiko kruopštaus patikrinimo. Dievas džiaugiasi nuoširdumu ir sąžiningumu. Todėl mes turėtume atkartoti Jo charakterį visuose darbuose, net tyrinėdami Raštą.
Sąžiningi žmonės spręs sudėtingų Rašto tekstų klausimą atsargiai, neištraukdami informacijos iš konteksto, neiškreipdami tiesos potekste ir neklaidindami įrodymų manipuliavimu. Kur kas geriau laukti teisingo atsakymo į sunkias Rašto vietas, nei bandyti pateikti iš anksto paruoštą ar nepatikimą aiškinimą. Tyrinėjant Raštą teigiamas sąžiningumo šalutinis poveikis yra tas, kad sukuriamas pasitikėjimas, o pastarasis yra visų sveikų asmeninių santykių pagrindas. Jis žmones įtikina kur kas labiau nei silpni atsakymai. Geriau pasakyti, kad jūs tiesiog nežinote atsakymo į klausimą ar neturite teksto paaiškinimo, užuot bandžius tekstą pritempti pasakyti tai, ko jūs norėtumėte, nors jis to galbūt nesako.
Rūpestingi žmonės nuoširdžiai nori žinoti Dievo Žodžio tiesą, todėl niekada neskuba daryti išvadų, pagrįstų ribotomis žiniomis ar silpnais įrodymais. Rūpestingi žmonės yra pasiryžę nepraleisti nė vienos detalės, kuri galėtų būti svarbi. Jie neskuba, bet kruopščiai ir atidžiai tyrinėja Dievo Žodį ir visą susijusią informaciją.
Ką jūs darote ar ką turėtumėte daryti su tekstais, kurių visiškai nesuprantate arba kurie, atrodo, neatitinka jūsų su tiesa susijusio supratimo?
III. SUSIDŪRĘ SU SUDĖTINGAIS TEKSTAIS BŪKITE NUOLANKŪS
3. Perskaitykite Jok 4, 6–10; 2 Met 7, 14; Sof 3, 12. Kodėl nuolankumas yra svarbus, bandant išspręsti sudėtingų Rašto vietų klausimą?
Daug žmonių nuolankiai suprato, kad jie yra nuo kažko priklausomi. Jie suprato, kad jie nėra visų dalykų matas. Šie žmonės tiesą laiko aukščiau savojo ego poreikio būti teisiu, ir jie supranta, kad tiesa nėra jų pačių sukurta, greičiau tai, kad jie su ja susiduria. Turbūt didžiausia tiesa, kurią šie žmonės supranta, yra tai, kokią mažą tiesos dalį jie iš tikrųjų žino. Jie, kaip rašė Paulius, žino, kad „dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu“ (1 Kor 13, 12).
Nuolankaus mąstymo nauda yra visokeriopa – nuolankaus gilinimosi įprotis yra viso pažinimo ir augimo pagrindas, nes jis sukuria laisvę, kuri natūraliai suformuoja mokomą dvasią. Tai nebūtinai reiškia, kad nuolankūs žmonės dažnai klysta arba kad jie visada persigalvos ir niekada nebus užtikrinti. Tai tik reiškia, kad jie paklūsta Rašto tiesai. Jie supranta savo žinojimo ribotumą, todėl geba plėsti savo žinias ir supratimą, susijusį su Dievo Žodžiu, tokiu būdu, kokiu to nepadarys intelektualus žmogus, kuris yra arogantiškas ir išdidus.
„Visi, kurie nuolankiai ir gilindamiesi ateina ieškodami vedimo prie Dievo Žodžio, pasiryžę žinoti išganymo sąlygas, supras, ką sako Raštas. Bet tyrinėjantieji Žodį tokia dvasia, kuri Žodžiui nepritaria, pasiliks su tokia dvasia, kurios Žodis neperduoda. Viešpats nekalbės protui, kuriam nerūpi. Jis nešvaisto savo mokymo tam, kuris tyčia yra nepagarbus ar suterštas. Tačiau gundytojas lavina kiekvieną protą, kuris pasiduoda jo siūlymams ir yra pasirengęs šventą Dievo Įstatymą daryti nepaveikiu. Mes turime padaryti mūsų širdį nuolankią ir nuoširdžiai bei pagarbiai tyrinėti gyvenimo Žodį; tik nuolankus ir atgailaujantis protas gali pamatyti šviesą“ („The Advent Review and Sabbath Herald“, 1907 m. rugpjūčio 22 d).
Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp nuolankumo ir užtikrintumo? Pavyzdžiui, ką atsakytumėte į tokį kaltinimą: Kaip jūs, septintosios dienos adventistai, galite būti tikri, kad esate teisūs dėl sabatos ir kad visi kiti dėl jos klysta?
IV. RYŽTAS IR KANTRYBĖ
4. Perskaitykite Gal 6, 9. Nors Paulius čia kalba apie mūsų ištvermę darant gera kitiems, toks pat nusistatymas būtinas ir sprendžiant sudėtingus klausimus. Kodėl ryžtas ir kantrybė yra svarbūs sprendžiant klausimus?
Tikri pasiekimai visada reikalauja atkaklumo. Tai, ką gauname per lengvai, dažnai nevertiname. Sudėtingos Rašto vietos suteikia mums galimybę priversti mūsų smegenis dirbti, o ryžtas ir atkaklumas, su kuriais mes ieškome atsakymo, parodo, koks svarbus mums šis klausimas. Laikas, kurį praleidžiame tyrinėdami Raštą, kad sužinotume daugiau apie jo reikšmę ir žinią, yra puikiai išnaudotas laikas. Galbūt patyrimas kruopščiai ieškant atsakymų Šventajame Rašte, net ir ilgą laiką, bus didesnis palaiminimas nei atsakymo į klausimą radimas, jei mes galų gale jį rasime. Galų gale, radus atsakymą į mus jaudinantį klausimą, atsakymas mums tampa labai brangus.
Tai, kad negalite greitai išspręsti sudėtingo klausimo, nereiškia, jog jo neįmanoma išspręsti. Stebėtina, kaip dažnai mes tai pamirštame. Daug žmonių, susidūrę su sudėtingais Rašto klausimais, šiek tiek pagalvoję ir nematydami galimo atsakymo, iškart priima išvadą, kad atsakymo į šį klausimą nėra. Kai kurie pradeda abejoti Rašto patikimumu. Tačiau reikia atminti, kad atsakymą rasti gali būti labai lengva, net jei savo ribota žmogiška išmintimi ar neišmanymu mes to nematome. Ką pagalvotume apie pradėjusį mokytis algebros, jei jis po pusvalandžio neradęs sprendimo sunkiam uždaviniui teigtų, kad uždavinys neišsprendžiamas, nes jis negalėjo rasti sprendimo? Tas pat pasakytina apie mus, tyrinėjančius Raštą.
Kai tam tikriems sunkumams išspręsti nepakanka didžiausių pastangų, kuriam laikui jų nespręskite, o tuo tarpu darykite tai, ką Dievas jums aiškiai parodė. Kai kurios dvasinės įžvalgos įgyjamos tik po to, kai mes padarome tai, ką Dievas mums jau liepė atlikti. Taigi būkite ryžtingi ir kantrūs tyrinėdami Raštą. Galų gale kantrybė yra tikinčiųjų dorybė paskutiniaisiais laikais (žr. Apr 14, 12).
Ko galime pasimokyti iš kitų žmonių, kurie uoliai ir kantriai tyrinėjo sudėtingus Rašto tekstus? Kaip galime padrąsinti kitus nepasiduoti ir toliau ieškoti tiesos? Kodėl nereikia bijoti susidurti su sudėtingu Rašto tekstu?
V. SPRĘSKITE SUNKUMUS RAŠTO IR MALDOS PAGALBA
5. Perskaitykite Apd 17, 11; Apd 8, 35; Apd 15, 15–16. Ką apaštalai ir ankstyvosios bažnyčios nariai darė susidūrę su sunkiais klausimais? Kodėl Šventasis Raštas vis dar yra pats geriausias aiškinimo šaltinis?
Geriausias su sudėtingais Rašto tekstais susijęs sprendimas vis dar randamas pačiame Rašte. Biblijos klausimus geriausia spręsti tada, kai jie aiškinami atsižvelgiant į visą Raštą, užuot tiesiog nagrinėjant vieną tekstą atskirai, neskaitant visų kitų tekstų ar viso Rašto. Iš tiesų, mes turime naudoti Raštą, kad jį suprastume. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galime daryti, tai mokytis tyrinėti didžiąsias Rašto tiesas.
Jei nesuprantate Šventojo Rašto tekstų, pabandykite surinkti informacijos iš kitų Biblijos tekstų, susijusių su ta pačia tema. Visada stenkitės atrasti aiškius Rašto teiginius, kurie paaiškina sunkiau suprantamus tekstus. Taip pat labai svarbu niekada netemdyti aiškių Šventojo Rašto teiginių, greta jų pateikiant sunkiai suprantamus tekstus. Užuot aiškinę Raštą papildomų šaltinių, pavyzdžiui, filosofijos ar mokslo pagalba, turėtume leisti pačiam Raštui atskleisti teksto reikšmę.
Sakoma, kad klūpėdami į sunkumus pažvelgiame nauju kampu. Melsdamiesi mes parodome, kad mums reikia Dievo pagalbos aiškinant ir suprantant Raštą. Melsdamiesi mes siekiame, kad mūsų protą apšviestų ta pati Šventoji Dvasia, kuri įkvėpė rašiusiuosius Bibliją įamžinti tai, ką jie užrašė.
Maldoje išaiškėja mūsų motyvai ir mes galime pasakyti Dievui, kodėl norime suprasti tai, ką skaitome. Maldoje prašome Dievą atverti akis Jo Žodžiui ir suteikti mums norią dvasią sekti ir laikytis Jo tiesos. (Tai labai svarbu!) Kai Dievas veda mus savo Šventąja Dvasia, atsakydamas į mūsų maldas, Jis neprieštarauja tam, ką apreiškė Biblijoje. Dievas visada pritars Raštui ir patvirtins bei remsis tuo, ką įkvėpė rašiusiuosius Bibliją, perduodamas mums.
Kaip malda padeda jums tinkamai nusiteikti, kad galėtumėte geriau suprasti Dievo Žodį ir jam paklusti?
Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Kelias pas Kristų, 103–110 p. „Methods of Bible Study“ 8 skyrius (http://www.adventistbiblicalresearch.org/materials/
bible-interpretation-hermeneutics/methods-bible-study).
Biblijoje yra daug slėpinių, kuriuos ribotiems žmonėms sunku suprasti ir kurie yra per gilūs, kad galėtume juos išsamiai paaiškinti. Štai kodėl mums reikalingas nuolankumas ir mes turime norėti pamaldžiai mokytis iš Rašto. Ištikimybė Šventajam Raštui leidžia bibliniams tekstams – net jei jų reikšmė prieštarauja mūsų norams – sakyti tiesą. Ištikimybė Šventajam Raštui leis rodyti pagarbą tekstui, užuot jį keitus (taip, kai kurie iš tikrųjų keičia patį tekstą) arba vengia tikrosios jo reikšmės.
„Jei Dievo Žodis atverčiamas be pagarbos ir maldos, jei mintys ir jausmai nenukreipti į Dievą ar neatitinka Jo valios, tai skaitytojas neišsivaduos iš abejonių. Jo mintis užvaldys šėtonas, skatinantis klaidingai suprasti Raštą. Jei žmonės savo žodžiais ir darbais nėra vieningi su Dievu, tai, kad ir kokie mokyti jie būtų, jie klys, aiškindamiesi Dievo Žodį. Todėl neturime pasitikėti tokių žmonių aiškinimais. Prieštaravimų Šventajame Rašte ieškotojai neturi dvasinės nuojautos. Turėdami iškreiptą požiūrį, jie visada ras daug priežasčių abejoti ir netikėti dalykais, kurie iš tikrųjų yra paprasti ir aiškūs“ (E. Vait, Kelias pas Kristų, 108 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Kodėl nusistatymas Biblijos atžvilgiu, kurį aptarėme šią savaitę, yra tinkamo Rašto supratimo pagrindas? Jūsų įsitikinimu, koks dar nusistatymas Biblijos atžvilgiu yra esminis, padedantis geriau ją suprasti?
2. Kodėl neturėtume nustebti Biblijoje radę dalykų, kuriuos sunku paaiškinti ir suprasti? Galų gale, kiek gamtinio pasaulio reiškinių kartais sunku suprasti? Pavyzdžiui, šiandien vanduo vis dar yra paslaptingas!
3. Kaip mes, adventistai, galime atsakyti į Lk 23, 43 klausimą, kur (pasak daugumos vertimų) Jėzus nusikaltėliui sako, kad jis šiandien bus su Jėzumi rojuje? Kaip galima sąžiningai atsakyti? Kaip, pavyzdžiui, Jn 20, 17; Mok 9, 5 ir 1 Kor 15, 16–20 gali padėti mums suprasti tyrinėjamą klausimą?