Gegužės 12–18 d.
Šią savaitę skaitykite: Mok 4, 9–12; Ps 37; Fil 1, 5–18; Ef 4, 15–16; Kol 1, 28–29.
Įsimintina eilutė: „Ir, ką esi iš manęs girdėjęs prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti“ (2 Tim 2, 2).
Pagrindinė mintis: Dievo tiesos skelbimas nėra tik tarnautojų pareiga. Tiesą turi skleisti visi, laikantys save Kristaus mokiniais.
Kaip matėme, svarbu, kad visi tikintieji pripažintų Dievo suteiktas galimybes. Rašte yra daug pavyzdžių, kada tikintieji panaudojo dovanas, bendradarbiaudami su paskirtais vadovais ir evangelizuodami.
Apd 13, 13 Luko paminėtas Paulius ir jo palydovai leidžia numanyti, kad apaštalas Paulius buvo pripažintas misionierių grupės, įskaitant Barnabą, vadovu (1 eil.). Lukas mums sako, kad Pauliaus ir Barnabo misionieriškas darbas parodo, jog jie dirbo kartu (Apd 13, 50; 14, 1).
Kartais sunku įsitraukti į vietinės bendruomenės liudijimo ir evangelizacijos programas, nes vadovai neieško talentingų žmonių, kuriuos būtų galima įtraukti į šį darbą.
Praėjusią savaitę pažvelgėme į atskirų narių įnašą, susijusį su bažnyčios liudijimu ir evangelizacija. Šią savaitę pažvelgsime į bendras bažnyčios strategijas ir kaip atskiri asmenys gali įsitraukti.
I. Kairė težino, ką daro dešinė
Dauguma žmonių bažnyčioje yra užimti. Kiti dėl įvairių priežasčių daro palyginti nedaug. Bet kuriuo atveju žmonės dažnai nežino apie bendrus bažnyčios planus ir siekius bei nesupranta, kaip jų pagalba gali pasitarnauti bendriems bažnyčios tikslams.
1. Perskaitykite Mok 4, 9–12. Ką Saliamono žodžiai pasako apie bendradarbiavimą? Kaip šie žodžiai gali pasitarnauti jums kitoje aplinkoje?
Šiose eilutėse aprašyti savitarpio pagalbos, palaikymo ir rūpestingumo privalumai, nepriklausomai nuo situacijos. Tai, kas taikytina dviem ar trims žmonėms, taip pat tinka ir vietinei bendruomenei. Kad būtų užtikrintos palaimos, paminėtos Mok 4, 9–12, kiekvienas asmuo turi žinoti apie kitų veiklą. Jei vienas žmogus nežino, ką daro ar planuoja kiti, kaip galima žinoti, kokia reikalinga pagalba ir kada? Jei į tai atsižvelgiame vietinės bendruomenės liudijimo ir evangelizacijos kontekste, vėl matome, kad jei dauguma narių nežino, į ką yra įsitraukusi jų bažnyčia, jie negali suteikti reikiamos pagalbos, kai jos reikia. Deja, dėl paramos stokos esantys liudijimo ir evangelizacijos „priešakinėje linijoje“ kartais jaučia, kad ši gyvybiškai svarbi tarnystė niekam nerūpi, kai iš tikrųjų kiti tiesiog nežino, kas vyksta.
2. Šiose eilutėse aprašyti žmonės, atliekantys konkrečias užduotis. Užrašykite, kaip jūsų manymu ši veikla prisidėjo prie bendros misijos skelbiant Evangeliją. Apd 16, 14–15. 33–34.
Tai, kas gali iš pradžių pasirodyti kaip nieko bendra su bažnyčios liudijimu ir evangelizacija neturintis dalykas, vėliau bus parodyta kaip gyvybiškai svarbi viso proceso dalis. Parūpinantys maisto ir apgyvendinimą evangelistams vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį, kaip ir sveikinantys atvykusius į programą svečius. Daug bažnyčios narių tarnauja savo noru, jei jie žino programą ir ko reikia, kad jų indėlis būtų neatskiriama visos bažnyčios programos dalimi. Šiame kontekste svarbu leisti dešinei rankai žinoti, ką daro kairė.
Skirkite keletą akimirkų, apmąstant bažnyčios evangelizacinę veiklą. Ar žinote bendrus bažnyčios tikslus ir strategijas? Ar žinote, kurį etapą bažnyčia šiuo metu įgyvendina? Kaip galėtumėte labiau įsitraukti į bažnyčios, siekiančios vykdyti didį pavedimą, veiklą?
II. Planavimas drauge
Dažnai, kalbant apie liudijimą, evangelizaciją, tikslų bei strategijų planavimą, dalyvauja labai nedaug žmonių. Tada, t.y. priėmus sprendimus, tie keli žmonės bando įtraukti kitus asmenis, kad pastarieji dalyvautų įgyvendinant planus. Daug geriau, jei didesnė grupė žmonių įsitraukia nuo pat pradžių. Todėl Septintosios dienos adventistų bažnyčios vadove teigiama, kad pagrindinis bažnyčios komiteto rūpestis – darbo planavimas ir evangelizacijos priežiūra visuose jos etapuose.
3. Ką Pauliaus žodžiai 1 Kor 14, 40 pasako apie būtinybę planuoti? Kokie, anot šios eilutės, gali būti blogo planavimo rezultatai?
Yra kelios klaidos, kurias bažnyčios gali daryti liudydamos ir evangelizuodamos. Gali būti nustatinėjami tikslai, bet nepasirūpinama strategija. Galima įgyvendinti kelias strategijas nenusistačius tikslų, arba galima bandyti daryti ir viena, ir kita neatsižvelgiant į vertinimo procesą. Tikslai ir planai eina koja kojon, tačiau tikslai visada eina pirma planų, kurie leidžia pasiekti tikslus. Vertinimo procesas padeda išlaikyti bažnyčią gerame kelyje ir leidžia pamatuoti pažangą.
Kiekviena bendruomenė turi suprasti tikslo nuosavybės sąvoką. Nustatantys tikslus ir dalyvaujantys strateginiame planavime paprastai dalyvauja visame procese. Todėl svarbu, kad kuo daugiau žmonių prisidėtų prie visų planavimo etapų, kad jie jaustų, jog tikslas yra jų. Priešingu atveju, greičiausia, ilgalaikiai planai taps kelių žmonių nuosavybe, kuriems bus sunku juos įgyvendinti. Tokiu atveju sėkmės tikėtis neverta.
Perskaitykite Ps 37. Kaip šis tekstas gali pasitarnauti, kad liudyti ir evangelizuoti (ir užsiimti kita veikla) sektųsi? Kokie principai ir pažadai atskleisti šioje psalmėje?
III. Darbas komandoJe
Logiška galvoti, kad buvo laikai, kai mokiniai dalijosi savo tikėjimu vienas su kitu, bet daugiausia matome juos tarnaujant bendrai su kitais tikinčiais. Įgyvendinti bendrą sumanymą, sulaukti komandos narių palaikymo yra kažkas ypatinga.
Biblijoje yra užrašytas veiksmingo liudijimo ir evangelizacijos planas, ir tai neturėtų mūsų stebinti, kad net šiandien, kai Dievas paveda kam nors didelę atsakomybę, Jis įkvepia komandą susiburti aplink vadovą.
4. Perskaitykite Mt 10, 2–4; Mk 3, 16–19; ir Lk 6, 12–16. Ko moko šie sąrašai?
Neabejotina, pradžioje tikintieji dirbo kartu. Tai savaime suprantama. Vieni turėjo konkrečias dovanas ir talentus, kurių neturėjo kiti. Taip pat pastebimas atskaitomybės jausmas: vieni stebi jus, kiti gali padėti jums susiorientuoti, treti gali padėti apsaugoti jus nuo klajojimo, kad nenukryptumėte iš kelio. Tvirta ištikimų brolių ir seserų komanda, kurioje vieni rūpinasi kitais, kurios bendras tikslas – laimėti sielas, yra idealus būdas evangelizuoti.
5. Perskaitykite Fil 1, 5–18. Kaip tikinčiųjų Filipuose pagyrimas rodo, kad jie buvo įsitraukę į liudijimą ir evangelizaciją?
Laiško filipiečiams pradžioje Paulius kalba apie bendradarbiavimą Evangelijos labui (5 eil.). Jie gynė ir patvirtino Evangeliją (7 eil.) bei skelbė Dievo Žodį be baimės (14 eil.). Apaštalas taip pat dalijosi savo džiaugsmu, nes Kristus yra nuolatos skelbiamas (15–18 eil.). Atminkite, kad Paulius rašo bažnyčiai, o ne atskiriems asmenims. Žinoma, kad Kristų skelbė žmonės, bet tai, kad Paulius giria bažnyčią, rodo, jog šis skelbimas buvo bendra evangelizacijos strategija.
Trokštate liudyti? Ar pastebėjote, kad nuo tam tikrų pagundų grupėje apsisaugoti lengviau? Kodėl svarbu ugdyti nuolankumą ir atskaitomybės požiūrį, jei ketinate dirbti grupėje?
IV. Kiekviena dalis atlieka savo pareigas
Kai vieninga bažnyčia sutelkia dėmesį į evangelizacinę užduotį po ranka, Viešpats palaimins jų bendras pastangas. Kruopščiai tyrinėjant Bibliją paaiškėja, kiek Naujajame Testamente buvo rašoma, parodant krikščionims kaip gyventi ir dirbti kartu darniai. Posakis „vienas kitą“ yra tankiai išsibarstęs jo puslapiuose. Mums yra įsakyta mylėti vieną kitą (Jn 15, 12), atleisti vienas kitam (Ef 4, 32), melstis už vienas kitą (Jok 5, 16), ir tai tik keli atvejai. Be to, posakis „vienas kitą“ Rašte dažnai siejamas su bažnyčios darbu ir augimu.
6. Perskaitykite Ef 4, 15–16. Kaip bendradarbiavimas prisideda prie bažnyčios augimo ir dvasinio ugdymo?
Paulius rašė, kad augimas Jėzuje Kristuje – tai Dievo valia. Reiškia, kad mes visi einame dvasiniu keliu ir, tam tikra prasme, tai yra mūsų pačių dvasinė kelionė. Tačiau tekste paaiškinamas kiekvieno asmens augimo poveikis kūnui, tiek skaičiumi, tiek dvasine prasme.
Tikintiems augant Kristuje, nutinka kažkas nuostabaus, net antgamtiška. Prisijungę per savo asmeninį įnašą į bažnyčią tampa jos visuma. Tačiau bažnyčia pasiekia optimalų našumą, kai kiekviena dalis atlieka savo pareigą. Anot Apd 1, 12–14, ką pirmieji tikintieji darė, laukdami Jeruzalėje pažadėtosios Šventosios Dvasios? Atsakymas turėtų daug pasakyti mums apie tai, ką reiškia bendras garbinimas. Iš tiesų, kol Šventoji Dvasia nebuvo išlieta ant ankstyvųjų tikinčiųjų, jie nebuvo pasirengę vykdyti pavedimą ir skelbti Evangeliją. Ši grupė, apie šimtas dvidešimt žmonių, susivienijo maldoje. Neabejotina, kad Šventosios Dvasios pažadas suvienijo juos ir visą laiką ragino kartu melstis, kol jie laukė galios, leisiančios jiems vykdyti Viešpaties įsakymą. Mes, kaip bažnyčia, turėtume daryti tą patį.
Galvodami apie jūsų vietinę bendruomenę, užduokite sau šį klausimą: kiek laiko ir pastangų bendruomenė bendrai skiria liudijimui bei evangelizacijai, ir kiek laiko ji praleidžia spręsdama vidinius klausimus, susijusius su liturgija, garbinimo būdu, muzika ir t.t.? Aptarkite atsakymus sabatoje.
V. Vienybės būtinybė
Gerai buvo pasakyta, kad krikščionybė prasideda ir baigiasi asmeniu. Šis pareiškimas pabrėžia tai, kad kiekvienas naujas tikintysis taptų Kristaus kūno dalimi. Liudijimas ir evangelizacija taip pat negali būti palikti tam tikriems asmenims. Prisijungimas yra visos bažnyčios yra pareiga.
7. Perskaitykite Kol 1, 28–29. Kokį konkretų tikslą Paulius parodė atsivertusiems?
Krikščionio branda, kol bus pasiekta Kristaus pilnatvė (Ef 3, 19), yra tinkamas vietinės bendruomenės tikslas. Atsivertusiųjų branda yra tokia pat svarbi, kaip raginimas prisijungti prie Kristaus bažnyčios. Iš tiesų, bažnyčios darbas, padedantis tikintiesiems prisijungti, užtikrina, kad evangelizacinės pastangos nevirstų laiko švaistymu. Kai liudijimas ir evangelizacija tik planuojami, paprastai tai yra geras metas parengti bažnyčią. Tai laikas, kai dėmesys sutelkiamas į transportą, vaikų priežiūrą, sveikintojus, maldos grupes ir lankytojų komandas. Apaštalas Paulius norėtų, kad prisijungimas būtų svarbi bažnyčios paruošimo dalis. Apsvarstykite šiuos klausimus:
8. Ko paklausti, ir kodėl, yra svarbiau: kaip naujai įtikėję gali prisijungti prie bažnyčios gyvenimo ir programų? Kaip bažnyčia gali padėti naujai įtikėjusiems bręsti? Galbūt abi šios sąvokos yra susijusios? Jei taip, tuomet kaip jos susijusios?
Dažnai galvojame, kad tolesni veiksmai ir pagalba prisidėti prie bažnyčios tenka tam, kas paragino žmogų priimti Jėzų Kristų. Turime suprasti, kad Paulius nebūtų pajėgęs ugdyti visus įtikėjusius per jo tarnystę. Be to, tai ne biblinis būdas. Tolesni veiksmai yra ne tik vieno ar dviejų paskirtų vadovų, bet visos bažnyčios darbas.
Pernelyg dažnai raudame, kad nauji žmonės atėjo per priekines duris ir išėjo per galines. Tai yra amžinų pasekmių tragedija.
Pagalvokite apie naujus narius vietinėje bendruomenėje. Kaip jūs, o ne pastorius ar vyresnysis, galite padėti jiems įsitvirtinti bažnyčios bendruomenėje ir jos mokyme?
Toliau tyrinėkite: Realių evangelizacinių tikslų nustatymas.
Kaip bažnyčia ir mažesnės tarnystės komanda turime užtikrinti, kad evangelizaciniai tikslai yra realūs. Toliau pateikti keli pasiūlymai, kurių reiktų paisyti.
Tinkama kaina. Finansai yra svarbi daugelio bažnyčios strategijų dalis. Pagalvokite, kiek kainuos reklama, transportavimas, priemonės, pašto išlaidos, patalpų nuoma, užkandžiai, ir tai tik keli dalykai, būtini vykdyti evangelizacinę veiklą.
Pasiekiamumas. Ar pasieksite užsibrėžtus tikslus? Ar tikrai turite pinigų, laiko, reikiamą pagalbą, patalpas ir personalą pasiekti planuojamus rezultatus? Geriau pradėti mažą sumanymą ir pereiti prie didesnio, kitiems prisijungiant prie komandos ir pagelbėjant svarbiose srityse.
Tvarumas. Jei liudyti ir evangelizuoti sekėsi, verta viską pakartoti. Gali būti, kad jūsų tarnystė yra nuolatinės strategijos dalis. Tokiu atveju jums reikės nuolat žvelgti į priekį ir organizuoti, kad tarnystė išliktų.
Įvertinimas. Užtikrinkite, kad tarnystė bus įvertinta visais atžvilgiais: personalo, finansų, mokymo, rezultatų ir pan. Nuolatinės tarnystės turi būti reguliariai vertinamos. Taip pat užtikrinkite, kad būtų išnagrinėta, kaip veikla prisidėjo prie bažnyčios bendros evangelizacijos strategijos.
Klausimai aptarimui:
1. Klasėje aptarkite ketvirtosios dalies klausimą. Kodėl bažnyčios nariai, kurie dažnai kovoja tarpusavyje, retai evangelizuoja? Kaip evangelizacija gali suvienyti bažnyčią, kurioje dažnai vyksta vidiniai konfliktai? Kaip galite padėti savo bendruomenei dėmesį sutelkti į evangelizaciją, o ne savus reikalus? Kodėl tai svarbu?
2. Perskaitę pateiktą ištrauką, pagalvokite apie vietinę bendruomenę. Kiek nariai įsitraukia į liudijimą ir evangelizaciją? Kokį vaidmenį galite atlikti, organizuojant mokomuosius renginius? Koks yra jūsų požiūris į komandinį darbą? „Darbuojantis ten, kur jau yra įtikėjusių, tarnautojas pirmiausia turėtų užsiimti ne netikinčiųjų atvertimu, bet mokyti bažnyčios narius tinkamai bendradarbiauti.“ (E. Vait, „Gospel Workers“, 196 p.) Ar daug jūsų bažnyčios narių turi bent menkiausią supratimą, kaip darbuotis, kad sielos atsiverstų? Jei ne, kaip galima šią situaciją pakeisti?