Paukščių Tako galaktika
Giedrą naktį pažvelkite į dangų. Kaip toli galite matyti? Kiek daug gali aprėpti akys? Ar kada stebėjote Paukščių Taką? Jei gyvenate toli nuo miesto šviesų, tamsiomis naktimis danguje galite įžvelgti plačią, blyškiai švytinčią juostą. Tai vaizdas Paukščių Tako galaktikos centro link, kur žvaigždžių tankis yra toks didelis, kad jų spiečius skleidžia baltą šviesą.
Mes esame labai nutolę nuo galaktikos centro, nes Saulės sistema juda aplink vieną iš galaktikos vijų. Esame tarsi savo galaktikos priemiestyje, mažytis taškelis milžiniškoje, maždaug dviejų šimtų milijardų žvaigždžių jūroje.
Vis dėlto, nors ir egzistuoja tokia daugybė žvaigždžių, tačiau net pačią tamsiausią ir giedriausią naktį žmogaus akis gali matyti tik apie tris tūkstančius žvaigždžių. Iš viso plika akimi iš žemės rutulio galima matyti mažiau nei devynis tūkstančius žvaigždžių, esančių „arti“ Paukščių Tako.
Kadaise buvo manoma, kad Žemė yra Visatos centre, o Saulė ir visos žvaigždės sukasi aplink ją, tačiau atradus teleskopą ši mintis pasirodė esanti klaidinga. Kaskart išradus galingesnį teleskopą, pasirodydavo, kad Visata yra didesnė nei manyta. Mokslininkai ištyrė, kad Visata yra tokia didelė, jog ne tik mūsų planeta ir mūsų Saulė, bet ir visas Paukščių Takas yra tik mažas, vos pastebimas taškelis.
Kokio dydžio Visata?
Kokio dydžio Visata? Didesnė, nei mes galvojame ar galime įsivaizduoti! Pabandykime įsigilinti į kai kuriuos skaičius.
Kiek nukeliavote per pastaruosius metus? Trisdešimt tūkstančių kilometrų? Aštuoniasdešimt tūkstančių? Nuolatos keliaujantys verslininkai kasmet įveikia per šimtą šešiasdešimt tūkstančių kilometrų. Žiūrėdami į dangų aiškiai matome Mėnulį – jis nutolęs nuo mūsų apie keturis šimtus tūkstančių kilometrų. Mes taip pat matome Saulę, nors į ją, žinoma, nepatartina žiūrėti tiesiogiai. Ji atrodo panašaus dydžio kaip Mėnulis, bet iš tiesų yra žymiai toliau – apie šimtą keturiasdešimt aštuonis milijonus kilometrų. Ji taip toli, kad saulės šviesa žemę pasiekia daugiau nei per aštuonias minutes!
Kokio dydžio Saulė? Maždaug milijonas Žemės planetų tilptų į Saulę. Jei Žemė būtų monetos dydžio, tai Saulė būtų kaip beveik trijų metrų skersmens paplūdimio kamuolys. Ji tokia didelė, kad net sunku įsivaizduoti! Ar neturėtų Saulė būti didžiausias kūnas Visatoje?
Oriono ūkas
Pasirodo, kad už ją yra kur kas didesnių kūnų. Ar kada žiūrėjote į medžiotojo Oriono žvaigždyną, kurį lietuviai dar vadina Septyniais Šienpjoviais? Ryškioji Betelgeizės žvaigždė, esanti Oriono kairiojo peties viršuje, yra tokia didelė, kad jei ji būtų vietoj Saulės mūsų Saulės sistemoje, tai netilptų į apskritimą, kurį Žemė padaro besisukdama aplink Saulę, nuo kurios yra nutolusi per šimtą keturiasdešimt aštuonis milijonus kilometrų. Ji net netilptų į Jupiterio orbitą, kuris nuo Saulės nutolęs daugiau nei per septynis šimtus septyniasdešimt keturis milijonus kilometrų!
Tačiau didžiausia žinoma žvaigždė pavadinta Canis Majoris. Ji tokia didelė, kad jei Žemė būtų kaip moneta, o Saulė kaip trijų metrų skersmens paplūdimio kamuolys, tai Canis Majoris būtų maždaug keturių su puse kilometro pločio!
Taigi, jei Žemė būtų monetos dydžio, o Saulė – trijų metrų skersmens paplūdimio kamuolys, tai kokiu atstumu jos būtų viena nuo kitos? Maždaug per futbolo aikštės ilgį.
Sūkurio galaktika
Jei visa Saulės sistema – Saulė ir planetos – būtų monetos dydžio, tuomet Saulę matytume tik per mikroskopą, o artimiausia žvaigždė būtų nutolusi apie šimtą metrų. Jei galėtumėte judėti šviesos greičiu – t.y. 299792 km/s – vis tiek prireiktų šimto tūkstančių metų norint apkeliauti mūsų galaktiką!
Jei visa mūsų galaktika būtų monetos dydžio – atminkite, ją sudaro du šimtai milijardų žvaigždžių, – tai mūsų Saulės sistema būtų per maža, kad ją galėtume įžiūrėti per paprastą mikroskopą, o kitos galaktikos būtų nutolusios per 0,3 – 300 metrų.
Daugybė galaktikų! Daugybė žvaigždžių!
Kiek yra kitų galaktikų? Siekdami giliau prasiskverbti į erdvę, astronomai nustatė Hablo teleskopą į, rodos, tuščią plotą naktiniame danguje. Tuščią, nes ten nebuvo matomų žvaigždžių, galaktikų ar dar ko nors. Nustatė teleskopą į tamsą ir paliko vienuolikai dienų, tada atidžiai tyrinėjo nuotraukas. Šiame mažame dangaus plotelyje, kurio dydis vos siekė 3 procentus Mėnulio, matomo per pilnatį, jie atrado per dešimt tūkstančių galaktikų, – ne žvaigždžių, bet ištisų žvaigždžių galaktikų, kurių kiekviena sudaryta iš milijardų žvaigždžių.
Hablo teleskopas. Hablo tolimiausi Visatos vaizdai
Nustatę Hablo teleskopą ir palikę dvidešimt tris dienas, astronomai pamatė beveik dvigubai daugiau galaktikų! Remiantis tyrimais, jie apskaičiavo, kad šiuo metu iš žemės galima matyti ne mažiau kaip 175 milijardus galaktikų. Kiek tai būtų žvaigždžių? Jei teigiame, kad mūsų galaktikoje jų yra vidutiniškai apie du šimtus milijardų, tai pagal mano paskaičiavimus, iš viso būtų 350 000 000 000 000 000 000 žvaigždžių. Bet tai tik tol, kol nėra išrasta nauja technologija, leidžianti giliau prasiskverbti į Visatą1.
Pagalvokime apie tai truputį kitaip. Kitą kartą, kai mėgausitės pajūriu, paimkite saują smėlio. Jei paskaičiavimai teisingi, tai Visatoje yra daugiau žvaigždžių, nei smiltelių visuose pasaulio paplūdimiuose. Kai pakeliame akis į dangų, tai, ką matome, tėra tik sauja smėlio delne.
Mes jau žinome, kad Žemė nėra Visatos centras. Tačiau daugelį metų dvejojome, ar Žemė yra unikali, ar ji vienintelė planeta Visatoje. Neseniai atradome, kad daugelis žvaigždžių sistemų turi planetas. Vien mūsų galaktikoje suskaičiuota per milijardą planetų2.
Aktyvios neurono ląstelės
Keliose iš šių planetų gyvena kokios nors rūšies gyvūnai ar auga augalai? Į šį klausimą dar neturime atsakymo. Ar gali būti protingų būtybių kitose planetose? Tai klausimas, kurį užduoda daugelis astronomų.
Visatos stebuklai pralenkia vaizduotę! O mes dar net nepaminėjome ūkų, kvazarų, juodųjų skylių ir visokių kitų stebinančių Visatos objektų. Ar iš tikrųjų viskas galėjo atsirasti atsitiktinai?
Atradimų kelionė
Be abejonės, tyrinėjant Visatos paslaptis, iškyla dar labiau stulbinantys mus supančios gyvybės klausimai. Stebinantis mūsų kūno mechanizmas. Ar žinote, kad jūsų smegenyse yra daugiau neuronų ląstelių nei žvaigždžių mūsų galaktikoje?
Šioje knygoje pažvelgsime ne tik į mus supančios gyvybės paslaptis, bet ir mūsų pačių egzistavimo stebuklą. Kai kurie žmonės mano, kad mokslas turi atsakymus į visus rūpimus klausimus, tačiau kiti pripažįsta, kad moksliniai tyrimai palieka tuštumą jų širdyje.
Jau ankstyvosiomis žmonijos istorijos dienomis žmones kamavo klausimas apie gyvybės atsiradimą. Kodėl esame čia? Kur keliaujame? Kas nutinka po mirties? Kodėl pasaulis pilnas blogio ir kančios?
Mokslas tokių klausimų neuždavinėja. Jis ir nepasiūlo atsakymų į giliausius žmogaus širdies troškimus. Tačiau tai nereiškia, kad tų atsakymų neįmanoma rasti.
Tęskime atradimų kelionę. Kelionę, kurioje ieškosime stebuklų, esančių šalia mūsų, bei stebėsime, kaip šie nuostabūs dalykai vienas su kitu susiję. Eikime ir atraskime ne tik gyvenimą, apie kurį net nesvajojote, bet ir meilę, kuri pralenkia mūsų vaizduotę.
1 http://blogs.discovermagazine.com/crux/2012/10/10/how-many-galaxies-are-in-the-universe-the-redder-we-look-the-more-we-see/.
2 http://www.jpl.nasa.gov/news/news.php?release=2013-002.
Ištrauka iš knygos “Už suvokimo ribų”