„Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: ‘Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite Mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos’“ (Mt 28, 18–20).
Ar gali būti aiškiau? Prisikėlęs Jėzus, kurį jie garbino (17 eilutė), pirmosiomis Bažnyčios egzistavimo dienomis pašaukė Savo mokinius misijai: padaryti mokiniais visas pasaulio tautas. Taškas.
Nesunku įžvelgti sąsają tarp šių žodžių, pasakytų vienuolikai mokinių Galilėjoje, ir tarp žodžių Jonui Patmo saloje vėliau: „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: ‘Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!’“ (Apr 14, 6–7; taip pat žr. 8–12 eilutes)
Galima sakyti, kad trijų angelų žinia Apreiškimo 14 yra didysis priesakas paskutiniųjų žemės istorijos dienų kontekste.
Neabejotina, Dievas liepė Savo Bažnyčiai, Savo tautai, skelbti Evangeliją visam pasauliui. Mes buvome pašaukti tai daryti. Skelbti tiesą apie Jėzų ir tai, ką Jis dėl mūsų padarė (Jn 3, 16), ką Jis dabar dėl mūsų daro (Rom 8, 34), ir ką Jis darys dėl mūsų ateityje (1 Tes 4, 16), iš tiesų yra mūsų misija. Pats žodis misija nusako „siuntimą“, pavyzdžiui, siuntimą atlikti paslaugą ar tarnauti. Tai reiškia, kad žmonės eina kažką daryti. Didžiojo priesako atveju, žmonės skelbia pasauliui Evangeliją.
Šį ketvirtį mes tyrinėsime misiją pirmiausia kaip Dievo būdą pasakyti Evangeliją tiems, kurie pastarosios nežino. Misija yra esminė suverenios Dievo veiklos dalis atperkant žmoniją. Todėl mes tyrinėsime, kaip amžinas Dievo tikslas įgyvendinamas žmonėse, aprašytuose Šventajame Rašte, kuriuos Jis naudojo kaip misionierius pražuvusiems.
Galų gale, krikščioniška misija yra Dievo, o ne mūsų misija. Pastaroji yra kilusi iš Dievo širdies ir yra pagrįsta Dievo meile. Ir ši misija yra įgyvendinama per Dievo valią.
Norint geriau suprasti Dievo pavestą misiją ir dalyvavimą minėtoje misijoje, šio ketvirčio pamokos yra pagrįstos tokiu išgelbėjimo istorijos modeliu: 1. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, ir suteikė jiems laisvą valią. 2. Pirmasis vyras ir pirmoji moteris piktnaudžiavo šia laisva valia ir nepakluso Dievui, ir jie turėjo išeiti iš rojaus. 3. Dievas negalėjo panaudoti jėgos, kad jie būtų grąžinti į rojų. 4. Dievas atsiuntė Savo Sūnų misijai – mirti jų vietoje ir sutaikyti juos su Dievu. 5. Dievo misija – padaryti išgelbėjimą žinomą visiems žmonėms, taip suteikiant jiems galimybę būti atpirktiems.
Esmė, misija – tai Jėzaus paskelbimas visam pasauliui, paskelbimas, ką Jėzus padarė dėl kiekvieno iš mūsų ir ką Jis žada padaryti dėl mūsų dabar ir amžinai. Trumpai tariant, mes, žinantieji šiuos pažadus, esame pašaukti papasakoti apie tai ir kitiems.
Fuller teologijos seminarijoje daktaro disertaciją apgynęs Børge Schantz yra Loma Linda universiteto profesorius. Kartu su savo žmona Iris jis 14 metų tarnavo Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Prieš išeidamas į pensiją, bendraautorius Stivenas Tompson (Steven Wayne Thompson) užėmė direktoriaus pareigas Newbold kolegijoje Anglijoje (1984–1990) ir dekano pareigas Avondale kolegijos teologijos fakultete Australijoje (1991–2008).