Apmastymui:
„Kad ir koks aukštas būtų pašaukimas, tas, kurio širdis nėra kupina meilės Dievui bei savo artimui, nėra tikras Kristaus mokinys. […] Jis gali būti labai dosnus, bet jei jis visą savo turtą dovanos vargšams dėl kažkokio kito motyvo, o ne tyros meilės, šis poelgis Dievo malonės jam nepelnys.“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 237 p.)
„Nors Paulius buvo atsargus, pristatydamas Šv. Rašto mokymą, susijusį su tinkama parama Dievo darbui,.. kartais, tarnaudamas didžiuosiuose civilizacijos centruose, jis darbavosi savo rankomis. […] Pirmą kartą Paulius tai mini Laiške tesalonikiečiams [1 Tes 2, 6. 9; 2 Tes 3, 8–9]. […] Bet taip praleistą laiką Paulius nelaikė prarastu. […] Jis davė nurodymų savo bendradarbiams dėl dvasinių dalykų, ir jis taip pat buvo darbštumo bei kruopštumo pavyzdys. Jis buvo greitas, įgudęs darbininkas, darbštus versle, karštas dvasia, tarnaujantis Viešpačiui“ (Rom 12, 11). (E. Vait, „Gospel Workers“, 234-236 p.)
1. Pagalvokite apie laiką, praleistą kenčiant skausmą (fizinį, dvasinį, emocinį, ar kažkokį jų mišinį). Praktiniu požiūriu, kaip galima džiaugtis ir neprarasti drąsos kančioje? Kodėl daug lengviau pasakyti nei tai padaryti?
2. Pagalvokite apie tikintį žmogų, kurio gyvenimas aiškiai neatspindėjo krikščionybės. Kaip tai veikė jūsų santykius su Viešpačiu?
3. Kokie spąstai gresia, jei emociškai prisirišame prie žmonių, su kuriais dalijamės Evangelija? Kaip nustatyti tinkamas ribas, glaudaus bendradarbiavimo metu plėtojant santykius su kitais žmonėmis?
Santrauka: Šiose eilutėse Paulius atvėrė savo širdį, atskleisdamas tikrus tarnystės motyvus. Pagrindinis motyvas – patikti Dievui, o ne tiems, kam tarnaujame. Širdyse tų, kurie nori patikti Dievui, motyvacijai dėl netinkamų priežasčių, t.y. pinigų, sekso, galios, nėra vietos. Kitas svarbus motyvas nuoširdžiai tarnystei – tai meilė žūstantiems. Abu šie motyvai yra aiškiai išreikšti 1 Tes 2, 1–12.