Sveiki įsijungę į nuostabią dvasinę kelionę į aukštutinį kambarį. Tikiu, jog esate pasiruošę padaryti keletą labiausiai jaudinančių savo gyvenime Biblijos atradimų. Šių tyrinėjimų metu mes apžvelgsime pasiruošimą, kuris būtinas gauti Šventosios Dvasios galią visoje Jos pilnatvėje. Kartu mes apžvelgsime įkvepiančius nurodymus dėl Šventosios Dvasios priėmimo ir tai, kaip kasdien gyventi su Dvasios galia.
Ar jūs kada nors susimąstėte, kodėl mokiniai turėjo tokį tvirtą (tikėjimą, kuris kėlė mirtiną riziką – vertėjo pastaba) tikėjimą? Kas suteikė jiems drąsos skelbti Evangeliją iki pasaulio pakraščių? Kodėl po Sekminių jie taip pasikeitė? Petro pagyrūniškos pretenzijos virto nuolankiu paklusnumu bei galingu skelbimu. Tomo abejonės virto tvirtu tikėjimu. Griaustinio sūnūs Jonas ir Jokūbas buvo visiškai pakeisti; jie tapo nuolankiais Viešpaties Jėzaus tarnais. Matas, gudrus mokesčių rinkėjas, tapo ištikimu Evangelijos metraštininku; o Marija, blogos reputacijos moteris, tapo patikima ir mylinčia Kristaus sekėja. Sekminės dramatiškai pakeitė jų gyvenimą – tai taip pat gali pakeisti ir mūsų gyvenimus. Pripildyti Šventosios Dvasios galia jie pakeitė pasaulį. Per keletą dešimtmečių Evangelija buvo nunešta iki Romos imperijos pakraščių.
Ar Jėzus pažadėjo Šventąją Dvasią vien tik šiems mokiniams? Ar dangaus galios išliejimas baigiasi tik jais? Arba galbūt Dievas turi jos ir mums tiek, kiek mes negalime įsivaizduoti? Kalbant apie Sekminių pažadą, Petras pareiškė: „Juk jums skirtas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“ (Apd 2, 39).[1]
Elena Vait patvirtina, kad ši dovana yra skirta ir mums.
„Bėgantis laikas nepakeitė atsisveikinant Kristaus duotojo pažado atsiųsti Šventąją Dvasią, kaip Savo Atstovę. Jo malonės turtai neplūsta į žemę žmonėms ne dėl kažkokių apribojimų iš Dievo pusės. Jei mes nematome šio pažado išsipildant taip galingai, kaip tūrėtų būti, tai tik dėl to, kad neįvertiname jo taip, kaip turėtume. Jei tik norėtume, Dvasia būtume pripildyti visi. Ten, kur Šventosios Dvasios poreikis menkai tejaučiamas, pastebime dvasinę sausrą, dvasinę tamsą, dvasinį nuopuolį bei dvasinę mirtį. Vos tik dėmesys nukrypsta į smulkmenas, pradeda trūkti dieviškos jėgos, kuri būtina Bažnyčios augimui bei klestėjimui ir kuri atneša į ją visus kitus palaiminimus, nors šios jėgos mums siūloma semtis be saiko“ (Apaštalų darbai, 39 p.)[2].
Biblija ir šių dienų raštuose pranašystės dovana aiškiai atskleidžia, kad Šventosios Dvasios pažadas yra skirtas kiekvienam. Dievas Šventąją Dvasią trokšta išlieti ant Jo bažnyčios šiandien. Tai ne dėl Dievo nenoro nebuvo išlieta Šventoji Dvasia vėlyvojo lietaus galia Dievo darbo užbaigimui. Visas dangus laukia, jog Dievo žmonės žengtų žingsnius, būtinus gauti Šventosios Dvasios galią, kad užbaigtų Evangelijos pavedimą.
Šioje knygoje mes dar kartą apsilankysime aukštutiniame kambaryje ir ypatingai ištyrinėsime pasiruošimą, reikalingą Šventosios Dvasios išliejimui pabaigos laikais. Kiekvienas skyrius turi tris dalis: Dievo pamokymų tyrinėjimas, Dievo pamokymų apmąstymas ir Dievo pamokimų pritaikymas. Mes ištyrinėsime nuoširdų mokinių pasiruošimą prieš Šventosios Dvasios gavimą, apmąstysime Biblijos ir E. Vait ištraukas apie Šventosios Dvasios tarnavimą ir tai, ką sužinosime, susiesime su mūsų gyvenimu, prie klausimų užpildydami tam skirtas tuščias eilutes. Meldžiuosi, kad, kai studijuosite šią medžiagą, gyvenimą keičiančioje patirtyje būtumėte pripildyti Šventosios Dvasios. Meldžiu, kad Dievas suteiktų jums galios būti galingais Jo liudytojais šiuo lemiamu žemės istorijos momentu.
Kodėl Sekminės yra reikšmingos
Sekminių diena buvo labai reikšminga žydų istorijoje. Vėlesnės penkiasdešimt dienų po Paschos primindavo Palestinos žemės ūkio cikle pavasario derlių ir Įstatymo davimą ant Sinajaus kalno po penkiasdešimties dienų išėjus iš Egipto. Krikščionims tai primena Šventosios Dvasios išliejimą. Kai kurie Sekmines vadina „krikščionių bažnyčios gimimu“. Po mirties ir prisikėlimo Jėzus buvo su mokiniais keturiasdešimt dienų (Apd 1, 3). Jis liepė jiems laukti Jeruzalėje, kad gautų galingą Šventosios Dvasios išsiliejimą, kaip buvo išpranašauta Joelio 3,1. „Paskui išliesiu Savo Dvasią ant visos žmonijos“, – pasakė Gelbėtojas. – „Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite Jos galybės ir tapsite Mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8).
Pripažindami Kristaus paliepimo reikšmingumą, mokiniai pakluso Jo nurodymams. Ten, Jeruzalėje, aukštutiniame kambaryje, jie meldėsi, atgailavo dėl savo nuodėmių, išpažino savo tikėjimo stoką, nusižemino širdimis ir naujai pašventė savo gyvenimus Šventosios Dvasios veikimui. Su dieviška įžvalga Elena Vait apibūdina, kas vyko per tas jų kartu praleistas dešimt dienų. „Po Kristaus užžengimo mokiniai susirinko kartu vienoje vietoje nuolankiai maldai Dievui. Ir po dešimties savo širdis ištiriančių dienų kelias buvo paruoštas įeiti Šventajai Dvasiai į išvalytas ir pašvęstas sielų šventyklas“ (Evangelizm, 698 p.).
„Krikščionių Bažnyčia savo gyvavimą pradėjo malda dėl Šventosios Dvasios. Ji buvo dar labai jauna, bet jau be Kristaus asmeninio dalyvavimo. Prieš pat Jo užžengimą Kristus pavedė mokiniams skelbti Evangeliją pasauliui…
Paklusdami Viešpaties žodžiui, mokiniai sugrįžo į Jeruzalę ir dešimt dienų meldėsi Dievo pažado išsipildymo. Tos dešimt dienų buvo gilaus širdies ištyrimo dienos. Mokiniai pašalino visus tarp jų buvusius nesutarimus ir arčiau susibūrė krikščioniškame bendravime… Dešimties dienų pabaigoje Viešpats išpildė Savo pažadą nuostabiai išliedamas Savo Dvasią. Kai jie su malda ir prašymais buvo „drauge vienoje vietoje“, žadėtasis palaiminimas atėjo…
Koks buvo Dvasios išliejimo Sekminių dieną rezultatas? Džiugi žinia apie prisikėlusį Išgelbėtoją pasiekė pačius atokiausius apgyvendinto pasaulio kampelius. Mokinių širdys buvo perpildytos tokiu pilnu, giliu, toli siekiančiu geranoriškumu, kad tai paskatino juos eiti iki žemės pakraščių.
Dėka Kristaus malonės apaštalai tapo tuo, kuo tapo. Nuoširdus pasišventimas ir nuolankumas, nuoširdi malda padėjo jiems artimai bendrauti su Juo. Jie sėdėjo su Juo danguje. Jie suvokė, kiek jie Jam skolingi. Dėka nuoširdžios, atkaklios maldos jie gavo Šventosios Dvasios dovaną ir tada jie pilni uolumo ėjo į priekį, nešdami sielų gelbėjimo naštą, kad paskleistų kryžiaus triumfą…
Nejau būsime mažiau uolesni nei apaštalai? Nejau mes gyvu tikėjimu nepretenduosime į pažadus, kurie jaudino mokinius iki sielos gelmių ir skatino prašyti Viešpaties Jėzaus išpildyti Jo žodį: „Prašykite ir gausite“ (Jn 16, 24)? Ir tada Dievo Dvasia ateis šiandien kaip atsakas į nuoširdžią, atkaklią maldą bei pripildys žmones galia“ (In Heavenly Places 333 p.).
„10 dienų aukštutiniame kambaryje“ medžiaga buvo parengta atsiliepiant į šį dievišką patarimą. Didysis paliepimas eina kartu su didžiu pažadu. Evangelijos skelbimo visam pasauliui užduotis šioje kartoje gali atrodyti neįmanoma, bet Dievas yra neįmanomų dalykų Dievas. Kai Šventoji Dvasia bus išlieta visoje Savo galybėje, širdys bus paliestos, gyvenimai bus pakeisti ir Dievo paskutinių laikų tiesos žinia pasklis kaip nesutramdoma liepsna. Mūsų sūnūs ir dukterys, kurie nuklydo nuo Jėzaus, sugrįš namo. Atpuolusieji sugrįš pas jų vaikystės Dievą. Kietos širdys bus suminkštintos. Šalys, priešinusios Evangelijai, taps derlingais laukais Dievo tiesos priėmimui. Žemė „nušvito nuo …skaistumo“ (Apr 18, 1). Dievo darbas žemėje bus baigtas ir Jėzus ateis.
Kodėl Dievas išliejo dangaus galias
Dangaus galios buvo išlietos per Sekmines dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, buvo tinkamas laikas. Šventoji Dvasia buvo išlieta ant mokinių kaip patvirtinimas, kad danguje buvo priimta Kristaus auka. Jis dabar buvo išaukštintas kaip mūsų Išgelbėtojas ir Viešpats. Petras paaiškino tai savo Sekminių pamoksle, kai paskelbė: „Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir Ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite“ (Apd 2, 33). Šventosios Dvasios nusileidimas buvo dieviškas ženklas, kad mokiniai Dievo soste turi Draugą, kuris kasdien suteiks galios atlikti Jo misiją. Dangaus laiko skaičiavime išmušė valanda ir Dvasia buvo išlieta visa galia. „Kristus tvirtai nusprendė apdovanoti tuos, kurie buvo su Juo ir kurie tikėjo Juo, nes tai buvo Jo išaukštinimo ir inauguracijos šventė danguje. Kokia Kristaus dovana galėtų būti pakankamai dosni ir pažymėtų bei pagerbtų Jo atsisėdimą į tarpininkavimo sostą? Ji turėtų būti verta Jo karališko didingumo. Kristus davė atstovą, dievybės trečiąjį asmenį, Šventąją Dvasią. Niekas negalėjo prilygti šiai dovanai“ (Christ Triumphant, 301 psl.).
Antroji priežastis, kodėl buvo išlieta Šventoji Dvasia, buvo tai, kad mokiniai atitiko sąlygas. Per tas dešimt dienų aukštutiniame kambaryje nutiko kažkas stebuklinga, kas paruošė juos Dvasios visoje Jos pilnatvėje priėmimui. Šiame pirmame amžiuje mokiniai gavo Šventosios Dvasios galią paskleisti Evangelijos žinią. Paskutinių laikų Dievo bažnyčia gaus Dvasios pilnatvę, kad užbaigtų Evangelijos skelbimo pasauliui užduotį.
Laikas tinkamas. Valanda jau atėjo. Viešpats apeliuoja į Savo bažnyčią dėl sąlygų atitikimo. Atidus Biblijos ir Elenos Vait raštų tyrinėjimas atskleis mokinių patirtį per tas dešimt dienų aukštutiniame kambaryje. Jie siekė atnaujinti patirtį su Dievu šiais veiksmais:
- Nuoširdi tarpininkavimo malda
- Gilus tikėjimas
- Išgyventa atgaila
- Sąžininga išpažintis
- Mylinti vienybė
- Savęs ištyrimas
- Pasiaukojantis nuolankumas
- Paklusnus atsidavimas
- Džiaugsmingas dėkojimas
- Karštas liudijimas
Kiekviename „Dieviško patarimo tyrinėjimo“ skyriuje mes išstudijuosime vieną iš šių charakterio savybių ir užduosime šiuos pagrindinius klausimus:
- Kaip galiu paruošti savo širdį Šventosios Dvasios galios pilnatvės gavimui?
- Ar yra kas nors mano gyvenime, kas trukdo Šventosios Dvasios išliejimui?
- Ar gali Dievas saugiai man patikėti Savo Šventosios Dvasios galią?
- Ar mano širdis yra pasiruošusi priimti pažadėtąjį vėlyvąjį lietų?
Kartu bestudijuodami šias temas, pajausite, kaip artėjate prie Išgelbėtojo. Kai kasdien atversite savo širdis Šventosios Dvasios įtakai, jūs patirsite net dar glaudesnį patyrimą su Jėzumi, Dvasios galia naujai pripildys jūsų gyvenimą. Šventosios Dvasios krikštas nėra kažkas, ko mes siekiame tik kartą, ir nėra kažkokia šlovinga patirtis, kurios ilgesingai laukiame įvyksiančios ateityje. Šventosios Dvasios pripildymas yra patyrimas, kurio mes siekiame kiekvieną dieną. „Kiekvienas Dievo darbininkas turi kreiptis į Jį, kad kasdien būtų Dvasios pakrikštytas. Krikščionys turi susiburti ir prašyti ypatingos pagalbos bei dangiškos išminties, kad žinotų, kaip kurti planus bei juos protingai įgyvendinti“ (Apaštalų darbai, 39 p.).
Kai studijuosite šią medžiagą, tegul Šventosios Dvasios galios patyrimas atsinaujins jūsų gyvenime ir tegul jūsų širdys būna atviros priimti viską, ką Dievas turi paruošęs Savo bažnyčiai šiandien.
Markas Finlis