Liepos 28–rugpjūčio 3 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Tes 2, 1–12; Apd 16; Įst 10, 16; Ps 51, 1–10; 2 Kor 8, 1–5; Lk 11, 11–13.
Įsimintina eilutė: „Dievo pripažinti esą tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, mes ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis“. (1 Tes 2, 4)
Pagrindinė mintis: Atskleisdamas, koks turėtų būti tikrasis tarnystės motyvas, Paulius gali padėti mums visiems ištirti mūsų širdį ir gyvenimą Evangelijos šviesoje.
Šios savaitės pamokoje pažymimas svarbus perėjimas. Nuo argumentų 1 Laiške tesalonikiečiams, Paulius dėmesį kreipia į Bažnyčią (1 Tes 1, 2–10), apaštalus ir jų patyrimą Tesalonikoje (1 Tes 2, 1–12). Ankstesniame skyriuje Paulius dėkojo Dievui, nes tikintieji Tesalonikoje sekė Pauliaus pavyzdžiu ir, savo ruožtu, patys tapo ištikimybės pavyzdžiu. Dabar, 1 Tes 2, 1–12 Paulius tiria giliau tai, koks gyvenimas leidžia apaštalui būti pavyzdžiu.
Nors galimų paskatų mokyti, pamokslauti ir tarnauti gali būti įvairių, Paulius iškelia svarbiausią – patikti Dievui. Pauliui mažiau rūpėjo Bažnyčios augimas skaičiumi, nei Dievo malone, teisingais dvasiniais principais.
Šioje temoje žvilgtelsime giliau į Pauliaus gyvenimą. Paulius parodo savo sielą taip, kad mums metamas iššūkis ištirti savo dvasines viltis, svajones ir paskatą, kad patiktume Dievui ir darytume deramą įtaką kitiems.