APSAUGOS PRIEMONĖ NUO NERIMO

Antra tema

Sausio 1–7 d.

Apsaugos priemonė nuo nerimo

 Šią savaitę skaitykite: Pr 3, 6–10; 15, 1–3; Jn 14, 1–2; Mt 6, 25–34; 18, 3; Fil 4, 11–12.

Įsimintina eilutė: „Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi“ (1 Pt 5, 7).

Šventajame Rašte apstu tokių žodžių, kaip antai: nusigando, nerimavo, apstulbo, buvo apimtas baimės ir pan. Daugelyje eilučių užsiminta apie tai, dėl ko žmonės nerimavo ir ko bijojo. Kitose – užrašyti Dievo pažadai tiems, kurie bijojo ar nerimavo. Žodis  „nebijok“ Šventajame Rašte yra užrašytas su jėga.

Ir kodėl ne? Juk baimė ir nerimas yra žmogaus būties dalis nuo tada, kai pirmieji žmonės nusidėjo. Nerimauti ar bijoti to, kas gali įvykti, yra vienas iš pavojingiausių jausmų, kuris gali pakenkti protui ir kūnui. Vienoje viduramžių legendoje pasakojama apie keliautoją, kuris vieną naktį sutiko Baimę ir Marą pakeliui į Londoną, kur jie tikėjosi nužudyti 10 000 žmonių. Keliautojas klausė Maro, ar žudys tik jis? – „O ne,– atsakė Maras. – Aš nužudysiu tiktai kelis šimtus. Mano draugė Baimė nužudys likusius.“

Šios savaitės pamoka yra apie tai, kaip mes, Dievo padedami, galime įveikti baimę ir nerimą. Pasitikėjimas Dievu ir pasitenkinimas yra pagrindiniai veiksniai, kurie padės būti užtikrintiems dėl ateities.

I. Pirmas bauginantis patyrimas

 Perskaitykite Pr 3, 6–10. Sudėtinga suprasti, kaip Adomas ir Ieva jautėsi pirmą kartą susidūrę su baime. Nė vienas iš mūsų neatsimename pirmo karto, kai mes pajutome baimę. Žmogaus vystymąsi tiriantys psichologai patvirtino, kad kūdikiai nuo pirmųjų savo dienų susiduria su baime, daugiausia dėl alkio ir triukšmo. Augdami vaikai ir paaugliai patiria įvairiausias baimes. Pavyzdžiui, jie bijo gyvūnų, tamsos, vienatvės, aplinkybių mokykloje, atskyrimo nuo tėvų, neužaugti, būti atstumti bendraamžių. Suaugusieji taip pat bijo. Pavyzdžiui, nerasti tinkamo gyvenimo bendrininko, gero darbo, teroristinių išpuolių, susirgti chroniška ar mirtina liga, būti užpulti, mirties ir taip toliau.

E. Vait rašė, kad po to, kai Adomas suvalgė uždrausto medžio vaisiaus, „nuodėmės baimė sukėlė jam siaubą. Atrodė, kad oras, iki tol buvęs švelnios ir vienodos temperatūros, ėmė darytis  šaltas. Ankstesnė jų meilė ir ramybė išnyko, o jos vietoje atsirado nuodėmės pojūtis, ateities baimė, sielos nuogumas.“ (Patriarchai ir pranašai, 36 p.)

1. Perskaitykite žemiau užrašytus pažadų pavyzdžius ryšium su baime ir nerimu. Nurodykite kiekvienam jų savitą detalę.

 • Ps 23, 4 • Pat 1, 33 • Ag 2, 5 • 1 Pt 3, 14 • 1 Jn 4, 18–19

Baimė ir nerimas yra labai paplitę. Be kita ko, jie yra žalingi ir sukeliantys skausmą. Bendri nerimo simptomai – tai nuogąstavimas, nemiga, drebulys, įtampa, galvos skausmas, nuovargis, svaigulys, smarkus širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas, prislėgtumas ir nervingas budrumas. Nerimas taip pat gali sukelti panikos priepuolius. Dievas nenori, kad mus kamuotų tokie išgyvenimai ir kviečia mus pasitikėti Juo.

Kas gąsdina jus ir kodėl? Ar jūsų baimė pagrįsta? Kaip galite atsikratyti jus bauginančių aplinkybių arba pačios baimės?

II. Nebijok

 2. Perskaitykite Pr 15, 1–3. Ko bijojo Abraomas? Ar buvo svarių priežasčių bijoti?

Dievas pašaukė Abraomą ir pažadėjo padaryti iš jo didelę tautą. Matydamas, kad metai bėgo, o jis neturėjo įpėdinio, Abraomas gilinosi į šį klausimą, kol jis tapo jo pamėgtu rūpesčiu. 2 ir 3 eilutės atskleidžia Abraomo baimę: „Viešpatie Dieve, kas man iš Tavo dovanų, nes aš lieku bevaikis ir mano namų įpėdinis yra damaskietis Eliezeras!“ Abromas pridūrė: „Palikuonio man nedavei, todėl vergas, gimęs mano namuose, bus mano įpėdinis.“ Atrodo, kad požiūris – tai neapibrėžta žmogiškai prigimčiai būdinga reakcija, kai siekiama įamžinti save, kad mūsų įtaka išliktų net po mūsų mirties.

Dievo atsakymas į Abraomo nerimą buvo: „Nebijok, Abromai, Aš tavo skydas. Tavo atpildas bus labai didelis“ (Pr 15, 1). Mūsų ateitis ir net ateitis po mirties yra mūsų dangiškojo Tėvo rankose. Jis žino, kad vienas iš didžiausių mūsų poreikių – tai laisvė nuo nerimo, ir Jis nori, kad mes būtume patenkinti šiandiena ir užtikrinti dėl rytojaus.

3. Perskaitykite šiuos tekstus. Kokiomis aplinkybėmis Viešpats ragina nebijoti?

 

Įst 31, 8;   2 Met 20, 17;  Lk 21, 9 ;  Jn 14, 27

Dažnai nerimaujama dėl nežinomybės. Abejonės gali būti susijusios su artima ir tolima ateitimi. Kartais jos gali būti susijusios su dalykais, kurie galbūt niekada neįvyks. Tačiau nerimo simptomai yra tikri, ir emociniai, ir fiziniai. Jie taip pat gali būti skausmingi. Todėl nestebina tai, kad Viešpats nenori, jog mes nerimautume.

Kaip jūs galite pasinaudoti Dievo patikinimu nebijoti, kad ir kokioje būtumėte situacijoje? Kaip jūs galite atsiminti, kad nesvarbu, su kuo jūs susiduriate, Dievas yra stipresnis ir didesnis už iššūkius, ir kad Jo meilė yra didesnė už nerimą?

III. Pasitikėjimas prieš nerimą

 4. Pagalvokite apie guodžiančius Jėzaus žodžius mokiniams Jn 14, 1–2. Kas įvyko prieš tai? Kur Jis kreipė jų mintis?

Šie žodžiai drąsina pasitikėti Tėvu ir Jėzumi. Pasitikėjimas gali išvaduoti širdį iš nerimo. Jėzus nedelsdamas nukreipė mokinių dėmesį į karalystę, kurią Jis ruošia jiems. Kitaip tariant nesvarbu, kas vyksta čia, jei reikalai klostosi blogai. Svarbu pasitikėti Jėzumi ir Jo pažadu. Tai Jėzus sakė mokiniams tada, tai Jis sako ir mums šiandien.

Psichologo konsultacijose klientams kartais tenka suvaidinti gyvenimo situacijas, kurios padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir savigarbą. Be to, klientai išmoksta valdyti nerimą, kad būtų galima susikaupti ir mąstyti apie saugius dalykus. Jie taip pat būna mokomi atsipalaiduoti ir kvėpavimo technikos, kurią galima panaudoti kritiškose situacijose.

Tokia strategija dažnai pasiteisina. Ja siekiama išugdyti pasitikėjimą savimi, kad sumažėtų priežasčių nerimauti. Ši strategija priimtina, bet neužbaigta, nes pasitikėjimas savimi yra tik mažas žingsnis. Galiausiai turime išmokti pasitikėti Dievu.

5. Kaip psalmistas lygina pasitikėjimą Dievu su pasitikėjimu žmonėmis? Ps 118, 8–9.

Žmonės gali būti nepastovūs, t.y. jų nuotaika gali svyruoti. Tuo tarpu Dievas ir Jo pažadai niekada nesikeičia. Italijos ir Bohemijos karaliai pažadėjo reformatoriui Janui Husui saugumą. Jie sulaužė savo pažadą, ir Husas buvo nukankintas. Kitu atveju karalius Čarlzas I nusiuntė Anglijos valstybės veikėjui Tomui Ventvortui (Thomas Wentworth) dokumentą, kuriame buvo parašyta: „Karaliaus žodžiu – nebus pakenkta nei jūsų gyvybei, nei garbei, nei turtui.“ Tačiau netrukus tas pats karalius pasirašė įsakymą nužudyti Ventvortą.

6. Ką Jėzus sako mums Mt 18, 3?

Pirma kūdikių užduotis – išugdyti pasitikėjimą motina ar globėja. Tai padarę, mažyliai jausis patenkinti ir užtikrinti dėl ateities. Tai yra pasitikėjimo pradžia. Jėzus mokė mus priimti Jį taip, kaip vaikai priima motiną, t.y. leistis būti nuraminamiems ir paguostiems. Sąmoningas pasirinkimas tai padaryti tenka mums.

Praleiskite kelias akimirkas prisimindami laiką, kai Dievas atsakė į jūsų maldas ar pasirūpino jumis. Kaip toks patyrimas gali padėti sustiprinti jūsų pasitikėjimą dangiškuoju Tėvu, kokioje bebūtumėte situacijoje?

IV. Apie sparnuočius ir lelijas

 

7. Be Jėzaus patarimo pernelyg nesirūpinti, ko dar galime pasimokyti iš šios Kalno pamokslo dalies? Mt 6, 25–33.

Šiame galingame tekste Jėzus moko daugybės principų, kurie, jei jų tvirtai būtų laikomasi, apsaugotų tikintį nuo sielvarto.

Pagalvokite (25 eilutė). Dėl įtemptos dienotvarkės galime nepastebėti iš tikrųjų svarbių dalykų. Kasdienė veika gali išblaškyti mus, kad pamiršime tai, kas mūsų įsitikinimu yra svarbiausia. Gyvybę mums dovanojo Dievas. Jis sukūrė mus. Jei Jis ryžosi tam, nejaugi Jis neparūpins maisto ir drabužių, kad išlaikytų Savo kūrinius?

Įsižiūrėkite į paprastus gamtos reiškinius (Mt 6, 26. 28–30). Padangių sparnuočiai ir lelijos yra vieni paprasčiausių kūrinių. Jėzus priešpastatė juos žmonėms, kurie yra nepalyginamai sudėtingesni. Akivaizdu, kad padangių sparnuočiai nesirūpina rytojumi, o lelijos nepluša, kad pasipuoštų, bet jie yra aprūpinti. „Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?“ (30 eilutė).

Nerimauti – nenaudinga ir beprasmiška (27 eilutė). Klausimų tyrimas norint surasti sprendimus gali atnešti naudą, tačiau nerimauti vardan nerimo nenaudinga, nes toks užsiėmimas tik perdėtai išpučia neigiamą reikalo pusę.

Nustatykite prioritetus (33 eilutė). Krikščionys kartais gali itin įsitraukti į materializmą ar kitokius dalykus, kurie gali blaškyti juos, kol jie nebematys to, kas iš tikrųjų yra svarbu. Šiems Jėzus primena: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“

Vinstonas Čerčilis yra pasakęs: „Atsimenu, kaip vienas senas žmogus mirties patale sakė, kad jis nerimavo dėl daugelio bėdų, kurios jo neištiko.“

Įsigilinkite į dalykus, dėl kurių nerimaujate, ir atsiklaupę paprašykite, kad Dievas jais pasirūpintų. Prie kokių klausimų sprendimo jūs galite prisidėti? Kokie klausimai visiškai nuo jūsų nepriklauso? Darykite, ką galite, kad pasirūpintumėte tuo, kuo galite, o paskui paprašykite Viešpaties, kad visa kita Jis padėtų jums patikėti Jam.

V. Kiekvienai dienai gana savo vargo

 8. Perskaitykite Mt 6, 34. Ką Jėzus čia sako mums? Kaip galime išmokti daryti tai, ką Jis sako? Kodėl tai svarbu?

Jei žmonės paisytų šių Jėzaus žodžių, jie rastų ramybę. Jėzus nemokė neplanuoti ar būti nerūpestingais. Tiesiog neturėtume jaudintis dėl to, kas galėtų įvykti, kad nepasiduotume tokioms mintims, kaip antai: o jei susirgsiu, o jei neteksiu darbo, o jei įvyks nelaimingas atsitikimas, o jei mano vaikas mirs, o jei kas nors užpuls mane?

Šis sąrašas parodo, dėl ko dažnas žmogus nerimauja:

  • Penkiasdešimt procentų – dėl to, kas niekada neįvyks
  • Dvidešimt penki procentai – dėl praeities, kurios negalima pakeisti
  • Dešimt procentų – dėl nepatvirtintos kritikos
  • Dešimt procentų – dėl sveikatos
  • Penki procentai – dėl tikrų problemų

 

9. Kaip jus gali įkvėpti šie Pauliaus žodžiai? Fil 4, 11–12.

Viena iš priemonių, padėsianti rūpintis tik šiandiena, yra pasitenkinimas, efektyvus priešnuodis nerimui. Pasitenkinimas nėra paveldima, o išugdyta savybė. Paulius rašė: „Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis“ (12 eilutė). Šiandien, kai susiduriame su daugybe problemų, būtina išugdyti pasitenkinimą, kad nereiktų nerimauti dėl to, kas gali įvykti rytoj.

Jėzus mokė: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums Savo ramybę. Ne taip Aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi“ (Jn 14, 27). Kaip praktiškai jums pasitarnauja Jėzaus patikinimas dėl dvasios ramybės? Paruoškite atsakymą pristatyti klasėje. Ko galite pasimokyti vienas iš kito?

Toliau studijuokite: „Žudo ne darbas, o nerimas. Vienintelis būdas išvengti nerimo, pavesti visus rūpesčius Kristui. Nežiūrėkime į tamsiąją pusę. Ugdykime linksmą dvasią.“ (E. Vait, „Mind, Character, and Personality“, 466 p.)

„Jei mokysimės tikėti, mylėti labiau, būti kantresni, pasitikėti dangiškuoju Tėvu, šio gyvenimo sunkumuose patirsime ramybę. Viešpaties netenkina mūsų nerimas. Jėzus yra vienintelis visų malonių ir palaimų šaltinis, kiekvieno pažado išpildymas… Mes iš tikrųjų būtume vieni, jei ne Jėzus. „Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus“ (Jn 14, 18), – sako Jis mums. Tikėkime Jo žodžiais ir pažadais, kartokime juos dieną ir apmąstykime juos naktį, ir būkime laimingi.“ (E. Vait, „Mind, Character, and Personality“, 468 p.)

Aptarkite:

1. Klasėje aptarkite atsakymus į penktos dalies paskutinį klausimą.

2. Kai kurie bijo kentėti ir mirti net tuomet, kai nėra pagrindo manyti, kad jie kentės ar mirs. Kiti iš tikrųjų suserga sekinančia ar mirtina liga. Dar kiti patenka į kitokias situacijas, kuriose gresia pavojus gyvybei. Kaip galima nuraminti žmones tokiomis aplinkybėmis?

3. Prieš sutikdamas Ezavą Jokūbas nusigando ir nerimavo (Pr 32, 8). Atskleidęs savo tapatybę, Juozapas apstulbino brolius (Pr 45, 3). Aptarkite priimtinus būdus, kaip reiktų spręsti klausimus ryšium su nerimu, kurį lemia Įstatymo laužymas. Ar klausimų sprendimas, kai nerimą lėmė netikęs mūsų elgesys, skiriasi nuo sprendimo esant kitoms nerimą lemiančioms aplinkybėms? Jei taip, tuomet kuo?

4. Jobas sakė: „Ko tik bijau, tas mane pasiveja, ir ko tik vengiu, tai mane ištinka“ (Job 3, 25). Ar gali mūsų nerimas tapti „savaime išsipildančia pranašyste“? Kitaip sakant, ar nuolatinis nerimas gali iš tikrųjų sukelti padarinius, kurių bijomasi?

5. Pagalvokite apie visus dalykus, dėl kurių nerimavote, kurie taip ir neįvyko. Ko galite pasimokyti iš šios patirties, kuri turėtų padėti jums nerimauti mažiau dėl ateities?