Rugsėjo 1–7 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Tes 5, 12–28; Mt 5, 43–48; Gal 5, 22; Fil 4, 4; Jn 15, 4–6.
Įsimintina eilutė: „Neniekinkite pranašavimų! Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite!“ (1 Tes 5, 20–21)
Pagrindinė mintis: Paulius davė tesalonikiečiams, ir vadovams, ir eiliniams nariams, labai praktiškų dvasinių patarimų apie tai, kaip elgtis tarpusavyje.
Paulius užbaigė Pirmąjį laišką tesalonikiečiams septyniolika pamokymų (1 Tes 5, 12–22), o pabaigoje pridėjo maldą (1 Tes 5, 23–27). Šios savaitės pamoka prasideda trimis pamokymais, susijusiais su vietinės tikinčiųjų bendruomenės narių požiūriu į jų vadovus (1 Tes 5, 12–13). Po šių pamokymų užrašyti paliepimai, kaip vietinės bendruomenės vadovai turėtų elgtis su bendruomene.
Aštuoni trumpi pamokymai yra užrašyti šiose septyniose eilutėse (1 Tes 5, 16–22). Juos galima suskirstyti į dvi grupes: trys – tai patarimai, kaip išlaikyti teigiamą krikščionišką požiūrį (1 Tes 5, 16–18), o likę penki – kaip priimti naują šviesą pranašystės formoje (1 Tes 5, 19–22).
Maldoje Paulius apibendrino pagrindinę šio laiško temą: kad tikintieji Tesalonikoje ir už jos ribų toliau augtų šventumu, kol Jėzus ateis antrą kartą. Kitaip tariant, jie turėjo kiekvieną dieną rengtis Viešpaties sugrįžimui. Kokia prasme ši žinia yra svarbiausia paskutiniųjų laikų kontekste?
I. ATSAKAS Į TARNYSTĘ (1 Tes 5, 12–13)
Dvi šiandienos pamokos centre esančios eilutės primena praėjusios savaitės temą – guosti ir stiprinti vienas kitą (1 Tes 5, 11). Šis darbas atliekamas vietinėse bendruomenėse patariant ir mokant. Šiandienėje pamokoje dėmesys yra atkreipiamas į tai, kaip mokiniai turi vertinti savo vadovų pastangas.
1. Perskaitykite 1 Tes 5, 12–13. Ką Pauliaus norėjo pasakyti, ir kaip turėtume taikyti tai sau? Kokiais būdais galite geriau bendradarbiauti, palaikyti ir mylėti tuos, kurie vadovauja Viešpatyje?
Graikų kalboje 12 eilutės sandara rodo, kad trimis frazėmis antroje eilutės dalyje apibūdinama ta pati grupė, t.y. vietiniai vadovai Tesalonikos bažnyčioje. Paulius ragino narius gerbti juos. Tai gali reikšti, kad, galbūt, kai kurie bažnyčioje negerbė vadovų.
Žodžiai teikia jums pamokymų apibūdina tokį asmenį, kuris, tam tikra prasme, įspėja, net „įkrečia proto“. Paulius pripažino, kad bažnyčios vadovams dažnai teks parodyti „kietą meilę“. Toks vadovavimas ne visada yra priimamas. Vis dėlto 13 eilutėje Paulius ragino narius labai gerbti vadovus dėl sudėtingų klausimų, su kuriais jiems teko susidurti. Paulius norėjo, kad visi bažnyčios nariai taikiai sugyventų vienas su kitu.
Šių eilučių kalba atspindi senovės strategijas, kaip sutarti su žmonėmis. Pauliaus dienomis vadovai žinojo, kad tai subtilus darbas. Jomis vadovai buvo skatinami atidžiai diagnozuoti jų pasekėjų būklę, ar pasekėjas buvo pasiruošęs pasitaisyti, rinktis tinkamą laiką ir taikyti tinkamą „gydymo“ priemonę. Svarbiausia, prieš darydami pastabą kitiems, vadovai turėjo ištirti save. Krikščionims Paulius pateikė tokią struktūrą: Dievas yra vadovavimo modelis, o Bažnyčios vadovų tikslas yra nariai, kurie gyvena vertą Dievo gyvenimą.
Kai kuriose šalyse yra polinkis nepasitikėti ir mesti iššūkį vadovams; kitose – aklai paklusti. Kaip požiūris į vadovus jūsų kultūroje veikia jūsų vietinę bendruomenę?
II. TARNYSTĖS PARŪPINIMAS (1 Tes 5, 14–15)
12 ir 13 eilutėse Paulius aptarė, koks turėtų būti bažnyčios narių požiūris į jų vadovus. Šiandienėje ištraukoje (1 Tes 5, 14–15) dėmesys yra kreipiamas į bažnyčios vadovus ir kaip jie turėtų elgtis su tais, kuriems vadovauja Viešpatyje.
2. Perskaitykite 1 Tes 5, 14– 15. Kaip Paulius perspėjo bažnyčios vadovus dėl elgesio su bendruomenės nariais? Įsigilinkite į čia pateiktus principus. Kaip galime pritaikyti juos sau, kad ir koks būtų mūsų vaidmuo bažnyčioje? Tuo tarpu, kaip turėtume taikyti šiuos principus darbe, namuose, laisvalaikiu, kad ir kur būtume? Taip pat žr. Mt 5, 43–48.
Paulius ragino vadovus Tesalonikoje įspėti nedrausminguosius (1 Tes 5, 14, ). Pastarieji yra tie, kurie atsisakydavo pasirūpinti savimi, tyčia būdavo nesukalbami, nors juos reikėjo sudrausminti.
Paulius taip pat ragino vadovus suraminti mažadvasius, palaikyti silpnuosius ir būti kantriems visiems (1 Tes 5, 14). Mažadvasiai – tai nelabai pasitikintys savimi, tie, kurie jaučiasi menkaverčiai. Jie nerimavo dėl daugelio dalykų. Tokie žmonės rūpi Dievui; todėl vadovai turėtų juos palaikyti.
Silpnieji – tai turintys moralinių ir dvasinių ribotumų. Jie yra patiklūs, lengvai netenka drąsos dėl sunkumų ir baiminasi to, ko jie nesupranta. Jų širdys yra geros, tačiau jiems trūksta žinių ir jie nerimauja dėl praeities. Jiems reikia padėti išgyventi.
Paulius nurodė Bažnyčios vadovams būti kantriems su visais. Pirmieji trys patarimai 14 eilutėje yra smulkmeniškai pritaikyti įvairioms sąlygoms, kantrybė visada dera pastoracijai.
15 eilutėje Paulius tikriausia ir toliau turėjo galvoje vadovus. Kai globėjai užpuolami tų, kurie nevertina jų pamokymų, jie gali būti linkę keršyti. Tačiau, kai keršija vadovai, tai rodo, kad jų vadovavimas nebuvo skatinamas Kristaus dvasios. Tvirtam Bažnyčios vadovavimui būtina paistyti aplinkinių labo.
12–15 eilutėse daroma prielaida, kad bažnyčioje bus mokytojų ir mokinių. Esant tokiems santykiams būtina pagarba ir kantrybė. Tačiau turėtume nepamiršti 1 Tes 5, 11 (guoskite ir stiprinkite vieni kitus). Ganytojiškai globai dažnai reikia ir to, ir kito. Kartais reikia pamokyti pačius mokytojus.
III. TEIGIAMAS KRIKŠČIONIŠKAS POŽIŪRIS (1 Tes 5, 16–18)
Anot 1 Tes 5, 12–15, krikščionys turi išmokti priimti pagrįstą pamokymą ir pagrįstai pamokyti. Tai galima užtikrinti tik santykių kontekste. Esmė yra tai, kad kiekvienas krikščionis turi būti atskaitingas kitiems ir turi būti pasirengęs laikyti kitus atskaitingais. Bažnyčia, kuri meldžiasi, augs pamokymais ir paskatinimu.
3. Perskaitykite 1 Tes 5, 16–18. Kokius tris dalykus Paulius laikė Dievo valia kiekvienam tikinčiajam? Kodėl šie trys yra tokie svarbūs? Taip pat žr. Gal 5, 22; Fil 4, 4.
Mylimas adventistų pamokslininkas Glenas Kun (Glenn Coon) mėgo sakyti, kad Biblijoje yra daug daugiau paliepimų džiaugtis, nei švęsti sabatą. Tačiau mes retai teikiame džiaugsmui dėmesį, kurio jis nusipelno. Džiaugsmas yra vienas iš Dvasios vaisių (Gal 5, 22; taip pat žr. Fil 4, 4). Dvasios dėka galima džiaugtis net kančioje (1 Tes 1, 6).
Paulius tikrai buvo geras nuolatinės maldos pavyzdys. Pirmame laiške tesalonikiečiams yra apsčiai kalbama apie maldą. Paulius kviečia skaitytojus sekti jo pavyzdžiu.
Dėkingumas yra dar viena teigiama krikščioniška savybė, kurią parodė Paulius (1 Tes 1, 2; 2 Tes 1, 3). Pagoniškojo ištvirkimo šaknis buvo dėkingumo Dievui trūkumas (Rom 1, 21). Anot Tomo Erskin (Thomas Erskine): „Naujojo Testamento religija yra malonė, o etika – dėkingumas.“ (Ištrauka paimta iš F. F Bruce knygos „Paul, Apostle of the Heart Set Free“ (UK, Paternoster Press, 1977), 19 p. Todėl įdomu tai, kad graikų kalboje žodis džiaugtis ir būti dėkingiems turi tą pačią šaknį. Džiaugsmą užtikrina dėkingumas Dievui.
Atsimerkite, Dievo dovanos yra visur aplink mus. Mes tiesiog pamirštame padėkoti Jam už jas. Dažnai taip nutinka todėl, kad mes itin sutelkiame dėmesį į išmėginimus ir sunkumus. Jei nuolat ugdytume dėkingumą Dievui, būtume daug artimesni Jam, o mūsų gyvenime būtų apsčiai džiaugsmo.
Užrašykite dešimt dalykų, už kuriuos esate dėkingi. Būkite labai konkretūs. Tada padarykite kiekvieną jų trumpos maldos Dievui centru. Atkreipkite dėmesį, kaip pasikeis jūsų požiūris. Tai gali parodyti jums, kad dėkingumas yra svarbi Dievo patyrimo dalis.
IV. SANTYKIS SU „NAUJA ŠVIESA“ (1 Tes 5, 19–22)
„Negesinkite Dvasios! Neniekinkite pranašavimų! Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite! Susilaikykite nuo visokio blogio!“ (1 Tes 5, 19–22).
4. Ką Paulius sako mums čia? Kaip šie žodžiai gali būti taikomi mūsų patyrimui? Kokios blogio formos vengimas iš jūsų reikalauja ypatingų pastangų?
1 Tes 5, 12–15 Paulius perspėjo bažnyčią. 19–22 eilutėse jis įtikinėjo dėl dar vieno dalyko – pranašystės dovanos. Žodžiai negesinkite, neniekinkite, kuriais jis pradėjo šį skyrių, yra pakartotinai pabrėžiami. Apaštalas sakė tesalonikiečiams liautis daryti tai, ką jie buvo įpratę daryti.
Nors nežinome, kokią konkrečią bėdą Paulius čia sprendė, jis, atrodo, mokė juos priimti daugiau šviesos, tuo pačiu metu jis ragino juos ją išbandyti, tiesiog įsitikinti, kad tai iš tikrųjų šviesa (2 Kor 11, 14).
Pranašystės dovaną galima niekinti įvairiai. Vienas iš būdų – tai Dvasios gesinimas. Tai darome ignoruodami arba priešindamiesi tikro pranašo darbui. Atkreipkite dėmesį į priešinimąsi, net mūsų pačių gretose, pranašystės dovanai E. Vait gyvenime ir tarnystėje.
Antrasis būdas priešintis pranašystės dovanai – priimti, kas pasakyta, bet klaidingai suprasti ar taikyti. Mes galime priimti pranašišką žinią atviru protu, bet taikyti ją netinkamai esamoms aplinkybėms. To adventistai turi labai sergėtis. Mums buvo suteikta nuostabi dovana. Mes nenorime jos paniekinti piktnaudžiaudami ja.
Trečias būdas paniekinti pranašystės dovaną – suteikti pranašišką autoritetą asmenims ar raštams, kurie nebuvo Dievo įkvėpti. Bažnyčia turi nuolat budėti, išbandyti viską ir įsitikinti, ar pranašiška žinia ugdo bažnyčią.
Kaip E. Vait pranašiška tarnystė paveikė jūsų gyvenimą? Paruoškite savo atsakymą pristatyti klasėje.
V. ŠVENTUMAS PASKUTINIAISIAIS LAIKAIS (1 Tes 5, 23–28)
5. Perskaitykite 1 Tes 5, 23–24. Ką reiškia žodžiai tobulai tepašventina ir teišlaiko sveiką bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną Viešpaties atėjimui? Argi neturėtume tokie būti jau dabar?
Šiandienos ištraukoje matyti, kaip Paulius grįžo prie maldos. Apaštalo stilius panašus į 1 Tes 3, 11–13. Pagrindinė tema taip pat panaši: tobulas pašventinimas ir sveikos dvasios, sielos bei kūno išlaikymas Kristaus antrojo atėjimo metu. Paulius čia pereina prie to, ką tesalonikiečiai turėtų daryti (1 Tes 5, 12–22), ir ką Dievas atlieka mumyse (šventėjimas) ir dėl mūsų (Kristaus antrasis atėjimas).
Tikintieji dažnai nesutarė, ką šis tekstas sako apie žmogaus prigimtį ir charakterį, kurį jie tikisi turėti, kai Jėzus ateis antrą kartą. Trumpai tyrinėdami šią ištrauką, dėmesį sutelksime į tai, ką galima aiškiai pasakyti šio teksto pagrindu.
Paulius rašė, kad tai, ką daro Dievas, turi paliesti visą tikintį asmenį. Artėjant Jėzaus sugrįžimui, kiekviena tikinčiojo gyvenimo dalis turi būti paveikta šventėjimo. Kalbėdamas apie dvasią, sielą ir kūną, Paulius nemėgino moksliniu būdu paaiškinti įvairius žmogaus asmenybės „sluoksnius“ (Biblijoje protas ir kūnas sudaro vieningą visumą, o ne atskirai egzistuojančias dalis). Apaštalas pareiškė, kad mūsų kūnas ir protas būtų visiškai pavesti Dievui. Jam turi būti leista visiškai valdyti mūsų mintis, jausmus ir elgesį.
Pauliaus malda aprėpė laikmetį nuo apaštalo laikų iki Kristaus antrojo atėjimo. Tikintieji turi būti išlaikyti nepeiktini iki Viešpaties atėjimo. Paulius meldė, kad tesalonikiečiai visiškai pavestų save Dievui ir išliktų tokie iki galo. Anot šio laiško, tesalonikiečiai toli gražu nebuvo tobuli, bet tai, ką jie turėjo, buvo verta išsaugoti iki Jėzaus atėjimo. Paulius taip pat meldė, kad jie ir toliau augtų malone per santykius su Jėzumi (žr. Jn 15, 4–6).
Kaip jūs galite ir turėtumėte kiekvieną dieną ruoštis Viešpaties sugrįžimui?
Toliau tyrinėkite: „Jis dažnai išreikšdavo širdies pasitenkinimą giedodamas psalmes ir dangiškas giesmes. Nazareto gyventojai dažnai girdėdavo, kaip Jis garsiai šlovina Dievą ir Jam dėkoja. Giesmėmis Jėzus palaikė ryšį su dangumi; kai Jo artimieji skųsdavosi nuvargę nuo darbų, juos pralinksmindavo švelni melodija iš Jo lūpų.“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 58 p.)
„Kūnui ir sielai nėra nieko naudingiau už padėką ir šlovinimą. Priešintis melancholijai ir nepasitenkinimui – mūsų pareiga, panašiai kaip pareiga melstis.“ (E. Vait, „The Ministry of Healing“, 251 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Klasėje aptarkite atsakymus į ketvirtos dalies paskutinį klausimą. Pažvelkite į jį iš dviejų pusių: kaip E. Vait tarnystė veikia mūsų bažnyčią apskritai ir jūsų gyvenimą asmeniškai?
2. Įsigilinkite į tai, kaip visuomenės požiūris į valdančiuosius veikia mūsų požiūrį į vadovus bažnyčioje. Ar mūsų kultūra skatina mus negerbti valdančiųjų, ar moko rodyti jiems pernelyg didelę pagarbą? Kaip galima rasti tinkamą pusiausvyrą?
3. Kaip jūsų vietinė bendruomenė gali efektyviau patarti naujai įtikėjusiųjų charakterio ugdymo klausimais? Kokių dvasinio vadovavimo pamokymų reikia?
Santrauka: Šios savaitės ištrauka (1 Tes 5, 12–27) atspindi, kaip Paulius atkreipė dėmesį į įvairius klausimus, tačiau jis ypač pabrėžė vietinės bendruomenės dvasinio gyvenimo kokybę. Tikintieji turi padėti vienas kitam, būti linksmi ir dėkingi. Jie taip pat turi būti pasiruošę priimti naują tiesą, ypač pranašavimus, tačiau naujas mintis turi tirti ir vertinti kruopščiai. Svarbiausia, Paulius ragino visiškai pavesti Dievui visas asmeninio gyvenimo sritis ir laukti Jėzaus sugrįžimo.