Įsivaizduokite mokinių reakciją į didįjį pavedimą. Užduotis atrodė neįmanoma. Įgaliojimas nešti Evangeliją į visą pasaulį atrodė neįmanomas. Kaip gali tokia maža grupelė mokinių paveikti galingą Romos imperiją? Pirmojo amžiaus Romos visuomenėje vyravo politinės intrigos, klestėjo materializmas, egocentriškas (perdėtai jausmingas dėmesys sau) pasididžiavimas, nežabotas godumas, didžiulis amoralumas ir religiniai prietarai. Paskendusi tūkstantmečių tradicijose, Jeruzalė neatrodė daug žadanti susidomėjimo Evangelija teritorija. Šie ankstyvieji Kristaus pasekėjai tikriausiai klausinėjo ir stebėjosi šiuo Jėzaus nurodymu: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai” (Mk16, 15).
Didysis pavedimas ir didysis pažadas
Laimei, didysis pavedimas teikė daug vilčių. Jėzus tarė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite Mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28, 18–19). Jis dar pridūrė: „Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite Jos galybės ir tapsite Mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8).
Didysis pavedimas galėjo būti atliktas tik Jo galia. Mokiniai paliudijo Jo galią – ne savo. Jie ėjo pirmyn pilni Dvasios, įgalioti Dvasios ir vadovaujami Dvasios. Šventosios Dvasios buvimas ir galia jų gyvenimuose suteikė jiems sėkmės.
Koks buvo Dvasios išsiliejimo Sekminių dieną rezultatas? Geroji prisikėlusio Išgelbėtojo naujiena buvo nunešta į tolimiausius gyvenamus pasaulio kampelius. Mokiniams skelbiant atperkančios malonės naujieną, širdys atsiduodavo jos jėgai. Iš visų pusių į Bažnyčią plūdo atsivertusieji. Atsigręžė į Kristų ir nuklydėliai. Siekdami neįkainojamo perlo, nusidėjėliai susivienijo su tikinčiaisiais. Kai kurie iš tų, kurie buvo nuožmiausi Evagelijos priešai, tapo jos skelbėjais. Išsipildė pranašystė: „[…] silpniausias iš jų bus kaip Dovydas, o Dovydo namai – […] lyg Viešpaties angelas“ (Zch 12, 8). Kiekvienas krikščionis savo artimame matė Dievo meilės ir geranoriškumo apraišką. Vyravo vienas interesas; vienintelis sektinas pavyzdys nustelbė visus kitus. Tikintieji siekė tapti charakteriu panašiais į Kristų ir darbuotis dėl Jo karalystės plėtimo. (Apaštalų darbai, 37 p.).
Šventosios Dvasios galia buvo išlieta Sekminių dieną, kad įgalintų mokinius nešti Evangeliją pasauliui. Šventoji Dvasia suteikė įgaliojimus mokiniams tapti liudytojais ir rezultatai buvo stulbinami: širdys buvo paliestos. Gyvenimai buvo pakeisti. Trys tūkstančiai buvo pakrikštyti per vieną dieną. Šis evangelizacinis tempas ir toliau tęsėsi, ir dar tūkstančiai buvo įtraukti į bažnyčią per kelis trumpus metus. Apd 4, 4 sako: „Daug žmonių, išgirdusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų padaugėjo maždaug iki penkių tūkstančių.“ Apd 6, 7 sako, kad „Dievo žodis klestėjo, ir mokinių Jeruzalėje greitai daugėjo“. Anot Apd 9, 31, naujų bažnyčių buvo įkurta Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje ir jų daugėjo. Evangelija perskverbė kultūrines, tautines ir kalbines kliūtis. Petras buvo stebuklingai nuvestas liudyti Kornelijui, italų šimtininkui, kuris ieškojo tiesos, ir Pilypas išaiškino Kryžiaus paslaptis įtakingam etiopiečiui. Biblijos knyga, kurią mes vadiname Apaštalų darbais, galėjo tiksliau būti pavadinta Šventosios Dvasios darbais.
Liudijimas: Dvasios išliejimo tikslas
Kai bažnyčia silpnai domisi liudijimu, joje nėra Šventosios Dvasios. Ar Dievas išlietų Savo Dvasios galią pilnai, jei žmonės menkai tesidomėtų liudijimu? Šventosios Dvasios galia yra ne savitikslė. Pažadėtas vėlyvasis lietus yra tam, kad atskleistų Evangeliją pasauliui. Malda be dėmesio liudijimui gali sukelti egocentrišką fanatizmą. Biblijos studijos be liudijimo gali sukelti egocentriškumą. Fariziejai meldėsi, studijavo Raštus valandų valandas kiekvieną dieną, tačiau jie pasmerkė Jėzų mirti. Kodėl? Dėl vienos paprastos priežasties. Jų egocentriškuose gyvenimuose buvo mažai vietos nesavanaudiškam Mesijui.
Ir priešingai, liudijimas numarina savanaudiškumą. Nuoširdi malda, nuoširdžios Biblijos studijos ir uolus liudijimas yra tikrojo atgimimo raktas. Maldos ir Biblijos studijų pagrindinis tikslas yra nukreipti mus arčiau Jėzaus, kad Jis galėtų pasitikėti mumis ir išlietų Šventosios Dvasios jėgą Jo liudytojams. Vėlyvasis lietus nebus išlietas, kad šlovintų mūsų ego (ego – lot. aš). Jis nebus išlietas, kad pasyvius bažnyčios narius paverstų uoliais liudytojais. Ankstyvojo lietaus darbas buvo nuteisti mūsų nuodėmę, suteikti mums jėgų kovojant su priešu ir pertvarkyti mūsų prioritetus kaip liudytojų. Vėlyvasis lietus bus išlietas, kad užbaigtų Dievo malonės darbą mūsų gyvenime ir pasaulyje. Mes žinome, kad jeigu Dievo bažnyčia šiandien neįgis gyvo ryšio su dvasinio augimo šaltiniu, ji nebus pasiruošusi pjūties laikui. Jei bažnyčios nariai nesaugos savo lempų paruoštų ir uždegtų, jie negaus reikalingos malonės esant ypatingam poreikiui.
„Tik tie, kurie nuolatos gauna naujos malonės, turės jėgą, atitinkančią jų kasdienines reikmes, bei gebės ta jėga pasinaudoti. Užuot laukę kažkokio meto ateity, kai veikiant ypatingai dvasinei jėgai jie per stebuklą taps tinkami sieloms laimėti, jie turi kasdien atsiduoti Dievui, kad Jis galėtų padaryti juos Jam tinkamais indais. Jie turi kiekvieną dieną išnaudoti tarnavimo galimybes, kurios jiems prieinamos. Jie turi kasdien liudyti apie Mokytoją, kad ir kur būtų – kokio nors kuklaus darbelio sferoje namuose ar visuomeniniame darbe.” (Apaštalų darbai, 43 p.).
Aukštutiniame kambaryje mokiniai įsipareigojo skleisti Evangeliją pasauliui. Jų asmeninės darbotvarkės buvo padėtos į šalį, kad atliktų Kristaus darbą. Jų asmeniniai planai buvo sustabdyti, kad atliktų Kristaus puikų planą. Jų žmogiškos ambicijos buvo užmirštos, kad jie galėtų judėti į priekį su Kristaus troškimu atpirkti žmoniją. Jie aistringai dalijosi žinia apie Kristų, kuris keičia gyvenimą, su visu pasauliu.
Vienas noras vienijo juos visus – vykdyti Kristaus misiją ir skelbti Evangeliją pasauliui.
Koks yra jūsų svarbiausias gyvenimo troškimas? Ar jūs trokštate Šventosios Dvasios, kad Ji suteiktų jums galios liudyti? Ar jūs reguliariai dalijatės savo tikėjimu su kitais? Jei jūs būtumėte pastatytas prieš teismą už tai, kad dalijotės savo tikėjimu su kitais ir liudijote apie Jėzaus gerąją naujieną, ar būtų pakankamai įrodymų jus nuteisti? Šventoji Dvasia bus išlieta vėlyvuoju lietumi ant tų, kurie liudija Jėzaus žinią, kad Dievo darbas žemėje būtų baigtas, ir mes galėtume eiti namo. Ar nenorėtumėte pertvarkyti savo gyvenimo prioritetus ir įsipareigoti būti ištikimais Jėzaus liudytojais? Ar esate pasiruošęs leisti Šventajai Dvasiai naudoti jus bet kokiu būdu, kokiu Ji trokšta jus panaudoti? Ar galite padėti savo asmeninę darbotvarkę į šalį ir įpareigoti savo gyvenimą vienam tikslui, kad galų gale atvestumėte paklydusius pas Jėzų? Mūsų gyvenimo aplinkybės yra skirtingos. Mūsų šeimos ir darbo įsipareigojimai skiriasi. Ne kiekvienas gali padaryti tą patį. Tiesiog pasakykite Dievui, kad Jūs trokštate dalytis savo meile su kitais ir leiskite Jam vesti jus.
2 dalis: Dievo patarimų apmąstymas
Visos kitos palaimos
Apmąstydami perskaitykite sekančias ištraukas iš „Testimonies to Ministers“, 511-512 p. ir 174-176 p.
„Malonė, kurioje mes dabar gyvename, skirta tiems, kurie prašo Šventosios Dvasios malonės. Prašykite Jo palaimų. Tai yra laikas, kada mes turėtume būti labiau pasišventę mūsų pašaukimui. Mums patikėtas sunkus, bet džiaugsmingas, šlovingas darbas, atskleidžiantis Kristų tiems, kurie yra tamsoje. Mes esame pakviesti šiam laikmečiui skelbti ypatingas tiesas. Dėl viso to Šventosios Dvasios išliejimas yra labai svarbus. Mes turime melstis dėl to. Viešpats tikisi, kad mes Jo prašysime. Mes nebuvome atsidavę šiam darbui visa širdimi.
Ką aš galiu pasakyti, mano broliai, Viešpaties vardu? Kokia dalis pastangų buvo įdėta pagal tai, kiek Viešpats mums yra suteikęs? Mes negalime priklausyti nuo formos ar sistemos. Visa, ko mums reikia, tai Dievo Šventosios Dvasios augančios įtakos. „Ne galybe, ne jėga, bet Mano Dvasia, – skelbia Galybių Viešpats“ (Zch 4, 6). Be paliovos melskitės ir budėkite, dirbdami atitinkamai pagal jūsų maldas. Kai meldžiatės tikėkite ir pasitikėkite Dievu. Tai vėlyvojo lietaus metas, kai Viešpats gausiai duos Savo Dvasios. Būkite uolūs maldoje ir budėkite Dvasioje.
Jei šio pažadėto palaiminimo (Šventosios Dvasios) prašoma su tikėjimu, tai Dievo žmonėms gausiai bus duotos kartu ir kitos palaimos. Dėka gudrių priešo priemonių Dievo žmonių protai atrodo nepajėgūs suvokti ir priimti Dievo pažadus. Atrodo, jie galvoja, kad ant ištroškusios sielos gali išsilieti tik menki malonės lašai. Dievo žmonės įprato galvoti, kad turi pasitikėti tik savo jėgomis, kad iš dangaus nedaug sulauks pagalbos; o rezultatas, – jog jie turi mažai šviesos, kad pasiektų kitas mirštančias paklydime ir tamsoje sielas. Bažnyčia jau seniai tenkinasi menkomis Dievo palaimomis; ji nejaučia poreikio siekti nuostabių privilegijų, už kurias buvo sumokėta didžiulė kaina. Žmonių dvasinė stiprybė sumenko, jie jaučiasi mažais bei suluošintais ir jie laiko save netinkamais darbui, kurį Viešpats pavedė jiems atlikti. Jie nepajėgūs pristatyti Dievo švento Žodžio didingas ir šlovingas tiesas, kurios įtikintų ir padėtų atsiversti sieloms per Šventosios Dvasios veikimą. Dievo Dvasia laukia poreikio ir priėmimo. Džiaugsmo derlius bus nuimtas tų,
kurie sėja šventas tiesos sėklas. „Nors žmogus išeitų verkdamas, sėkla sėjai nešinas, jis sugrįš namo džiūgaudamas, derliaus pėdais nešinas.“ (Ps 126, 6)
Pasaulis mano, kad bažnyčios žmonės yra tikrai nelaimingi žmonės, kad tarnavimas Kristui yra nepatrauklus, kad už Dievo palaimas tikintieji turi brangiai mokėti. Sutelkdami dėmesį į mūsų išbandymus ir sunkumus, mes klaidingai kitiems parodome Dievą ir Jėzų Kristų, kurį Jis pasiuntė, nepatraukliai nupiešiame kelią į dangų; tamsa, kuri gaubia tikinčiojo sielą, yra nepatraukli, ir daug žmonių nusivilia Kristaus tarnavimu. Bet ar tie, kurie taip apibūdina Kristų yra tikri tikintieji? Ne, tikintieji remiasi Dievo pažadu ir Šventosios Dvasios palaimomis. Krikščionis turi pakloti stiprius pamatus, jei jis nori sukurti stiprų ir darnų charakterį, kad jis būtų gerai subalansuotas savo religiniuose patyrimuose. Tiktai tokiu būdu žmogus bus pasirengęs priimti iššūkius atstovaujant Biblijos tiesoms ir teisumui; jis bus pripildytas ir veiks Dievo Šventosios Dvasios dėka. Tas, kuris yra tikras krikščionis, sieja švelnumo jausmą su labai tvirtu tikslo siekimu ir nepalaužiama ištikimybę Dievui; jis jokiu būdu negali tapti jam patikėtų šventų dalykų išdaviku. Tas, kuris yra apdovanotas Šventosios Dvasios, turi beribę širdį ir intelektinius gebėjimus, kurie su stipria valia ir tikslu yra nenugalimi.
3 dalis: Dievo patarimų pritaikymas
Priimant pažadą
Ar vėlyvojo lietaus priėmimas yra ateities įvykis, priklausantis vien nuo Dievo? Ar Šventosios Dvasios išliejimas pabaigos laikais yra kažkas, ko mes turime laukti nieko neveikdami, kol ateis tinkamas laikas? Ar Dievas laukia tam tikro momento ateityje, kad išlietų Savo Šventąją Dvasią, kai pranašiški įvykiai išsipildys?
Šiandienos pamokoje mes studijuosime dieviškąją apvaizdą apie Šventosios Dvasios išliejimo laiką!
1. Kokių konkrečių patarimų dėl vėlyvojo lietaus išliejimo Senojo Testamento pranašai Zacharijas ir Ozėjas duoda mums? (Žr. Zch 10, 1; Oz 10, 12 )
2. Kada ateis laikas vėlyvajam lietui? (Žr. Testimonies to Ministers, 511.512 p.)
A. ” Malonė, kurioje mes dabar gyvename, numatyta tiems, kurie prašo…
Prašykite Jo palaimų. Tai yra laikas, kada mes turėtume būti labiau pasišventę mūsų pašaukimui.”
B. “Tai yra…
Daugelis bažnyčios narių laukia, kada ateityje bus išlieta Šventoji Dvasia, tačiau Dievas žada mums, jog mes galime Ją gauti dabar.
3. Kokį įspūdį apie Šventąją Dvasią mes dažnai patiriame? (Testimonies to Ministers, psl 174.)
“Kiti palaiminimai ir privilegijos laukia žmonių, kol juose atsiras noras pabudinti bažnyčią, kad gautų Dievo pažadėtą palaimą, tačiau…
4. Kuo pasireiškia Šventosios Dvasios galios trūkumas? Skaityti „Testimonies to Ministers“ 174 ir 175 puslapiuose, pagal antraštę „Visi kiti palaiminimai.“ Tada surašykite palaiminimus, kuriuos mūsų Viešpats taip laisvai mums siūlo vėlyvuoju lietumi.
„Dievo tauta, atrodo, nesugeba ____________________________________________
„Dievo žmonės įprato____________________________________________________
„Jų dvasinės stiprybės buvo_______________________________________________
„Jie yra nepatyrę________________________________________________________
„Jie negali_____________________________________________________________
Pažvelkite į kiekvieną aukščiau išvardytą trūkumą ir paverskite jį teigiamu. Ką Šventosios Dvasios išliejimas atneš į mūsų gyvenimus, kas yra visiška priešingybė prieš tai išvardytiems dalykams nuo “A” iki “E”?
A. B. C. D. E.
5. Kokį pažadą mūsų Viešpats davė mums apie Šventosios Dvasios išliejimą? (Testimonies to Ministers, psl 175.)
„Dievo galia ____________________________________________________________.“
Visas dangus trokšta išlieti vėlyvąjį lietų. Kai mes nuolankiai siekiame Dievo, išpažindami savo nuodėmes, nusižemindami širdyse, atiduodami savo gyvenimą Jo tikslams, Jis veiks mumyse galingai. Jis padarys mums tai, ko mes niekada negalėtume padaryti patys. Jo meilė bus atskleista pasauliui. Jo malonė pakeis mūsų gyvenimus. Minios džiaugsis Jo tiesoje. Dievo darbas žemėje netrukus bus baigtas, ir Jėzus greit ateis.
Ieškant gilesnės patirties
Ar jūs trokštate gilesnės patirties su Dievu? Ar jūs jaučiate galingą Šventosios Dvasios poreikį savo gyvenime? Ar norėtumėte kartu su Kristumi dalyvauti šios žemės istorijos užbaigimo darbe? Ar jūs norite gauti Šventosios Dvasios išliejimą tam, kad pabaigtumėte Dievo darbą žemėje?
Dešimtyje šios knygos skyrių mes ištyrinėjome, kaip pasirengti Šventosios Dvasios vėlyvojo lietaus priėmimui. Šventoji Dvasia pripildė mūsų širdis. Mes pajutome Jos Artumą. Ji mus atvedė prie gilesnio atsidavimo Jai. Įpročiai ir požiūriai, kurių mes nežinojom, kad egzistavo mumyse, išlindo į paviršių. Ilgai puoselėtos nuodėmės paliko mus. Mes, atsiklaupę prieš mūsų Viešpatį, išpažinome ir atgailavome už visą laiką, kai mes Jį nuvylėme. Vienybėje mes Jo ieškojom maldoje su kitais krikščionimis, ir mes tapome dvasiškai atnaujinti šiais užtarimo laikotarpiais.
Jūs tikriausiai svarstote: „Kaip aš galiu išlaikyti šią naują patirtį? Ar yra kokių konkrečių dalykų, kuriuos dabar aš galiu padaryti, kad išlaikyčiau šiuos glaudesnius santykius su Dievu?“ Laimei, yra. Ateinančiomis dienomis galite padaryti tris konkrečius dalykus, kad nuolat augtumėte Jėzuje.
1. Paskirti konkretų laiką kiekvieną dieną maldai. Kai jūs atsiklaupsite prieš Jo sostą, Jėzus atsiųs Savo Dvasią jums kasdien. Prašykite Jo pažado Lk 11, 13: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“. Pasirinkite maldos partnerį arba prisijunkite prie maldos grupės ir skirkite laiko kas savaitę susirinkti. Šios maldos sesijos taps jūsų tikėjimo inkaru.
2. Įsipareigokite praleisti laiką kiekvieną dieną studijuojant Jo Žodį. Šventoji Dvasia pripildo mūsų gyvenimą, kai mes pripildome savo protus Dievo Žodžiu. Mes esame keičiami, transformuojami ir atnaujinami per Dievo Žodį. Apaštalas Petras, kuris patyrė gyvenimą keičiančią galią per Sekmines, priminė bendrakeleiviams krikščionims, jog jie buvo gavę “brangius bei didžius pažadus, kad per juos taptumėte dieviškosios prigimties dalininkais, pabėgę nuo sugedimo, kurį skleidžia pasaulyje geiduliai” (2 Pt 1, 4). Galbūt norėsite sutelkti dėmesį į Jėzaus gyvenimą ir mąstyti apie Jo gyvenimą, kaip užrašyta evangelijose. Jūs būsite įkvėpti Jo meilės ir paskatinti giliau eiti savo krikščioniškojo tikėjimo taku. Asmeninis, pasišventęs Biblijos tyrinėjimas yra viso tikro dvasinio augimo pagrindas.
3. Padarykite liudijimą savo kasdienio gyvenimo dalimi. Ieškokite galimybių pasidalyti savo tikėjimu kasdien. Liudijantys krikščionys yra augantys krikščionys. Įsitraukite į kurią nors tarnavimo sritį savo vietinėje bendruomenėje. Nes „palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35), kai mes dalijamės su kitais Jėzaus meile, mes esame tie, kurie yra labiausiai palaiminti. Liudijimas numarina savanaudiškumą. Jis veda mus į gilesnę priklausomybę nuo Dievo. Jis priverčia mus pulti ant kelių ir siekti Jo galios, ir jis veda mus atgal prie Biblijos, kad surastume atsakymus į klausimus, kurių kiti klausia. Per Sekmines Jėzaus pažadas Jo mokiniams buvo suteikti mokiniams galios skleisti Evangeliją pirmojo amžiaus pasaulyje. Dvasios išliejimo tikslas paskutinei kartai yra įgalinti Jo žmones užbaigti užduotį. Tai reiškia – baigti Jo darbą. Tai reiškia – įgalinti Jo bažnyčią liudyti.
Ar norėtumėte būti didingo Dievo darbo dalis? Ar norėtumėte prisijungti prie vis augančių bažnyčios narių gretų, kurie ieško Jo maldoje, suteikiant prioritetą Jo žodžio studijavimui ir Jo karalystės liudijimui?
Jei tai yra jūsų noras, ar jūs dabar nulenksite galvą ir prisiimsite šį įsipareigojimą? Kai tai padarysite, mūsų Viešpats atsakys iš dangaus ir galingai veiks jūsų gyvenimą. Meldžiuosi, kad Šventoji Dvasia pripildytų jūsų gyvenimą ir kad jūs taptumėte Dievo atstovu savo šeimoje, savo vietinėje bendruomenėje ir savo visuomenėje.