APSIVIKĘ KRISTUMI

Birželio 18–24 d.

APSIVIKĘ KRISTUMI

 

Šią savaitę skaitykite: Gal 3, 26–29; Rom 6, 1–6; Kol 3, 1–10; Ef 4, 22–24; 1 Kor 15, 49–55; 2 Kor 5, 1–4.

 

Įsimintina eilutė: Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių“ (Rom 13, 14).

 

Ar kada nors stebėjote, kaip kiaušinis sudūžta į dalis? Tačiau nesate matę, kad sudužusio kiaušinio dalys vėl susijungtų į kiaušinį.

Mūsų pasaulyje, bent jau puolusiame pasaulyje, viskas genda, tampa chaotiška. Jei kažko neprižiūrime, kas atsitinka, ar energija, tvarka didėja, ar priešingai? Atsakymas – aiškus. Tai pastebime mus supančiame pasaulyje ir net savyje (pavyzdžiui, mūsų kūnai sensta).

Mokslas stengiasi šį reiškinį pasiaiškinti, bet jam pastebėti nereikia būti mokslų daktaru.

Ir vis dėlto mes turime Evangeliją, išgelbėjimo planą, kurio esmė yra atstatymas, t.y. paimama tai, kas sena, sugedę ir sukuriama nauja.

Šią savaitę pažiūrėsime į kai kuriuos ypatingus Šventojo Rašto aprangos simbolius, kurie apreiškia atnaujinimo ir atkūrimo pažadus.

 

I. Pažado paveldėtojai

Vienas iš didelių sunkumų, su kuriuo krikščioniška Bažnyčia susiduria nuo ankstyviausių dienų, kuris buvo protestantiškos reformacijos pagrindu (kuris įvairiais būdais pasireiškia šiandien, net mūsų bažnyčioje), tai Evangelijos, išgelbėjimo klausimas, tai, kaip mes esame išgelbėjami. Paulius šį klausimą aiškino galatų bendruomenei, kur plito klaidinga teologija, keldama grėsmę Evangelijai.

 

1. Perskaitykite Gal 3, 26–29. Ką Paulius labiausiai pabrėžė?

27 eilutėje parašyta: „Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.“ Nors visi buvo nusidėjėliai, jų nuodėmės buvo nuplautos, purvini drabužiai – nuvilkti, ir jie buvo aprengti Jėzaus teisumu. Jo gyvenimas, Jo tobulumas, Jo charakteris, dabar juos galima priskirti sau. Visi pažadai buvo įvykdyti Jėzuje, ir dabar, apsivilkę Kristumi, galime melsti pažadų įvykdymo. Jie yra pažado paveldėtojai, kuris pirmiausia  buvo duotas Abraomui (Pr 12, 2–3), ne dėl jo padėties, giminės ar tautybės, bet tiktai dėl tikėjimo Kristumi.

 

2. Perskaitykite Rom 6, 1–6. Ką Paulius rašė, kas turi padėti mums suprasti, ką reiškia būti apsivilkusiems Kristumi?

Tai, kad mes apsivilkome Kristumi, reiškia daugiau, negu tik susitaikymą su Dievu. Krikščionys yra suvienyti su Kristumi, jie yra atiduoti Jam ir per Jį jie yra atnaujinami bei atkuriami. Krikščionys, kurie atsisako išsižadėti senų įpročių ir gyvensenos, turi pasižiūrėti į tai, ką jie iš tikrųjų vilki.

Kuo jūs vilkite? Ar tai, ką vilkite viešumoje, skiriasi nuo to, ką vilkite, kai jūsų niekas nemato (kai jums atrodo, kad jūsų niekas nemato)? Ką jūsų atsakymas pasako jums apie jus pačius?

 

II. Nepataikaukime kūnui

Paulius buvo ne tik gilus teologas, bet taip pat ir praktikas. Teologija, Evangelija, kuri aiškina išgelbėjimą tik šaltais teisiniais terminais, netenka esmės. Krikščionybė – tai Jėzus ir ką Jis padarė dėl puolusių žmonių gyvendamas, mirdamas ir tarnaudamas kaip Vyriausias kunigas. Svarbu yra ne tik pakeista mūsų padėtis Dievo akivaizdoje, bet taip pat atnaujintas mąstymas, atgimimas, naujas gyvenimas Kristuje.

 

3. Perskaitykite Rom 13. Atkreipkite ypatingą dėmesį į kasdienius, praktiškus dalykus, kuriuos Paulius čia pabrėžė tiems, kas vadino save krikščionimis.

Daugiausia dėmesio Rom 13 skirta tam, ką būtų galima vadinti gero piliečio ir kaimyno apibūdinimu. Skyriuje pakartojami Įstatymo principai, kurių kulminacija: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (9 eilutė).

Tačiau 11–14 eilutėse tonas šiek tiek keičiasi. Paulius pradeda skyrių rašydamas apie klusnumą viešajai valdžiai, o paskui pabrėžė laiką, t.y. kokiu laiku romiečiai gyveno, jie turėjo rimtai apmąstyti savo elgesį. Skyriaus pabaigoje parašyta, kad apsivilktume Viešpačiu Jėzumi Kristumi (14 eilutė), vartojant tą pačią šaknį kaip Gal 3, 27. Abejose eilutėse rašoma apie panašius dalykus.

Iš Rom 13 konteksto aišku, ką Paulius turėjo omenyje. Ankstesnės eilutės ir eilutės po pačios frazės rodo, kad apsivilkti Kristumi reiškia gyventi tikint ir paklūstant. Graikiškame tekste ta pati šaknis kartojasi 12 eilutėje bei apsiginklavimo šviesos ginklais kontekste. Kristus yra pasaulio šviesa; kas seka Juo, nevaikščios tamsybėse. Jie nusimetė tamsos darbus ir vaikščioja šviesoje. Būti apsirengusiais Kristumi reiškia ugdyti charakterį, elgtis ir mylėti taip, kaip Kristus, ir atspindėti Jį. Tam tikra prasme, tuo metu, kai viskas aplink mus yra linkę blogėti, apsirengę Kristumi turi vis gerėti (žr. 2 Kor 3, 18 ).

Kaip skirtųsi jūsų gyvenimas, jei jūs būtumėte apsirengę Kristumi? Tai yra, ko jūs neatsisakote, kas neleidžia Viešpačiui veikti jumyse? Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei visiškai patikėtumėte save Kristui?

 

III. Nusivilkite ir apsivilkite

 

4. Perskaitykite Kol 3, 1–10. Ar pastebite, kad 10 eilutėje yra pavartotas žodis apsivilkę. Tai turint omenyje, ką šios eilutės sako mums?

Kai kurie Biblijos tyrinėtojai šiose eilutėse, ir kitose, kurias jau aptarėme, įžvelgia užuominą apie krikštą. (Kur tekste ją įžvelgiate jūs?) Vėl pastebime mintį apie atnaujinimą, atgimimą, kai kažkas pagerinama. Kristuje mes nesame tie patys žmonės, kuriais kadaise buvome, kaip kadaise gyvenome. Čia Paulius labai aiškiai sieja tai, ką patiriame Kristuje dabar, su tuo, ką patirsime, kai Jis sugrįš. Tai, kaip reaguojame į Kristaus pirmąjį atėjimą, lems tai, kas su mumis nutiks Jo antrojo atėjimo metu!

 

5. Perskaitykite Ef 4, 22–24. Kokią mintį Paulius pabrėžė čia?

Pastebėkite skirtumą tarp senojo ir naujojo žmogaus. Iš esmės senasis ankstesnis žmogus mirė (krikšto simbolis) ir gimsta naujas žmogus, naujas kūrinys Kristuje. Čia mintis apie apsivilkimą arba Kristumi, arba nauju žmogumi išplaukia iš krikščioniško elgesio. Perskaitykite prieš ir po užrašytas eilutes. Viskas yra susiję su charakterio, elgesio, moralinės būklės pakeitimu. Prie šios temos, minties vis grįžtama. Pakrikštyti krikščionys yra nauji žmonės Viešpatyje. Apsivilkti Kristumi – tai ne tik metafora nuteisinimui, nuodėmių atleidimui apibūdinti. Apsivilkti Kristumi reiškia apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume (Ef 4, 24).

Grįžkite prie šioje dalyje paminėtų eilučių, atkreipkite dėmesį į konkrečius paliepimus dėl elgesio. Kokioje srityje turite pasikeisti? Jei jums sunku, kodėl neieškoti to, kuriuo jūs galite pasitikėti ir paprašyti pagalbos, kad galėtumėte įgyvendinti Šventajame Rašte pristatytus principus?

 

IV. Akimirksniu

Neabejotina, kad būti apsivilkusiems Kristumi reiškia būti nauju žmogumi Jėzuje. Jis turi būti atnaujintas, bent jau iš dalies, pagal savo Kūrėjo paveikslą (Kol 3, 10). Neapsakomas skaičius žmonių paliudijo ir vis dar šiandien liudija tikrovę to, ką Viešpats padarė jiems ir juose. Ir mes patys, nepaisant mūsų klaidų, patiriamų sunkumų ir puolimų, liudijame apie tikrovę to, ką reiškia būti apsivilkusiais Jėzumi.

Tačiau būkime sąžiningi. Jei tai, ką Kristus atliko dėl mūsų, baigtųsi šiuo gyvenimu čia, ar esame apsivilkę Kristumi, ar ne – mūsų vis tiek lauktų kapas. Daugelis nemažai nukentėjo šiame gyvenime dėl Jėzaus ir tikėjimo. Koks bebūtų dabartinis atpildas, jis negali prilygti tam, kas laukia mūsų Jėzaus antrojo atėjimo metu?

 

6. Perskaitykite 1 Kor 15, 49–55. Kokia viltis čia pristatyta? Koks žodis, kurį pabrėžėme visą savaitę, kartojasi?

Tačiau čia apaštalas žodžiui apsivilkti suteikia gilesnę prasmę. Būti apsivilkusiais Kristumi nereiškia tik tai, kad turime dorovinį Jėzus atvaizdą, atspindime Jo charakterį ir įgyvendiname principus, kurių Jis mokė. Kitaip tariant, tai nėra tik teisėtas pakeitimas, tik moralinis pakeitimas, bet apimantis visišką fizinį pakeitimą. Mūsų marus kūnas bus aprengtas nemarybe, kaip prikelto Jėzaus kūnas. Tai bent aprangos pakeitimas, tai bent naujas drabužis! Tai yra mūsų viltis, vienintelė viltis (žr. 1 Kor 15, 12–19).

Dauguma mūsų (ypač, kai senstame) suprantame mūsų kūnų trapumą ir nepatikimumą. Jei dar neįžvelgiame trapumo savyje, galime jį pastebėti aplinkiniuose. Pagalvokite apie viltį, kurią mes turime Jėzuje, kaip apreikšta šiose eilutėse. Ką galėtų pasiūlyti šis pasaulis, dėl ko galėtume atsisakyti šio pažado?

 

V. Amžinoji buveinė

 

7. Perskaitykite 2 Kor 5, 1–4. Ką Paulius sako čia mums? Kokią viltį vėl pristato? Kaip dera aprangos simbolika?

Kol esame šiame pasaulyje, šiame kūne, šioje buveinėje, dejuosime. Kam neteko dejuoti? Pažiūrėkite į 2 Kor 4 skyrių, kuriame kalbama apie tai, kokius sunkumus tenka patirti Jėzaus mokiniams šiame pasaulyje.

Tikrai, mes dejuojame, kenčiame ir mirštame, bet tai ne viskas. Mes turime amžinosios buveinės pažadą.

 

8. Kokias dvi metaforas ar simbolius Paulius naudojo šiose eilutėse, kad apibūdintų dabartinę mūsų situaciją ir viltį dėl ateities?

Kažkokiuose senoviniuose raštuose mintis apie aprangą prilygo minčiai apie buvimą name. Ir apranga, ir namas teikia tam tikrą apsaugą (Pauliaus laikais žodis, apibūdinantis žemesnės klasės žmonių drabužį, kilo iš žodžio, kurio reikšmė – mažas namas). Kokios bebūtų priežastys, Paulius naudojo skirtingus simbolius, priešpastatydamas dvi pagrindines mintis: laikiną žemišką buveinę ir amžinąją buveinę; nuogumą ir apsirengimą; mirtingumą ir gyvenimą, amžiną gyvenimą Kristuje. Galiausiai visos šios metaforos reiškia tą patį: turimą viltį, Kristaus sugrįžimą, aprengimą ar gyvenimą nemirtingame kūne. Kitaip tariant, šios eilutės – tai dar vienas būdas išreikšti amžino gyvenimo pažadą, kurį turime Jėzuje.

Pagalvokite apie mirtį, apie joje įžvelgiamą visišką pabaigą. Be mirtį viršijančios vilties, kokią viltį galime turėti? Pagalvokite apie visas mūsų vilties priežastis, kad mirtis nėra pabaiga. Atsakymus aptarkite klasėje.

 

Toliau studijuokite: E. Vait, Didžioji kova, 619–620 p.

„Visi bus laimingi, suvienyta šeima, aprengti šlovės ir dėkingumo drabužiais – Kristaus teisumo drabužiais. Visa kūrinija nuolat šlovins ir garbins Dievą. Pasaulis prisipildys dangaus šviesa. Metai bėgs džiaugsmingai. Mėnulis švies kaip saulė, o saulė švies skaisčiau negu dabar. Ryto žvaigždės giedos kartu, ir Dievo sūnūs džiaugsmingai sušuks, kai Dievas ir Kristus vieningai paskelbs: ‘Daugiau nebebus nei nuodėmės, nei mirties.’“ (E. Vait, „My Life Today“, 348 p.)

 

Aptarkite:

1. Klasėje aptarkite atsakymus į penktos dalies paskutinį klausimą. Kaip galite padėti vienas kitam rasti viltį šiame nuostabiame pažade? Kaip galite padėti tiems, kurie kovoja su abejone?

2. Mūsų laikais žmonės dažnai deda daug vilčių į mokslą. Daugelis mokslą supranta kaip vienintelį būdą sužinoti tiesą ir kaip vienintelę žmonijos viltį. Kodėl tai yra apgaulinga viltis? Kokią viltį mokslas gali pasiūlyti susiduriant su didžiausia problema – mirtimi? Kodėl viltį gali teikti tik kažkas „antgamtiška“, ką simbolizuoja pažadai?

3. Pagalvokite apie Pauliaus klausimą Rom 7, 24: „Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno?“ (užuomina apie tų laikų bausmę, kai nusikaltėlis buvo prirakinamas prie numirėlio kūno). Kokį atsakymą turime, kuris neprilygsta visai pasaulio išminčiai?

4. Pagalvokite apie tai, kaip apsirengimo Kristumi simbolika dera su mūsų gyvenimu. Apsvarstykite, kaip jūs gyvenate: savo įpročius, mintis, požiūrį į kitus ir t.t. Kaip sekasi atspindėti Kristų šiose srityse? Nors mums visiems padarė įtaką kultūra ir įgimta nuodėmė, kokius sąmoningus sprendimus galite priimti, kurie padėtų jums gyventi taip, kaip jūsų įsitikinimu turėtume gyventi? Kaip mes galime padėti vienas kitam?