Birželio 16–22 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 14, 8; 16, 19; Iz 52, 9; Apr 18, 1–10; 16, 12–16; 1 Kar 18, 1–40; 1 Kor 15, 1–2.
Įsimintina eilutė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas, slėpinys: ‘Didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina‘“ (Apr 17, 5).
Jau minėjome, Apreiškimo knyga yra kupina simbolių ir kalbos, paimtų tiesiai iš Senojo Testamento. Pavyzdžiui, Apreiškimo knygoje Babilonas paminimas šešis kartus. Tačiau čia nekalbama apie senovės Nebukadnecaro karalystę, kuri išnyko iš pasaulio istorijos prieš šimtus metų. Vietoj to Jonas naudojo Senojo Testamento simbolius, kad išreikštų tiesą. Šiuo atveju Babilonas – didžiulė politinė ir religinė galia, kuri engė Dievo tautą – dabar nusako didžiules religines ir politines jėgas, kurios galų gale bandys padaryti tą patį.
Panašiai yra su žodžiu Harmagedonas, kuris pavartotas tik Apreiškimo knygoje, bet yra pagrįstas hebrajų kalbos fraze, kuri, atrodo, reiškia „Megido kalną“, vietą senovės Izraelyje. Daug spėliojama apie Harmagedoną, daug žmonių tikisi milžiniško karinio mūšio, kuris vyks Megide, artinantis pasaulio pabaigai.
Šią savaitę mes tyrinėsime Babiloną ir Harmagedoną bei stengsimės suprasti, ką šie Rašto simboliai mums sako.
„SAVO ĮNIRŠIO VYNU“
Perskaitykite Apr 14, 8; 16, 19; 17, 5; 18, 2. 10. 21, šešias nuorodas į Babiloną Apreiškimo knygoje. Atsižvelgiant į Babilono istoriją, kaip jis pasirodė Senajame Testamente, ko šios eilutės mus moko apie Babiloną, kaip jis pasirodo paskutinių dienų įvykių kontekste?
Sakoma, kad Raštas – tai pasakojimas apie du miestus, Jeruzalę ir Babiloną. Jeruzalė simbolizuoja Dievo miestą ir Jo Sandoros tautą per visą Raštą (Ps 102, 22; Iz 52, 9; 65, 19; Apr 3,12), Babilonas – priespaudą, smurtą, melagingą religiją ir tiesioginį maištą prieš Dievą.
Pavyzdžiui, pagalvokite apie Babelio bokštą (Pr 11, 9). Hebrajų kalbos žodis „Babelis“ yra tas pats žodis „Babilono“ karalystei nusakyti. 1 Pt 5, 13 apaštalas siunčia sveikinimus nuo bažnyčios „Babilone“, kuriuo paprastai laikomas ne senoji griuvėsių karalystė, esanti šiuolaikiniame Irake, bet pati Roma, netrukus tapsianti bažnyčios engėja. Tai įdomus apibūdinimas, atsižvelgiant į Apreiškimo knygą ir joje pateiktą Romos vaidmenį.
Perskaitykite Apr 14, 8; 18, 3. Ką šios eilutės atskleidžia apie piktybinę Babilono įtaką pasauliui ir Dievo tautai?
Neabejotina, galia, kurią simbolizuoja Babilonas, kaip atskleista Apreiškimo knygoje, yra labai sugedusi su savo korupcine įtaka visam pasauliui. Frazė „savo paleistuvingo įniršio vynu“ (Apr 14, 8) aiškiai nurodo į melagingą doktriną, melagingą mokymą ir sugedusią praktiką bei iš jų kylančius galutinius padarinius. Babilonas yra blogis, kuris sklinda į visas tautas (Apr 18, 3). Todėl kiekvienas turi budėti, kad nebūtų taip pat sugadintas.
Pažvelkite į šiandienį pasaulį: sugedimas, sumaištis, priespauda. Ko tai turėtų mus mokyti apie mūsų poreikį būti įsitvirtinusiems Jėzuje ir Jo Žodyje?
BABELĖ KRITO
Kad ir kokia sugedusi ir toli siekianti buvo Babilono įtaka pasauliui, Apreiškimo knyga moko, kad vieną dieną visa tai baigsis.
Perskaitykite Apr 18, 1–10. Ką šios eilutės mums pasako apie didžiąją Babelę?
Antrojo angelo žinia (Apr 14, 8) apie Babelės žlugimą yra kartojama čia, Apr 18, 2. Tai išraiška, kokia ji sugedusi.
„Biblija sako, kad prieš Viešpaties antrąjį atėjimą šėtono darbą ‘lydės įvairūs galingi darbai, ženklai ir netikri stebuklai.‘ Tiems, kurie ‘atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išganiusi, bus siųstas galingas paklydimas, idant tikėtų melu‘ (2 Tes 2, 9–11). Babelė nekris galutinai tol, kol neišsipildys anksčiau aprašytieji įvykiai ir visos krikščioniškos bažnyčios nesudarys su pasauliu stiprios sąjungos. Pokyčiai akivaizdūs, tačiau Apreiškimo knygoje (14, 8) nurodyta būsena galutinai išsipildys ateity“ (E. Vait, Didžioji kova, 337 p. [2017m. laida]).
Ar šis galutinis išsipildymas atėjo tik dabar, žino vienas Dievas. Tačiau mes žinome, kad, pasak šių eilučių, dvasiniam Babilonui vieną dieną teks Dievo teismas dėl jo didžio blogio. „Mat jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktenybes“ (Apr 18, 5). Ši frazė taip pat atspindi Senojo Testamento kalbą apie senovės Babiloną (žr. Jer 51, 9), o tai reiškia, kad teismo metas tikrai ateis.
Žinoma, šis artėjantis teismas neturėtų stebinti. Galų gale, teismą patyrė ir senovės Babilonas (žr. Danieliaus 5). Šventajame Rašte daugelyje vietų labai aišku, kad vieną dieną kiekvienas turės atsakyti už savo darbus, įskaitant Babiloną. Malonu žinoti, kad mes, krikščionys, teisme turime Užtarėją, kuris pastovės už mus (1 Jn 2, 1; Dan 7, 22). Priešingu atveju mūsų likimas nebūtų daug geresnis nei Babilono.
Kaip jūs galite pasiguosti pažadu, kad už visas piktenybes ir neteisybę, už kurias dabar, atrodo, nebaudžiama, vieną dieną bus Dievo atlyginta?
HARMAGEDONAS
Nors dauguma žmonių, įskaitant daugybę krikščionių, mažai žino apie Apreiškimo knygą, vienas pastarosios simbolis arba žodis pasiekė populiariąją kultūrą – tai Harmagedonas (žr. Apr 16, 16). Net pasaulietinėje kultūroje šis žodis reiškia galutinę kovą, kurioje žemės likimas pakimba ant plauko. Holivudas sukūrė filmą „Armagedonas“ apie milžinišką asteroidą, kuris sunaikino planetą. Iki tam tikro laipsnio pasaulio pabaigos idėja taip pat vyrauja ir pasauliečių protuose.
Daugelis krikščionių, kurie yra susipažinę su Apreiškimo knyga, tiki, kad Harmagedonas – tai mūšis Artimuosiuose Rytuose prieš pasaulio pabaigą. Vienoje versijoje teigiama, kad 200 milijonų žmonių kariuomenė iš Azijos įsiverš į Šiaurės Izraelį. Kiti kalba apie įvairias kariuomenes ir politinius konfliktus toje pasaulio dalyje, Megide, kur, jų manymu, įvyks paskutinis Harmagedono mūšis.
Tačiau Raštas pateikia visiškai kitokį vaizdą. Šventajame Rašte „Harmagedonas“ pristatomas kaip didžiausia kulminacija ne tarp tautų, bet tarp dviejų kosminės kovos pusių. Tai religinė, o ne ekonominė ar politinė kova, tačiau gali atsirasti daug ekonominių ir politinių veiksnių.
Perskaitykite Apr 16, 12–16. Tik iš šių eilučių, ką mes galime sužinoti apie Harmagedoną?
Pirma, atkreipkite dėmesį į tai, kokia čia simbolinė kalba. Dvasios, kaip varlės iš slibino, netikro pranašo ir žvėries burnos (nuorodos į Apreiškimo 13 galias; melagingas pranašas čia turi būti nuoroda į žvėrį nuo sausumos Apr 13, 11). Čia taip pat galima pamatyti didžiąją kovą, nes „demonų dvasios“ (Apr 16, 14) iškeliauja kovoti didingą Visagalio Dievo dieną (Apr 16, 14). Kad ir kaip rutuliotųsi Harmagedonas, tai pasaulinė kova tarp Kristaus ir šėtono galių. Tai ne vietinė kova Megide, kaip ir Apreiškimo knygoje minimas Babilonas nereiškia įvykių šiuolaikinio Irako vietovėje.
Perskaitykite Apr 16, 15. Įdomu tai, kad per šiuos įvykius Jėzus mus padrąsina Evangelijos žinia, savo atėjimo pažadu ir būtinybe apsigaubti Jo teisumu. Kaip tai padeda suprasti dvasinę kovos, į kurią esame įtraukti, prigimtį?
HARMAGEDONAS IR KARMELIO KALNAS. 1 dalis
Kas yra didysis Harmagedono mūšis? Pirma, pavadinimas, atrodo, reiškia „Megido kalną“. Bet toje vietoje, kuri žinoma kaip Megidas, nėra kalno, tačiau netoli yra Karmelio kalnas, o tyrinėjantieji frazę Megido kalnas laiko nuoroda į Karmelio kalną.
Dar daugiau, tyrinėjantieji Raštą suprato pasakojimą apie Eliją ir netikrus Baalo pranašus ant Karmelio kalno kaip simbolį tam, kas išsirutulios Apreiškimo 13.
Ankstesnėje dalyje tyrinėjome Apr 16, 13, nurodanti į slibiną, žvėrį ir melagingą pranašą, dėmesį sugrąžina į Apreiškimo 13 įvykius, netikrą trejybę, kurią tyrinėjome devintoje temoje.
Apreiškimo knygos klausimai pasiekia aukščiausią tašką 13 ir 14 eilutėse, kai antrasis žvėris daro antgamtinius ženklus, „net žmonėms matant nuleisdina ugnį iš dangaus į žemę“ (Apr 13, 13). Šie įvykiai atveda prie tiesioginės priešpriešos tarp Dievo ir šėtono, tarp tų, kurie garbina gyvąjį Dievą ir tų, kurie garbina „žvėries atvaizdą“ (Apr 13, 14).
Perskaitykite 1 Kar 18, 1–18. Kokie šio pasakojimo įvykiai atspindi kai kuriuos dalykus, atsiskleisiančius paskutiniųjų laikų įvykiuose, kaip matyti Apreiškimo knygoje?
Daugeliu atžvilgių tai, ką mes čia matome, yra akivaizdus didžiosios kovos paveikslas. Elijas viską akivaizdžiai apibendrina 18 eilutėje: žmonės išsižadėjo Dievo Įstatymo ir garbina bei seka netikrus dievus. Argi ne šis klausimas visada ir buvo aktualiausias, nepaisant begalinių formų ir būdų, kuriais šis blogis pasireiškė per visą istoriją? Arba mes garbiname „dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją“ (Apr 14, 7), arba kažką kita. Apreiškimo 13 ir šiame skyriuje besirutuliojančių įvykių atveju, užuot garbinę Viešpatį, žmonės garbina žvėrį ir jo atvaizdą. Vidurio nėra. Mes esame Dievo arba šėtono pusėje. Štai kokie svarbūs čia sprendžiami klausimai, dabar ir ypač Harmagedono mūšyje, kur, kaip matysime iš pasakojimo apie Karmelio kalną, skirtumas tampa akivaizdus.
HARMAGEDONAS IR KARMELIO KALNAS. 2 dalis
Perskaitykite 1 Kar 18, 18–40. Kas vyksta, kaip pasakojimas baigiasi ir (pernelyg nesugretindami šių paralelių), kaip pastarasis atspindi tai, kas vyks – bet ženkliai didesniu mastu – didžiajai kovai pasiekus kulminaciją paskučiausiais laikais?
Karmelio kalnas buvo tarp Elijo, Dievo pranašo, ir 450 Baalo pranašų. (Atkreipkite dėmesį, blogis skaičiumi pranoko gėrį.) Tai išmėginimas, turėjęs parodyti, kas yra gyvasis Dievas, Tas, kuris sukūrė dangų ir žemę, ar Baalas, tik dar viena „slibino“ apraiška ir dar vienas jo būdas, kuriuo jis siekia suvedžioti pasaulį (Apr 12, 9).
Pranašai meldė Baalo siųsti ugnį, kad sudegintų auką. Jie šaukė nuo ryto iki vidudienio. Elijas pasityčiojo: „Šaukite garsiau. Galbūt jis užmigo“ (1 Kar 18, 27). Pagavoje pranašai šėlo. Jie čaižė save kalavijais, kol apsipylė krauju. Nuvargę ir išsekę jie liovėsi vakarinės aukos metu.
Elijo auka buvo apipilta vandeniu tris kartus, kol vanduo perpildė net griovį. Elijas paprastai pasimeldė Dievui. Jis iškart sudegino viską, įskaitant aukuro akmenis ir žemę. Gyvojo Dievo galia, priešingai Baalui, dabar buvo akivaizdi.
Perskaitykite Apr 16, 13; 19, 20–21 ir palyginkite šias eilutes su Baalo pranašų likimu. Ką mes čia matome?
Kad ir kas mums nežinoma apie Harmagedoną, bent jau dabar, žinome rezultatą – Dievo priešų sunaikinimą ir Dievo bei Jo šventųjų išteisinimą.
Perskaitykite 1 Kor 15, 1–2. Nors tiesioginis kontekstas skiriasi nuo Harmagedono, kokią mintį Paulius pateikia, ir kodėl mums svarbu tai prisiminti, ypač atsižvelgiant į ateities įvykius? Taip pat žr. Apr 16, 15, kur kontekstas yra tikrai Harmagedonas. Ką kartu šios eilutės mums sako?
Tolesniam tyrinėjimui: „Pasakojime apie Harmagedono mūšį keliose vietose baisūs žvėrys ir bjaurūs įvykiai akimirksniui nusikelia į užkulisius ir iškyla labiau asmeninė tiesa. Tyrinėjome, viena iš jų yra Apr 16, 15: ‘Štai Aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!’ Ši eilutė, pasirodanti toje Rašto vietoje, kur paminimas Harmagedonas, atspindi daugelį Naujojo Testamento dalių, susijusių su asmeniniu pasiruošimu Jėzaus sugrįžimui ir paskutiniųjų laikų įvykiais.
Kita tokia eilutė – Apr 17, 14: ‘Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su Juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji‘. Čia didysis karas pabaigoje apima žmonių kariuomenę, kurios pagrindinis tikslas nėra sunaikinti kitus ginklais, bet būti ištikimiems dangiškajam pašaukimui ir išrinkimui. Tai kitoks mūšis nei tie, kylantieji tautose ar sukilėlių operacijos, kurių vis dar pasitaiko šiandien. Jau sakiau keletą kartų, Harmagedono mūšis yra kova dėl proto. Tai taip pat yra mūšis dėl širdies – kvietimas nuoširdžiai ištikimybei nužudytam Avinėliui (Apr 5, 9. 10. 12; 13, 8).“ (Jon Paulien, Armageddon at the Door (Hagerstown, Md.: Autumn House Publishing, a division of Review and Herald Publishing Association, 2008), 193 p.)
Klausimai aptarimui:
Kaip jūs galėtumėte padėti tiems, kurie tiki, kad daugelis Apreiškimo knygoje aprašytų įvykių rutuliosis minėtose pažodinėse vietose? Kas jiems galėtų padėti suprasti, kodėl tai neteisingas eilučių aiškinimas?
Tyrinėjome, Babilono įtaka plinta visame pasaulyje. Kokie yra Babilono mokymai ir kaip mes galime išmokti atskirti šiuos mokymus ir jų išvengti?
Antroje dalyje užrašytas E. Vait teiginys: „tol, kol neišsipildys anksčiau aprašytieji įvykiai ir visos krikščioniškos bažnyčios nesudarys su pasauliu stiprios sąjungos“. Pagalvokite apie frazę – bažnyčios sąjunga su pasauliu. Koks čia yra galingas įspėjimas mums?