Balandžio 14–20 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Kor 10, 1–11; Apr 12, 1–17; 19, 11–15; Ef 1, 20; Apr 11, 19; 1, 10–18.
Įsimintina eilutė: „Nugalėtojui Aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai kaip Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo Jo soste“ (Apr 3, 21).
Net paviršutiniškai skaitant Naująjį Testamentą aiški svarbi tiesa – Naujasis Testamentas yra tiesiogiai susietas su Senuoju. Evangelijose ir laiškuose ne kartą nurodoma į Senojo Testamento įvykius arba jis cituojamas tiesiogiai ir netiesiogiai. Nurodydamas į save ir savo tarnystę, kaip dažnai Jėzus kalbėjo apie tai, kad turi išsipildyti Raštai (žr. Mt 26, 54. 56; Mk 14, 49; Jn 13, 18; 17, 12)?
Tas pat pasakytina ir apie Apreiškimo knygą. Tiesą sakant, be Senojo Testamento, ypač Danieliaus knygos, neįmanoma suprasti Apreiškimo knygos. Tai viena iš priežasčių, kodėl mes dažnai tyrinėjame jas abi kartu.
Esminė šių Senojo Testamento nuorodų Apreiškimo knygoje pusė yra ta, kad kartu su likusia knygos dalimi jos atskleidžia Jėzų. Apreiškimo knyga yra apie Jėzų, apie tai, kas Jis yra, apie tai, ką Jis atliko dėl savo tautos, ir apie tai, ką Jis padarys dėl mūsų paskutiniaisiais laikais. Būtina, kad bet koks dėmesys dienų pabaigos įvykiams išlaikytų Jėzų priekyje ir centre, būtent taip ir yra Apreiškimo knygoje. Šios savaitės tema parodo Jėzų Apreiškimo knygoje.
APREIŠKIMO KNYGOS STRUKTŪRA
Tarp daugelio dalykų, kurie Danieliaus ir Apreiškimo knygoms bendri, yra šių dviejų knygų suskirstymai – istorinis ir eschatologinis (paskutiniųjų laikų įvykiai). Abi šios sąvokos yra glaudžiai susijusios kiekvienoje knygoje. Istoriniai įvykiai gali būti pranašišku ženklu arba pavyzdžiu, net ir mažesniu mastu, didžiųjų ir pasaulinių įvykių paskutinėmis dienomis. Tai reiškia, kad tyrinėdami Senojo Testamento istoriją ir įvykius galime įžvelgti, kas atsitiks mūsų dienomis ir vėliau. Tačiau šis principas taikytinas ne tik Danieliaus ir Apreiškimo knygoms.
Perskaitykite 1 Kor 10, 1–11. Kaip šiose eilutėse matomas mūsų paminėtas principas?
Praėjusią savaitę tyrinėjome, jog kai kurie Danieliaus knygos pasakojimai (Dan 3, 6. 15. 27; 6, 6–9. 22–23) buvo vietiniai istoriniai įvykiai, kurie šiek tiek atspindi tai, kas parašyta Apreiškimo knygoje. Ištyrinėjus šiuos pasakojimus galima platesniu mastu pamatyti, įžvelgti tam tikrus dalykus, su kuriais susidurs Dievo tauta. Tačiau galbūt svarbiausia yra tai, kad, neatsižvelgiant į mūsų esamas aplinkybes čia, mes esame patikinti dėl galutinio išlaisvinimo. Nepaisant, ko dar moko Apreiškimo knyga, ji užtikrina tikinčiuosius dėl pergalės.
Nors yra tam tikrų išimčių, istorinė Apreiškimo dalis – tai 1–11 skyriai, o po to paskutiniųjų laikų skyriai – 13–22.
Perskaitykite Apr 12, 1–17. Kam turėtų būti priskirtas šis skyrius, istoriniams ar paskutiniesiems įvykiams, ir kodėl?
Kaip matome, šis skyrius gali būti priskirtas abiem dalims. Kodėl? Kadangi kalbama apie istorinius konfliktus – šėtono išmetimą iš dangaus (Apr 12, 7–9), kūdikio Jėzaus užpuolimą (Apr 12, 4) ir Bažnyčios persekiojimą vėlesnėje Bažnyčios istorijoje (Apr 12, 14–16), po kurio nusakyta velnio kova su paskutiniųjų laikų likučiui (Apr 12, 17).
Sakoma, kad vienas dalykas, kurį mes žinome iš istorijos, yra tas, kad mes niekada nepasimokome iš istorijos. Mintis ta, kad kada žmonės begyventų, jie vis tiek daro tas pačias klaidas. Kadangi mums žinoma daug istorijos, kaip mes galime iš jos pasimokyti ir išvengti tų pačių klaidų?
JĖZAUS SIMBOLIAI
Perskaitykite pateiktas Rašto vietas, kuriose pateikti įvairūs Jėzaus vardai, o kai kuriais atvejais Jo ir to, ką Jis atliko, atlieka ar atliks aprašymai. Ko šios eilutės mus moko apie Jėzų? (Apr 1, 5 Apr 1, 18 Apr 5, 8 Apr 19, 11–15 Apr 21, 6)
Tai tik kelios iš daugybės Apreiškimo knygos eilučių, kuriose Jėzus pavaizduotas įvairiuose vaidmenyse ir atliekantis įvairias funkcijas. Jis yra Avinėlis, ir šis simbolis nurodo į Jo pirmąjį atėjimą, kai Jis pasiaukojo už mūsų nuodėmes. „Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus“ (1 Kor 5, 7). Jis taip pat yra tas, kuris buvo „numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius“ (Apr 1, 18), aiški nuoroda į Jo mirtį ir prisikėlimą iš numirusių. „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių“ (Lk 24, 46). Apr 19, 11–15 Jis minimas savo vaidmenyje Antrojo atėjimo metu, kai Jis grįš į žemę su galia, šlove ir teisingumu. „Juk Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus“ (Mt 16, 27).
Kaip mes kiekvieną dieną galime mokytis būti užtikrinti, kad Jėzaus gyvenimas, mirtis, prisikėlimas ir grįžimas taptų mūsų būties centru ir moralinių sprendimų pagrindu?
ŠVENTYKLOS TEMA APREIŠKIMO KNYGOJE
Be dviejų pagrindinių dalių, Apreiškimo knyga taip pat turi kitą struktūrinį sluoksnį, pastatytą ant žydų šventyklos. Ši šventyklos tema neapriboja nė vienos iš dviejų pagrindinių dalių, bet pasirodo jose abejose.
Žemiškoje šventykloje viskas prasideda kiemu, deginamųjų aukų aukuru, kur buvo papjaunami gyvuliai. Po gyvulio mirties, simbolizuojančios Kryžių, kunigas įžengdavo į pirmąją šventyklos dalį, kuri buvo pavyzdys, ką Jėzus padarė dangiškoje šventykloje po Jo užžengimo. Tai simbolizuoja Jėzaus vaikščiojimas tarp žibintų (Apr 1, 13).
Perskaitykite Apr 4, 1–2. Ką reiškia atsivėrę vartai? Kur tai vyksta? Taip pat žr. Apd 2, 33; 5, 31; Ef 1, 20; Hbr 10, 12–13; Ps 110, 1; Apr 12, 5.
Netrukus po užžengimo, Kristus buvo iškilmingai priimtas dangaus šventykloje, per šiuos pirmuosius atsivėrusius vartus. Kai Kristus pirmą kartą pasirodo Apreiškimo knygoje, Jis vaikščioja tarp žibintų pirmoje žemiškosios šventyklos dalyje. (žr. Apr 1, 10–18)
Perskaitykite Apr 11, 19. Kuo reikšminga tai, kad, atsivėrus dangiškajai šventyklai, Jonas matė Jo Sandoros Skrynią, kuri yra antroje žemiškosios šventyklos dalyje (žr. Kun 16, 12–14)?
Sandoros Skrynios simbolika dangiškoje šventykloje yra neginčijama nuoroda į šventų švenčiausiąją arba antrąją dangiškosios šventyklos dalį. Apreiškimo knygoje matome ne tik Jėzaus tarnystę dvejose šventyklos dalyse, bet ir tai, kad įvykiai danguje ir žemėje yra susiję. Net per istorinius ir paskutiniųjų dienų išmėginimus, apibūdintus Apreiškimo knygoje, mes galime būti užtikrinti, kad „visas dangus užimtas rengiant žmones stovėti Viešpaties pasiruošimo dieną. Dangaus ryšys su žeme atrodo labai artimas.“ (E. White, My Life Today, 307 p.)
KRISTUS APREIŠKIMO KNYGOJE. 1dalis
Apreiškimo knygoje viskas, nuo struktūros iki turinio, turi vieną tikslą – apreikšti Jėzų Kristų.
Todėl pirmieji knygos žodžiai yra „Jėzaus Kristaus Apreiškimas“ (Apocalypsis Iesou Christou). Jie apskritai suprantami kaip (1) „Jėzaus Kristaus Apreiškimas“ arba (2) „Apreiškimas apie Jėzų Kristų“ (Apr 1, 2). Tai, kad čia yra „Apreiškimas“, prieštarauja tiems, kurie tiki, kad Apreiškimo knygą suprasti yra pernelyg sunku. Kodėl Viešpats įtraukė knygą į Raštą, jei Jis nebūtų norėjęs, kad ją suprastų tie, kurie ją perskaitė?
Perskaitykite Apr 1, 1–8. Ko šios eilutės mus moko apie Jėzų?
Apreiškimo knygoje Kristus pristatomas kaip žemės karalių valdovas (Apr 1, 5), o beveik knygos pabaigoje Jis yra apibūdinamas kaip „Karalių Karalius“ (Apr 19, 16). Gera žinia yra ta, kad visame chaose ir painiavoje žemėje mes galime būti užtikrinti, jog mūsų mylimam Viešpačiui ir Gelbėtojui galiausiai viskas yra pavaldu.
Apr 1, 5 mums buvo aiškiai nurodyta, kad Kristus yra Atpirkėjas. „Tam, kuris mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes“, nurodo į Jo atperkančią mirtį ant kryžiaus. Jis ne tik mus išteisino, bet ir pašventino (1 Kor 6, 11). Tokiose eilutėse mes galime rasti patikinimą dėl išgelbėjimo, nes jos mums parodo, kad Jėzus yra Tas, kuris nuplauna mūsų nuodėmes. Mes tikrai negalime to padaryti patys.
Perskaitykite Apr 1, 7. Ko ši eilutė mus moko apie Jėzų?
Centrinė viso krikščioniškojo tikėjimo dalis yra Kristaus pažadas sugrįžti „su debesimis“. Jėzus vėl ateis, tiesiogine prasme sugrįš ir šį įvykį pamatys visas pasaulis, ir šis įvykis kartą ir visiems laikams pabaigs kančias, chaosą ir nuopuolį šiame pasaulyje ir atneš visus amžinybės pažadus.
Ko Apr 1, 8 moko mus apie Jėzų? Kokią viltį, kuri gali mus paguosti, kad ir su kokiais išmėginimais susiduriame, galime įžvelgti šioje eilutėje?
KRISTUS APREIŠKIMO KNYGOJE. 2 dalis
Perskaitykite Apr 1, 10–18. Ką Jėzus čia sako apie save?
Šiose eilutėse Jėzus pasirodo stovintis pirmoje dangiškosios šventyklos dalyje. Jo apreiškimas šiame vaidmenyje buvo toks didis, kad Jonas puolė Jam po kojų tarsi negyvas. Jėzus paguodžia ir sako, kad apaštalas nebijotų ir nurodo į save kaip į Alfą ir Omegą, Pirmąjį ir Paskutinįjį, o tai nurodo į Jį kaip į amžinąjį Dievą. Vėliau Jis kalba apie savo mirtį ir prisikėlimą bei viltį, kurią atneša Jo prisikėlimas. Jėzus turi „mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus“. Kitaip tariant, Jėzus čia Jonui sako tai, ką jis sakė Mortai, kai mirė jos brolis, Jonas tai taip pat užrašė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki Mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki Mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ (Jn 11, 25–26)
Mortos, o dabar ir Jono atveju, Jėzus nurodo mums į prisikėlimo viltį – krikščioniškojo tikėjimo kulminaciją. Be šios vilties, kokia apskritai gali būti viltis?
Perskaitykite Apr 22, 7. 12–13. Ką ir šios eilutės apreiškia apie Jėzų?
„Kristus Jėzus yra Alfa ir Omega, Senojo Testamento Pradžia ir Naujojo Testamento Apreiškimas. Kristuje abu susijungia. Adomas ir Dievas yra sutaikyti antrojo Adomo paklusnumu, kuris atliko darbą įveikdamas šėtono gundymus ir išgelbėdamas gėdingą Adomo nesėkmę ir nuopuolį“ (Ellen G. White Comments, The SDA Bible Commentary, 6 t., 1092 p.). Taip, Jėzus yra Pradžia ir Pabaiga. Jis sukūrė mus pradžioje, ir Jis atkurs mus pabaigoje.
Nuo pradžios iki pabaigos Apreiškimo knyga moko mus ne tik istorijos, bet ir apie paskutiniuosius įvykius, ir ji vis dar yra Apocalypsis Iesou Christou, Jėzaus Kristaus Apreiškimas. Vėlgi, kad ir ką galėtume sužinoti apie paskutiniuosius įvykius, Jėzus Kristus turi būti jų visų centras.
Kaip mes kasdien galime išlaikyti Jėzų mūsų gyvenimo centru?
Tolesniam tyrinėjimui: „Apreiškime pavaizduotos gilios Dievo paslaptys. Pats šių įkvėptųjų puslapių pavadinimas Apreiškimas prieštarauja teiginiui, jog tai užantspauduota knyga. Apreiškimas yra tai, kas apreiškia. Pats Viešpats apreiškė savo tarnui šioje knygoje surašytas paslaptis, nes norėjo, kad jos būtų prieinamos tyrinėti visiems. Šios tiesos skirtos ir tiems, kurie gyveno Jono laikais, ir tiems, kurie gyvena šiomis paskutiniosiomis žemės istorijos dienomis. Kai kurios šioje pranašystėje pavaizduotos scenos jau vyko praeity, kai kurios vyksta dabar, keletas atskleidžia didžiosios kovos tarp tamsos jėgų ir dangaus Kunigaikščio pabaigą, o kai kurios liudija apie atpirktųjų triumfą bei džiaugsmą atnaujintoje žemėje“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 433 p.).
Tekstai, kuriuos mes šią savaitę tyrinėjome tiek knygos pradžioje, tiek pabaigoje, parodė, kiek Apreiškimo knyga yra apie Jėzų. Net su visomis Senojo Testamento nuorodomis į istorinius įvykius, Apreiškimo knyga moko mus daugiau apie mūsų Viešpatį Jėzų. Taip pat žr. Apr 3, 14; 5, 5–6; 7, 14; 19, 11–16, kur dar daugiau apreikšta apie Jį. Mums sujungus šias eilutes gausime galingą Jėzaus paveikslą ir tai, ką Jis turėtų reikšti mums, kurie tvirtiname esantys Jo sekėjai.
Klausimai aptarimui:
Ką reiškia tai, kad Naujajame Testamente nuolat nurodoma į Senąjį Testamentą? Ką tai turėtų pasakyti apie Rašto pagrindą mūsų tikėjimui ir kad Dievo Žodį turime priimti itin rimtai? Kaip mes galime apsisaugoti nuo bet kokių bandymų menkinti Rašto autoritetą mūsų asmeniniame ir bažnyčios gyvenime?
Apžvelkite Apreiškimo knygą ir atkreipkite dėmesį į kuo daugiau kitų eilučių, kuriose kalbama būtent apie Jėzų. Klasėje perskaitykite šias eilutes garsiai. Ką dar jos apreiškia apie mūsų Viešpaties prigimtį, darbą, galią ir charakterį? Kokią paguodą įžvelgiate tame, kas apreikšta šiose eilutėse?
Mirties pasaulyje, kaip mes galime išmokti įžvelgti viltį ir paguodą mirusiųjų prisikėlimo pažade?