AMERIKA IR BABELĖ

Birželio 2–8 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 13, 1–12; 14, 9–11; 16, 2; 19, 20; 20, 4; Jer 51, 6–7. 53. 57; Apr 18, 1–4.

Įsimintina eilutė: „Anuo metu pasirodys Mykolas, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas. Užeis metas tokių vargų, kokių dar niekada nėra buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet tuo metu bus išgelbėta tavo tauta, visi, kurie tik rasti įrašyti knygoje“ (Dan 12, 1).

Praėjusią savaitę tyrinėjome „netikrą trejybę“ – šėtoną (slibinas) ir dvi žemiškas galias, kurie kartu lems Dievo tautos persekiojimus.

Viena iš šių galių tai – žvėris iš jūros (Apr 13, 1–10), panašus į leopardą, lokį ir liūtą (Apr 13, 2), simboliai, paimti iš Dan 7, 4–6. Šeštoje temoje tyrinėjome, kad Danieliaus 7, po Babilono (liūto), Medo-Persijos (meškos) ir Graikijos (leopardo) iškilimo, paskutinė žemiškoji galia yra Roma. Ji susiformavo kaip pagoniška Roma ir tada virto popiežiška Roma, mažesnio rago galia Dan 7, 7–8; 19–21; 23–25, kuri iškilo tiesiogiai iš ketvirto žvėries. Mes taip pat tyrinėjome, kad daugelis popiežiškos Romos savybių, kaip aprašyta šiame Danieliaus 7 skyriuje, pasikartoja Apr 13, 1–10 paminėtame žvėryje. Tad tyrinėjantieji Raštą Romą laiko viena iš pagrindinių priešininkų Apreiškimo 13 paskutiniųjų laikų įvykiuose.

Tačiau Roma nėra viena. Nusakyta ir kita jėga. Šią savaitę daugiausia dėmesio skirsime Apreiškimo 13 ir čia aprašytiems įvykiams bei galioms, ir kaip visada klausime: ką reiškia šie įvykiai ir kaip mes galime jiems pasirengti?

MIRŠTAMOJI ŽAIZDA UŽGIJO

Perskaitykite Apr 13, 1–10 ir apmąstykite priežastis, kodėl šios eilutės nurodo į popiežiją, jos vaidmenį ir praeityje, ir ateityje. Atkreipkite ypatingą dėmesį į tai, koks jai suteiktas svarbus vaidmuo. Ką tai reiškia paskutiniųjų dienų įvykių kontekste?

Nors Dievas turi ištikimų žmonių visose bažnyčiose, Šventasis Raštas atkreipia dėmesį į ypatingą šios institucijos vaidmenį istorijai ir paskutinių dienų įvykiams.

Perskaitykite Apr 13, 3. Kas čia vyksta ir ko tai moko apie Romos reikšmingumą?

Šimtmečius Romos bažnyčia buvo centrinė religija ir daugeliu atžvilgių politinis Vakarų pasaulio centras. Jos galios pavyzdys yra akivaizdus Romos imperatoriaus Henriko IV pasakojime, kai supykdęs popiežių Grigalių VII, valdovas atvyko į popiežiaus pilį, norėdamas susitaikyti. Romos imperatorius buvo priverstas laukti tris dienas lauke, kol popiežius jį priėmė. Grigalius VII, pradžiugintas savo pergalės, gyrėsi, kad jo pareiga yra atimti iš karalių puikybę.

Nepaisant to, Reformacijos, Šviečiamojo amžiaus ir Prancūzijos revoliucijos įtaka sugriovė politinį ir religinį Romos viešpatavimą XVIII a. pabaigoje. Vienas iš popiežių, Pijus VI, 1798 m. buvo paimtas į nelaisvę Prancūzijos kariuomenės ir mirė tremtyje 1799 m.

Tačiau Apreiškimo 13 kalba apie atgimimą, jo mirštamos žaizdos užgijimą. Ir nors šiandien Roma nebeturi tokios politinės galios, kaip Grigaliaus VII dienomis, tačiau dėl pastarųjų popiežių populiarumo, tai yra įtakinga jėga tiek religiškai, tiek politiškai (pvz., popiežius Pranciškus kalba abejiems JAV Kongreso rūmams 2015 m. buvo pirmasis toks istorinis įvykis). Pasak pranašysčių, ši įtaka tik augs.

Kaip mes galime būti ištikimi žiniai, kurią esame pašaukti skelbti, bet tai daryti taip, kad ji užgautų kuo mažiau? Tačiau, mums skelbiant turimą tiesą, kodėl mes negalime pasikliauti „politiniu korektiškumu“?

JAV PRANAŠYSTĖSE

Žmonės klausia, ir tai suprantama: kaip Roma gali turėti tokią įtaką šiandien ar ateityje, kaip parašyta Apreiškimo 13? Seniai praėjo tos dienos, kai ji galėjo vadovauti kariuomenėms, tokioms kaip anksčiau. Atsakymas taip pat randamas Apreiškimo 13.

Perskaitykite Apr 13, 11–12. Kokie ženklai mums padeda nustatyti, kokia tai galia?

Ankstesnis žvėris ilgą laiką protestantų buvo laikomas Roma, aprašyta kaip gavusią galią keturiasdešimt dviem mėnesiams (Apr 13, 5). Keturiasdešimt du mėnesiai prilygsta „vienam laikotarpiui, dviem laikotarpiams ir pusei laikotarpio“ Dan 7, 25 arba 1260 pranašiškų dienų (Apr 12, 6), laikas, per kurį popiežiškoji galia engs priešininkus. Šis pranašiškas laikotarpis (laikantis principo, kad diena prilygsta metams) prasidėjo su popiežiaus viršenybe 538 po Kr. ir baigėsi 1798 metais, kai popiežius buvo paimtas į nelaisvę. Tuo metu popiežiaus galiai teko mirtina žaizda, ir pranašystė buvo išpildyta.

Apytiksliai šiuo laikotarpiu istorijoje, „keturiasdešimt dviem mėnesiams“ einant į pabaigą (1798 m.), atsirado dar viena galia (Apr 13, 11; Apr 13, 1), šį kartą atslenkanti nuo sausumos, kuri skiriasi nuo daugelio ankstesnių galių, išnirusių iš jūros (žr. Dan 7, 2–3), simbolizuojančios minias ir tautas. „Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi ištvirkėlė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos“ (Apr 17, 15).

Dėl šių ir kitų priežasčių ši galia turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos, atsiradusios santykinai negausiai apgyvendintoje pasaulio dalyje ir neturėjusios nugalėti jokių didelių imperijų.

„Kuri Naujojo Pasaulio nacija 1798 m. pradėjo įgauti jėgų ir ėmė stiprėti bei atkreipė į save pasaulio dėmesį? Šio simbolio pritaikymas nekelia jokių abejonių. Vienintelė nacija atitinka visas šios pranašystės detales ir neabejotinai nurodo, kad tai yra Jungtinės Amerikos Valstijos“ (E. Vait, Didžioji kova, 381 p. [2017m. laida]).

Nors ši galia pirmiausia nusakyta kaip turinti du ragus, panašius į avinėlio, simbolizuojančio švelnumą, ji kalbės „kaip slibinas“ (Apr 13, 11), nurodant persekiojimo laiką, kaip buvo ankstesnės galios laikotarpiu. Tuomet Apr 13, 11–17 atsako į klausimą, kaip Roma gali daryti išpranašautą įtaką. Ji užnugariu turės Jungtinių Amerikos Valstijų galybę – štai kaip.

GARBINIMO KLAUSIMAS

Per visą šventą istoriją Viešpats nuolat turėjo susidurti su tais, kurie pasiduodavo stabmeldystei ir kitokioms netikro garbinimo apraiškoms (žr. Mt 4, 8–10). Galutinėje krizėje, kaip aprašyta Apreiškimo 13 skyriuje, vėl bus aktualus klausimas dėl garbinimo. Dievo tauta taip pat turės pasirinkti, ką garbinti ir kam tarnauti (žr. Joz 24, 15).

Antroje temoje, pavadintoje „Danieliaus knyga ir pabaigos metas“, tyrinėjome pasakojimą apie tris žydus, kuriems buvo nurodyta „pagarbinti aukso statulą“ (Dan 3, 5). Taip pat tyrinėjome, kad Apreiškimo 13 skyriuje pavartota kalba, nusakanti persekiojimus, su kuriais paskučiausiais laikais susidurs Dievo tauta. Tai yra, įvykiai Danieliaus 3 yra pranašiškas ženklas tam, kas įvyks paskutinėmis dienomis, kaip nurodo esamas žvėries galių kontekstas Apreiškimo 13. Visiems buvo liepta garbinti aukso statulą, priešingu atveju grėsė būti įmestiems į ugnimi plieskiančią krosnį. Panašiai Apreiškimo 13: „kad visi, kurie atsisakys pagarbinti žvėries atvaizdą, būtų žudomi“ (Apr 13, 15).

Perskaitykite Apr 14, 9–11; 16, 2; 19, 20; 20, 4. Ką šios eilutės pasako mums apie tai, koks svarbus bus garbinimo klausimas?

Babilonas visada buvo netikro garbinimo sostinė. Babelio bokštas liudijo jo statytojų troškimą, kaip Liuciferio: „Užlipsiu ant aukščiausių debesų“ (Iz 14, 14), – taip pat pastangas išsigelbėti kito tvano atveju. Tad jie atsisakė tikėti Dievo pažadu, kad niekada nebebus kito tvano (Pr 9, 8–11).

Naujoji Babilono imperija taip pat išaukštino žmonių rankų darbą. Nebukadnecaras išliaupsino šaunų Babiloną, kurį pasistatė „didele galybe“ (Dan 4, 27). Vėliau karalius Belšacaras paėmė puotai auksinius Saliamono šventyklos indus. „Jie gėrė vyną ir šlovino dievus, padarytus iš aukso ir sidabro, žalvario, geležies, medžio ir akmens“ (Dan 5, 3–4). Atkreipkite dėmesį, kad šventyklos indai buvo pripildyti svaiginančio vyno, kuris atbukino jautrumą visų, kurie iš jų gėrė. Dėl to daugelis mieste mirė, kai Babilonas žlugo. Tai, kas išoriškai atrodo kaip tiesa, gali apgauti mus ir slėpti mirtiną „Babilono vyną“. Netikras garbinimas ir klaidingos idėjos yra šėtono karalystės valiuta.

Kaip mes galime įsitikinti, kad mes dabar nepasiduodame netikram garbinimui?

DIDŽIOJI BABELĖ

Perskaitykite šiuos tekstus. Ko jie moko apie Babiloną? Jer 51, 6–7. 53. 57; Zch 2, 11; Apr 17, 5–6; 18, 2–3.

Ankstesnėje dalyje tyrinėjome, kad Babilonas labai seniai yra klaidingo garbinimo sostinė; tad tai yra tinkamas paskutiniųjų laikų galios, suvedžiojančios tautas, simbolis.

Palyginkite slibiną, žvėrį iš jūros ir skaisčiai raudoną žvėrį (Apr 12, 3; 13, 1–3; 17, 3). Kokie yra panašumai ir skirtumai?

Visi trys turi septynias galvas ir dešimt ragų, kurie simbolizuoja Danieliaus 7 žvėrių galvų ir ragų sumą. Kiekviena kita imperija buvo pastatyta ant ankstesniųjų. Panašiai skaisčiai raudonas žvėris jungia slibino ir žvėries iš jūros elementus (atitinkamai simbolizuojančius pagonišką ir popiežiškąją Romą), taip pat žvėrį nuo sausumos (Ap 13, 11–14), apjungiant „visas tris galias – visus Dievo priešus – į tikrąją koaliciją.“ (Jacques B. Doukhan, Secrets of Revelation, The Apocalypse Through Hebrew Eyes (Hagerstown, Md.: Review and Herald® Publishing Association, 2002), 162 p.) Papildomas elementas Apreiškimo 17 yra ištvirkėlė, sėdinti ant skaisčiai raudono žvėries, ir simbolizuojanti uždraustą religinių ir politinių galių sąjungą. Ši ištvirkėlė smarkiai priešpriešinama moteriai Apreiškimo 12:

Kaip šlykštybių motina, Babilonas buvo užsiėmęs dauginimųsi. Atskalūnė bažnyčia turi daug atskalūnių dukterų. Bet Dievas neprisiima atsakomybės už paskelbtus klaidamokslius ir žiaurumus, kuriuos lėmė atskalūnė krikščionybė. Jo tikroji tauta, nors ir šėtono puolama, išgyveno per amžius.

Apr 14, 8 jau įspėjo dėl Babelės žlugimo arba tiesos atsižadėjimo, kuris galiausiai paskatina paskutinę apgaulę, priimant žvėries ženklą (Apr 14, 9–11). Šis perspėjimas bus pakartotas su daug didesne galia, pasiekdamas kulminaciją vienu paskutiniu paraginimu Dievo tautos žmonėms, kurie vis dar yra Babelėje, išeiti iš jos ir prisijungti prie likučio bažnyčios paskutiniaisiais laikais (Apr 18, 1–4).

IŠEIK IŠ JOS, MANO TAUTA

Daugelį metų tyrinėjantieji Rašto pranašystes su dideliu susidomėjimu seka pasaulinius įvykius, ypač, kaip pastarieji susiję su paskučiausiais laikais. Pavyzdžiui, pagalvokite apie Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį. Dar 1851 m. kai kurie adventistai Ameriką laikė antrąja žvėries galia (Apr 13, 11–15), o tai nuostabu, atsižvelgiant į anuometinį Jungtinių Amerikos Valstijų statusą. 19 šimtmečio viduryje didžiosios Senojo pasaulio galios vis dar buvo Prūsija, Prancūzija, Austrija-Vengrija ir Anglija. Tuo metu Amerikoje buvo taikos meto kariuomenė, apie dvidešimt tūkstančių vyrų, viena dešimtoji karių, dalyvavusių Vaterlo mūšyje (1815 m.). 1814 m., vos prieš keturiasdešimt metų, britai įsiveržė ir sudegino Vašingtoną. 1867 m. Sėdinčiojo Buliaus indėnų kovotojai išžudė generolo Kusterio (Custer) septintąjį JAV kavalerijos pulką. Tad net kai kuriems komentatoriams įvardijus Jungtines Valstijas kaip galią, kuri vieną dieną vers pasaulį pasidaryti „žvėries ženklą“, ši tauta vis dar kovojo su Amerikos indėnais ir ne visada laimėdavo!

Neabejotina, pasaulio įvykiai rutuliojasi taip, kaip tikėjome. Tačiau reikia, kad įvyktų dar daugiau dalykų, kol bus galas. Štai kodėl, pavyzdžiui, kalbant apie „žvėries ženklą“, labai svarbu pabrėžti, kad šiuo metu niekas jo nepriėmė, nepriklausomai nuo to, ar žmogus laikosi ketvirtojo įsakymo, ar ne.

Be to, reikia, kad įvyktų dar daugiau įvykių.

Perskaitykite Apr 18, 1–4. Kas čia vyksta ir kodėl mums tai svarbu prisiminti dabar? Ko šios eilutės mus moko apie mūsų misiją pasaulyje?

Šios eilutės vaizduoja niūrų pasaulį politiniu, moraliniu ir dvasiniu požiūriu. Jos parodo piktavališko religinio klaidamokslio įtaką pasauliui. Tuo pačiu metu jos teikia didelę viltį, nes kitas angelas iš dangaus apšviečia pasaulį savo šlove. Be to, Dievui ištikimi žmonės, tie, kurie dar nežino, ką jie turi žinoti, yra pašaukti iš Babelės. Tai reiškia, kad iki pat galo Dievo tauta, kuri jau išėjo iš Babelės, turi atlikti darbą dėl tų, kurie vis dar yra joje.

Ką mums turėtų reikšti tai, kad Viešpats kai kuriuos iš Babelės vadina „Mano tauta“? Kodėl mums tai svarbu prisiminti, kai mes bendraujame su kitais?

Tolesniam tyrinėjimui: Šėtono išpuolis prieš Dievo Įstatymą – tai išpuolis prieš patį Dievą, Jo valdžią ir valdymą. Tad paskutinėmis dienomis, paskutiniosios krizės kulminaciniuose įvykiuose, šėtonas puola tuos, kurie laikosi „Dievo įsakymų“ (Apr 12, 17; 14, 12), nes jie vieninteliai žemėje atsisakys atiduoti piktajam pagarbą per jo įgaliotinius čia žemėje. Kova, kurią jis anksčiau pradėjo prieš Dievą danguje, bus tęsiama čia žemėje, ir kaip jis buvo nugalėtas danguje, jis taip pat bus nugalėtas čia žemėje. „Nuo pat didžiosios kovos pradžios danguje šėtonas siekė panaikinti Dievo Įstatymą. Norėdamas pasiekti savo tikslą, jis sukilo prieš Kūrėją ir, nors išvarytas iš dangaus, tęsia tą pačią kovą žemėje. Šėtonas ryžtingai siekia tik vieno – apgauti žmones ir priversti nusižengti Dievo Įstatymui. Nesvarbu, tai pasiekiama, atmetant visą Įstatymą ar tik vieną iš jo įsakų – rezultatas visiškai toks pat. Tas, kuris nusižengia vienu dalyku, nepaiso viso Įstatymo. Jo pavyzdys ir poveikis kitiems rodo, kad jis nusižengė. Jis lieka kaltas ir dėl visų įsakymų (Jok 2, 10).“ (E. Vait, Didžioji kova, 504 p. [2017m. laida])

Klausimai aptarimui:

Klasėje aptarkite pasaulinius įvykius ir kaip jie parodo, kad tai, ką mes tikime, turi įvykti paskutinėmis dienomis. Kas vis dar turi įvykti? Kaip mes galime išmokti budėti ir stebėti laikų ženklus, vengdami fanatizmo, datų nustatinėjimo ir drąsių pareiškimų dėl dalykų, kurių Raštas ir E. Vait aiškiai nemoko?

Įsigilinkite į garbinimo klausimą. Ką reiškia kažką garbinti? Kaip mes garbiname tai, ką garbiname?

Daugiau dėmesio skirkite minčiai, kad Dievas vis dar turi žmonių Babelėje. Kaip mes suprantame sąvoką „Babelė“ (kuri akivaizdžiai yra simbolinė, o ne tiesioginė)? Ko tai mus moko apie mūsų pareigą toliau skelbti mūsų žinią kitiems, nepriklausomai nuo jų politinių ar religinių įsitikinimų?