Kiekvienoje kartoje Dievo Dvasia ragina žmones atgimti. Atgimimas yra nuolatinis, kasdienis patyrimas. Kiekvienas iš mūsų turėtų susitapatinti su šiais senos giesmės žodžiais: „Viešpatie, aš jaučiu, kad esu linkęs klajoti, palikti Dievą, kurį aš myliu“. Giliai viduje mes žinome, kad šie žodžiai yra tiesa.
Mūsų širdis iš tiesų yra linkusi nuklysti. Mūsų protai krypsta nuo to, kas amžina, link to, kas pasaulietiška. Mūsų mintys lengvai bėga nuo to, kas dangiška, prie to, kas žemiška. Atrodo, pernelyg dažnai esame giliai įsišaknijusių įpročių vergai. Kartais mūsų pačių požiūris ir reakcija glumina mus.
Taip yra todėl, kad mūsų prigimtis puolusi, dėl nuodėmės (Jer 17, 9). Mūsų natūralus polinkis – nusigręžti nuo Dievo ir eiti savo keliu (Iz 53, 6). Kartu su apaštalu Pauliumi šaukiame: „Vargšas aš žmogus!“ (Rom 7, 24). Kartu su Dovydu meldžiame: „Išgelbėk mane, Viešpatie, kaip tinka Tavo gerumui“ (Ps 119, 159).
Atgimimas yra susijęs su Dievo gailestingumu, siekiant gilinti Jo santykius su mumis. Atgimimo iniciatyva yra Jo. Jo Dvasia sukuria mumyse troškimą. Jo Dvasia patikina mus dėl mūsų poreikių. Jo Dvasia apreiškia Jėzaus gerumą ir malonę.
Per visą istoriją Dievo Dvasia galingai reiškėsi atgimimu. Izraeliui nutolus nuo Dievo plano ir tikslų, Jis panaudojo jauną karalių Jošiją, kad tauta sugrįžtų pas Dievą. Tai lėmė galingą atgimimą. Pašventinant Šventyklą, Dievas sakė Saliamonui: „Jeigu Mano tauta, vadinama Mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos Mano veido ir nusigręš nuo savo nedorų kelių, Aš išgirsiu Savo dangaus buveinėje, atleisiu nuodėmes ir atgaivinsiu kraštą“ (2 Met 7, 14). Dievo širdis ilgėjosi, kad Izraelis priimtų atgimimo sąlygas, patirtų atgimimo galią ir apreikštų Jo meilės šviesą visam pasauliui.
Kai Dievo tauta sureaguodavo į Jo raginimus atgimti, Viešpats galingai veikdavo vardan Savo žmonių. Taip nutiko Naujojo Testamento Bažnyčiai, taip nutiko Reformacijos metu ir Advento judėjimo laiku. Taip nutiks ir paskutiniųjų laikų Dievo žmonėms. Jo Šventoji Dvasia bus išlieta visiškai ir žemė nušvis nuo Jo skaistumo (Apr 18, 1).
Šį ketvirtį dėmesys bus telkiamas į įvairias atgimimo ir reformos puses. Kartu aptarsime tokius klausimus: Kokios yra sąlygos Dievo Dvasios išliejimui? Ar Dievas laukia kažkokios stebuklingos akimirkos, kad išlietų Savo Dvasią paskutiniųjų laikų bažnyčiai? Ką reiškia gyventi Dvasios kupiną gyvenimą? Ar galime kažkaip bendradarbiauti su Dievu, kad Šventoji Dvasia būtų išlieta jau dabar? Kaip atgimimas ir reforma prasideda?
E. Vait atgimimo svarbą apibūdino taip: „Tikrasis maldingumas ir atgimimas yra didžiausias bei labiausiai neatidėliotinas iš visų mūsų poreikių“ (Rinktiniai raštai, knyga 1, 121 p.). Dangus teikia pirmenybę atgimimui. Kas gali būti svarbiau? Šį ketvirtį tyrinėjant maldos ir atgimimo, Žodžio ir atgimimo, liudijimo ir atgimimo, baigto darbo ir atgimimo bei kitas susijusias temas, melskimės, kad Dievas galingai kalbėtų mūsų širdžiai ir patrauktų mus prie Savęs.
Kodėl neatvėrus savo širdį Jo Dvasiai dabar? Kodėl nepaprašius Jo padaryti kažką ypatinga jūsų gyvenime šiandien? Jis atsakys į jūsų maldas, ir dangaus palaimos bus išlietos taip, kaip jūs net neįsivaizdavote.
Gimęs Konektikute, JAV, Mark Finli (Mark Finley) yra visame pasaulyje žinomas evangelistas. Jis ėjo Generalinės konferencijos vice prezidento pareigas nuo 2005 iki 2010 metų. Išėjės į pensiją, jis užėmė Generalinės konferencijos prezidento padėjėjo pareigas, skirdamas dalį laiko atgimimo ir reformos iniciatyvai. Pastorius Finli ir jo žmona Ernestin (Ernestine) turi tris vaikus ir du anūkus.