ŠVENTASIS RAŠTAS IR PRANAŠYSTĖS

Birželio 6–12 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Dan 2, 27–45; Jn 14, 29; Sk 14, 34; Dan 7, 1–25; Dan 8, 14; 1 Kor 10, 1–13.

Įsimintina eilutė: „Jis man atsakė: Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytmečių, o po to šventykla bus apvalyta“ (Dan 8, 14).

Rašto pranašystės yra labai svarbios mūsų tapatybei ir misijai. Jos suteikia vidinį ir išorinį mechanizmą, patvirtinantį Dievo Žodžio tikslumą. Jėzus sakė: „Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę“ (Jn 14, 29; taip pat žr. Jn 13, 19). Svarbiausia, kaip teisingai aiškinti pranašystes, kad žinotume, kada pranašystės iš tikrųjų išsipildė?

Reformacijos metu reformatoriai laikėsi istorinio metodo. Pastaruoju naudojosi ir Danielius, ir Jonas. Laikantis istorinio metodo, pranašystės aiškinamos kaip laipsniškai išsipildančios istorijoje, pradedant praeitimi ir baigiant amžinąja Dievo karalyste.

Šią savaitę tyrinėsime istorinio pranašysčių aiškinimo pagrindus. „Mes turime pamatyti pranašysčių išsipildymą istorijoje, ištyrinėti Apvaizdos veikimą didžiųjų reformatorių judėjimuose ir suprasti įvykius, susijusius su tautų sutelkimu paskutiniam didžiosios kovos mūšiui“ (E. Vait, „Testimonies for the Churc“, 8 t. 307 p.).

I. ISTORINIS METODAS IR PRANAŠYSTĖS

Pamatinis metodas, kurį septintosios dienos adventistai taiko pranašysčių tyrinėjimui, vadinamas istoriniu. Tai mintis, kad daugelis pagrindinių Rašto pranašysčių laikosi nenutrūkstamo linijinio istorijos srauto iš praeities į dabartį ir į ateitį. Tai panašu, kaip mokykloje mokėmės istorijos. Taip daroma todėl, kad pats Raštas būtent taip aiškina šias pranašystes mums.

1. Perskaitykite Dan 2, 27–45. Kokios sapno dalys rodo nenutrūkstamą karalysčių atsiradimą per visą istoriją? Kaip pats Raštas mums parodo, kaip aiškinti apokaliptines (baigmės meto) pranašystes?

Atkreipkite dėmesį, kad Nebukadnecaro karalystė yra įvardyta aukso galva. Taigi Danielius Babiloną įvardija pirma karalyste (Dan 2, 37–38). Tada Danielius sako: „Po tavęs iškils kita karalystė, menkesnė už tavo, o paskui ir trečia“ (Dan 2, 39), o po to ketvirta (Dan 2, 40). Tai, kad šios karalystės atsiranda viena po kitos be jokių tarpų rodo ir pati statula, nes kiekviena karalystė vaizduojama kūno dalimi, judant nuo galvos iki kojų pirštų. Jos yra susijusios, kaip ir laikas bei istorija.

Danieliaus 7 ir 8 vietoj statulos naudojami konkrečių žvėrių simboliai, bet mokoma to paties. Mums pristatyta nenutrūkstama keturių žemiškų karalysčių seka (trys Danieliaus 8). Jos prasideda antikoje ir tęsiasi per istoriją iki dabarties ir į ateitį, kai Kristus sugrįš ir Dievas įkurs savo amžinąją karalystę.

Taigi statula Danieliaus 2 ir nuoseklūs regėjimai Danieliaus 7 ir 8 sudarė pagrindą protestantiškam istoriniam pranašystės aiškinimui, kurio septintosios dienos adventistai laikosi ir šiandien.

2. Perskaitykite Jn 14, 29. Ką Jėzus sakė, kas padeda mums suprasti, kaip pranašystės gali veikti?

Kokį šiandien turime didžiulį pranašumą gyvenusiųjų Babilono laikais atžvilgiu, kai jau atsiskleidė itin daug istorijos?

II. METŲ IR DIENOS PRINCIPAS

Metų ir dienos principas yra vienas iš esminių Rašto aiškinimui istoriniu metodu. Daug mokslininkų šimtmečiais taikė šį principą Danieliaus knygos ir Apreiškimo knygos pranašystėms. Šis principas kyla iš kelių esminių tekstų ir pačių pranašysčių konteksto.

3. Perskaitykite Sk 14, 34 ir Ez 4, 6. Kaip Dievas įvardija metų ir dienos principą šiuose konkrečiuose tekstuose?

Šiuose tekstuose labai aiškiai matosi metų ir dienos principo mintis. Tačiau kaip pateisinti šio principo taikymą kai kurioms laiko pranašystėms, pavyzdžiui, Dan 7, 25 ir Dan 8, 14, taip pat Apr 11, 2–3; Apr 12, 6. 14; ir Apr 13, 5?

Trys kiti elementai palaiko metų ir dienos principą šiose Danieliaus knygos ir Apreiškimo knygos pranašystėse – simboliai, ilgi laikotarpiai ir savitų posakių vartojimas.

Pirma, žvėrių ir ragų simbolių, nusakančių karalystes, vartojimas rodo, kad laikas taip pat turėtų būti suprantamas simboliškai. Žvėrys ir ragai neturi būti suprantami pažodžiui. Jie kažką simbolizuoja. Taigi, jei visa ši pranašystė yra simbolinė, o ne pažodinė, kodėl laikas čia turėtų būti laikomas pažodiniu? Atsakymas, aišku, kad neturėtų.

Antra, daug pranašystėse nusakytų įvykių ir karalysčių apima daug amžių, todėl neįmanoma, kad pranašystės, nusakančios šiuos įvykius ir karalystes, būtų suprantamos pažodžiui. Taikant metų ir dienos principą, laikas atitinka įvykius itin tiksliai, o tai būtų neįmanoma, jei laiko pranašystės būtų suprantamos pažodžiui.

Galiausiai, saviti posakiai, naudojami šiems laikotarpiams nusakyti, nurodo į simbolinį aiškinimą. Kitaip tariant, laikas šiose pranašystėse nėra išreiškiamas įprastai (pvz., Dan 8, 14: „Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytmečių“), parodant, kad nusakomi laikotarpiai turi būti suprantami simboliškai, o ne pažodžiui.

Perskaitykite 70 savaičių (septynetų) pranašystę Dan 9, 24–27. Parašyta: „Nuo to laiko, kai paskelbtas žodis atnaujinti ir atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo vado“ (Dan 9, 25), bus pažodinės 69 savaitės arba tik vieneri metai, keturi mėnesiai ir viena savaitė. Pranašystė netenka prasmės, jei suprantama taip, ar ne? Tačiau kas nutinka pritaikius biblinį metų ir dienos principą, o 70 savaičių tampa 490 metų?

III. MAŽOJO RAGO ATPAŽINIMAS

Šimtmečiais protestantų reformatoriai mažąjį ragą Danieliaus 7 ir Danieliaus 8 įvardijo Romos bažnyčia. Kodėl?

4. Perskaitykite Dan 7, 1–25; 8, 1–13. Kokios yra mažojo rago savybės abiejuose skyriuose? Kaip mes galime jį atpažinti?

Danieliaus 7 ir Danieliaus 8 yra septynios bendros mažojo rago savybės: (1) abiejuose skyriuose minimas mažasis ragas; (2) abiejuose skyriuose ragas yra persekiojanti jėga (Dan 7, 21. 25; 8, 10. 24); (3) abiejuose skyriuose ragas yra įžūlus ir piktžodžiauja (Dan 7, 8. 20. 25; 8, 10–11. 25); (4) abiejuose skyriuose ragas persekioja Dievo tautą (Dan 7, 25; 8, 24); (5) abiejuose skyriuose rago veikla nusakyta pranašišku laikotarpiu (Dan 7, 25; 8, 13–14); (6) abiejuose skyriuose ragas išlieka iki baigmės meto (Dan 7, 25–26; 8, 17–19); ir (7) abiejuose skyriuose ragas turi būti antgamtiškai sunaikintas (Dan 7, 11. 26; 8, 25).

Istorija pirmąja karalyste įvardija Babiloną (Dan 2, 37–38), antrąja – „Medų-Persiją“ (Dan 8, 20), o trečiąja – Graikiją (Dan 8, 21). Istorija aiškiai parodo, kad po šių pasaulio imperijų ateina Roma.

Danieliaus 2 geležimi simbolizuojama Roma pereina į geležies ir molio pėdas; tai yra, iki baigmės meto. Danieliaus 7 mažasis ragas išdygsta iš ketvirtojo žvėries, bet tebėra šio ketvirtojo žvėries dalis.

Kokia jėga išaugo iš Romos ir tęsia savo politinę bei religinę įtaką mažiausiai 1260 metų (žr. Dan 7, 25)? Tik viena galia atitinka istoriją ir pranašystę – popiežius. Popiežius atėjo į valdžią tarp dešimties Europos barbarų genčių ir tris iš jų sumušė (Dan 7, 24). Popiežius skiriasi „nuo ankstesniųjų“ (Dan 7, 24), nurodant į jo unikalumą, jei jį lygintume su kitomis gentimis. Popiežius „žodžiais įžeis Aukščiausiąjį“ (Dan 7, 25) ir įžūliai elgsis „net su pačiu Galybių Vadu“ (Dan 8, 11), pasisavindamas Jėzaus vaidmenį, pakeisdamas Jį popiežiumi. Popiežius išpildė pranašystę dėl Aukščiausiojo šventųjų persekiojimo (Dan 7, 25), nublokšdamas žemėn keletą žvaigždžių (Dan 8, 10) kontrreformacijos laikotarpiu, kai buvo skerdžiami protestantai. Popiežius stengėsi „pakeisti švenčių dienas ir Įstatymą“ (Dan 7, 25), panaikindamas antrąjį įsakymą ir pakeisdamas sabatą sekmadienių.

Danieliaus 2; 7 ir 8 po Graikijos iškyla viena jėga, kuri gyvuoja iki baigmės meto. Kokia kita jėga tai galėtų būti, jei ne Roma, dabar popiežiškoje jos stadijoje? Kad ir kaip tai būtų politiškai nekorektiška, kodėl tai yra esminis trijų angelų žinios mokymas, todėl ir esminė šių dienų tiesos dalis?

IV. TIRIAMASIS TEISMAS

Tokį šią savaitę tyrinėtų pranašysčių aiškinimą itin palaikė protestantai, kurie laikėsi istorinio metodo, po reformacijos. Tačiau tik ankstyvų 1800-ųjų pradžioje 2300 dienų pranašystė ir tiriamasis teismas buvo kruopščiai apsvarstyti ir ištyrinėti „mileritų“. Pažvelkite į šią lentelę:

Danieliaus 7      Danieliaus 8

Babilonas (liūtas)          —————-

Medų Persija (meška)   Medų Persija (avinas)

Graikija (leopardas)      Graikija (ožys)

Pagoniška Roma (ketvirtas žvėris)       Pagoniška Roma (rago kryptis horizontali)

Popiežiškoji Roma (mažasis ragas)     Popiežiškoji Roma (rago kryptis vertikali)

5. Perskaitykite Dan 7, 9–14; 8, 14. 26. Kas vyksta danguje, kaip moko šios eilutės?

Po persekiojimo laikotarpio viduramžiais, pasibaigusio 1798 m., generolui Bertje suėmus ir įkalinus popiežių (Apr 13, 3), Danieliaus 7 ir 8 minimas teismas. Pastarasis turi vykti danguje, kur „teismas sėdo posėdžiauti“ (Dan 7, 10) ir tarsi Žmogaus Sūnus atėjo dangaus debesimis prie Ilgaamžio (Dan 7, 13). Čia vyksta teismas, prasidėjęs po 1798 m., prieš Jėzaus antrąjį atėjimą.

Šis teismas Danieliaus 7 yra lygiagretus šventyklos apvalymui Dan 8, 14. Čia kalbama apie tą patį įvykį. Pasak Dan 8, 14, šis šventyklos apvalymas, priskiriamas Permaldavimo dienos terminologijai, vyksta 2300 vakarų ir rytmečių arba dienų. Atsižvelgiant į metų ir dienos principą, šios dienos reiškia 2 300 metų.

2 300 metų pradžia yra Dan 9, 24, kur 70 savaičių (490 metų) pranašystė yra čatak arba paimta iš 2300 dienų regėjimo (Dan 9, 24). Iš tikrųjų daugelis tyrinėtojų teisingai supranta Dan 8, 14 – 2 300 dienų (metų) pranašystę ir Dan 9, 24–27 – 70 savaičių (490 metų) pranašystę kaip dvi vienos pranašystės dalis. Kita 70 savaičių pranašystės eilutė, Dan 9, 25, nurodo laikotarpio pradžią: „kai paskelbtas žodis atnaujinti ir atstatyti Jeruzalę“. Šio įvykio data – „septintaisiais karaliaus Artakserkso metais“ (Ezr 7, 7) arba 457 m. prieš Kristų. Skaičiuojant 2300 metus gaunami 1844 m., netrukus po 1798 m. ir prieš Jėzaus antrąjį atėjimą. Tuomet Jėzus įžengė į Šventų švenčiausiąją, pradėjo permaldavimo darbą ir dangiškos šventyklos apvalymą. Žiūrėkite lentelę kitoje dalyje.

V. TIPOLOGIJA KAIP PRANAŠYSTĖ

Apokaliptinių pranašysčių simboliai, pavyzdžiui, Danieliaus knygoje ir Apreiškimo knygoje, turi vieną išsipildymą. Pavyzdžiui, pranašystė apie ožį išsipildė Graikijoje, vienoje karalystėje (Dan 8, 21). Galų gale, tekstas mums tai įvardija! Ar gali būti aiškiau?

Tačiau tipologija dėmesį sutelkia į Senojo Testamento asmenis, įvykius ar institutus, kurie yra paremti istorine tikrove, tačiau jie nurodo į didesnę tikrovę ateityje. Tipologijos kaip aiškinimo metodo naudojimas siekia Jėzaus ir rašiusiųjų Naująjį Testamentą dienas ir netgi pastebimas Senajame Testamente. Vienintelis būdas atpažinti pirmavaizdį ir atvaizdą, jei įkvėptas rašytojas juos įvardija.

6. Perskaitykite 1 Kor 10, 1–13. Į kokius istorinius įvykius Paulius nurodo, įspėdamas Korinto bažnyčią? Kaip tai susiję su mumis šiandien?

Paulius primena istorinę Išėjimo tikrovę ir naudoja tipologiją, paremtą senovės hebrajų patyrimu dykumoje. Tokiu būdu Paulius parodo, kad Dievas, įkvėpęs Mozę užfiksuoti šiuos įvykius, norėjo, kad „tie įvykiai“ būtų mums pavyzdžiu (1 Kor 10, 6), taip įtikinėdamas dvasinį Izraelį ištverti gundymus, mums gyvenant paskutinėmis dienomis.

7. Perskaitykite pateiktas eilutes ir užrašykite kiekvieno pirmavaizdžio ir atvaizdo išsipildymą, kaip mokė Jėzus ir rašiusieji Naująjį Testamentą.

Mt 12, 40    Jn 19, 36    Jn 3, 14–15 Rom 5, 14  Jn 1, 29

Kiekvienu atveju Jėzus ir rašiusieji Naująjį Testamentą taikė pirmavaizdžio ir atvaizdo aiškinimą, kuris leidžia išsiskirti pranašiškajai reikšmei. Tokiu būdu jie nurodo į didesnį istorinės tikrovės išsipildymą.

Pagalvokite apie žemiškosios šventyklos apeigas, kurios veikė kaip viso išganymo plano simbolis. Ko tai mus moko apie šventyklos žinios svarbą šiandien?

Tolesniam tyrinėjimui: Clifford Goldstein, 1844 Made Simple (Boise, ID: Pacific Press, 1988) vienas šaltinis iš daugybės, susijęs su 2 300 dienų pranašyste. Taip pat naršykite 1844madesimple.org

Ištirkite šią lentelę:

Danieliaus 7      Danieliaus 8

Babilonas (liūtas)          —————

Medų Persija (meška)   Medų Persija (avinas)

Graikija (leopardas)      Graikija (ožys)

Pagoniška Roma (ketvirtas žvėris)       Pagoniška Roma (rago kryptis horizontali)

Popiežiškoji Roma        Popiežiškoji Roma (rago kryptis vertikali)

Teismas danguje           Dangiškos šventyklos apvalymas

Čia svarbiausia pamatyti, kad Danieliaus 7 teismas, vykstantis po 1260 metų persekiojimo (Dan 7, 25), ir šventyklos apvalymas Dan 8, 14, yra tas pats įvykis. Šis teismas danguje ir lemia tai, kad amžina Dievo karalystė įkuriama šios puolusios žemės liūdnos istorijos pabaigoje. Taigi mes turime svarių biblinių įrodymų, suteikiančių didelę reikšmę tam, ką Šventasis Raštas sako Dan 8, 14 ir čia pabrėžiamam įvykiui.

Klausimai aptarimui:

1. Dar kartą perskaitykite Danieliaus 2. Pasižiūrėkite, kaip čia aiškiai atskleidžiamas istorinis metodas – nenutrūkstama pasaulio imperijų seka pradedant senove ir baigiant amžinosios Dievo karalystės įkūrimu. Dievas mums suteikia šių pranašysčių aiškinimą. Vis dėlto, ką tai sako apie krikščioniškojo pasaulio būklę, kada šiandien tik nedaugelis krikščionių taiko istorinį metodą? Kodėl tai dar kartą pabrėžia adventistų žinios svarbą pasauliui?

2. Kaip gerai jūs suprantate 2300 pranašystę Dan 8, 14? Jei nesuprantate, kodėl neskyrus jai laiko ir pasidalijus žiniomis klasėje? Galbūt nustebsite, kiek tvirtai pagrįstas yra šios pranašystės mūsų aiškinimas. 3. Perskaitykite Dan 7, 18. 21–22. 25. 27. Atkreipkite dėmesį į pabrėžimą, kas nutinka šventiesiems. Ką jiems daro mažojo rago jėga? Priešingai, ką Viešpats daro dėl jų? Kokia yra su teismu susijusi gera žinia šventiesiems? Ką galiausiai jiems suteikia teismas?