Kovo 26 – balandžio 1d.
DANGIŠKOS AUDIMO STAKLĖS
Šią savaitę skaitykite: Iz 64; Rom 3, 21–31; 4, 1–7; 6, 1–13; Fil 3, 3–16.
Įsimintina eilutė: „Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos“ (Rom 4, 7).
Kristus yra nusidėjėlio pakaitalas ir laiduotojas. Jis pakluso Įstatymui nusidėjėlio vietoje, kad nusidėjėlis galėtų tikėti Juo, augti Jame ir tokiu būdu būti išbaigtas Jame. Kristus sutaikė nusidėjėlius su Dievu ir pakėlė visą nuodėmės gėdą, kaltę ir bausmę. Prisiėmęs nuodėmę, Jis laimėjo amžiną teisumą, kad tikintysis būtų švarus Dievo akivaizdoje. „Ateina laikas, kai bus paklausta: Kas gali apkaltinti Dievo išrinktuosius? Juk už juos Kristus mirė ir buvo prikeltas. Tas, kurio teisumo drabužiai yra be dėmės, išausti dangaus staklėmis, kuriuose nėra nė menkiausio nuodėmės siūlelio, yra Dievo dešinėje, kad aprengtų tikinčius vaikus Jo nepriekaištingo teisumo drabužiais. Tie, kas yra išgelbėti dangaus karalystei, neturės kuo girtis. Šlovė ir garbė teks Dievui, išgelbėjimo davėjui.“ (E. Vait, „The Youth‘s Instructor“, 1894 m. gruodžio 6.) Atkreipkite dėmesį į simbolius: teisumo drabužiai, išausti dangaus staklėmis, be menkiausio nuodėmės siūlelio. Koks nuostabus Jėzaus teisumo simbolis, teisumo, kuris dengia kiekvieną, kas bus išgelbėtas Jo karalystei.
I. ATVAIZDAS VEIDRODYJE
Policininkai trim automobiliais apsupo moterį iš visų pusių ir ji buvo priversta sustoti šalikelėje. Prisiartinę prie automobilio, jie išsitraukė ginklus. Moteris, išlipdama iš automobilio pakeltomis rankomis, buvo apimta siaubo.
„Ką aš padariau?“, – klausė ji drebėdama iš baimės.
Jie paprašė ją parodyti registracijos dokumentus ir po kelių minučių visi atsikvėpė, o ginklai buvo sudėti atgal į dėklus.
„Prašom,– tarė ji. – Kas negerai? Kodėl mane sustabdėte?“
Vienas iš pareigūnų paaiškino: „Mes matėme, kad jūs važiavote kaip maniakė ir rodėte šlykščius gestus kitiems vairuotojams.“
„Ir dėl to jūs išsitraukėte ginklus?“
„Ne, ponia, – atsakė pareigūnas. – Tačiau ant buferio pamatėme lipduką su krikščioniškais simboliais ir pamanėme, kad automobilis vogtas.“
Sutinkame, kad šis pasakojimas iliustruoja liūdną tiesą: ne visi krikščionys ar vadinantys save krikščionimis paiso aukštų tikėjimo standartų. Vieniems tai daryti sekasi geriau negu kitiems, bet nė vienas nepasiekėme reikiamo lygio. Ar žiūrintis į save veidrodyje krikščionis gali pamatyti asmenį, kuris nepriekaištingai atspindi Jėzaus charakterį? Net jei ištikimas, ar krikščionis gali tvirtinti, kad asmeninio teisumo pakanka? Kokiam krikščioniui, žiūrinčiam į save veidrodyje, nekyla siaubas dėl to, ką jis žino apie tai, kas slepiasi po išore, t.y. ką jis žino apie save?
1. Perskaitykite Iz 64. Kokia žinia čia užrašyta? Kokia aprangos simbolika panaudota, apibūdinanti žmogaus teisumą, ir ką ji reiškia? Kokia viltis yra pateikta skyriuje?
Žodžiais suteršti skudurai yra apibūdinami mėnesinių sutepti drabužiai. Kokiu galingesniu simboliu būtų galima apibūdinti puolusio žmogaus teisumą? Apaštalas Paulius rašė šia tema Rom 3, kur jis aiškiai pareiškė, kad ir žydai, ir pagonys yra tos pačios būklės: nusidėjėliai, kuriems reikia Dievo malonės. Iz 64 gali būti Senojo Testamento pirmtakas Rom 3, parodantis nusidėjėlių dilemą, bet kartu suteikiantis viltį.
Kada paskutinį kartą atidžiai žiūrėjote į save, savo mintis, motyvus ir norus? Ką jūs matėte? Ar buvo baisu? Kokią vienintelę viltį turite?
II. ĮSKAITYTAS TEISUMAS
Neabejotina, kad nuoširdus krikščionis, žiūrintis asmeniškai į save ir į Dievo teisumą, kuris apreikštas Kristuje, pamatys kažką baisaus. Nedaug už ką galėtume pasigirti Dievui, ar ne? Iš tikrųjų tai apskritai už nieką, nes mūsų teisumas yra tarsi suteršti skudurai.
Kokią viltį tuomet turime? Didelę viltį. O teologinis terminas jai apibūdinti yra įskaitytas teisumas. Ką tai reiškia? Nepriekaištingas Jėzaus teisumas, kuris buvo išaustas dangaus staklėmis, yra suteiktas mums tikėjimu. Įskaitytas teisumas reiškia, kad Jo nepriekaištingu gyvenimu buvo uždengtas mūsų nuodėmingas gyvenimas. Jis priskirtas mums, nors mes jo nenusipelnome. Dievas į mus žiūri taip, tarsi mes niekada nenusidėjome, tarsi mes visada paklusdavome Dievo įsakymams, tarsi mes buvome tokie šventi ir teisūs, kaip pats Jėzus.
2. Perskaitykite Rom 4, 1–7. Kaip Abraomo tikėjimas Dievu iliustruoja įskaitytą teisumą?
Paulius rašė Rom 4, 2: „Jei Abraomas būtų buvęs nuteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti […] Tačiau Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.“ Jėzus kviečia mus ateiti pas Jį tikėjimu, nors esame nusidėjėliai, ir Jis parūpins Savo nepriekaištingo teisumo, kurį Jis ištobulino gyvendamas žemėje, drabužius. Tai yra įskaitytas teisumas ir vienintelis sprendimas klausimui, kuris taip vaizdžiai apibūdintas Iz 64 ir Rom 3.
Įsivaizduokite viską štai taip: Jėzus nuvelka suteptus jūsų drabužius, suterštus skudurus, ir aprengia jus Savo nepriekaištingu teisumu, tobulu šventumu, jums įskaitomas Jo Įstatymo laikymosi įrašas. Jis rengia jus ir šnabžda į jūsų ausį: „Dabar esi nepriekaištingas. Aš daviau tau Savo tobulumą. Prašau dėvėti šį drabužį ir nenusivilkti.“
Kokią didžiausią dovaną esate gavęs? Kaip ji privertė jus jaustis, ypač, jei nenusipelnėte jos? Kiek dėkingesni turime būti už Jėzaus teisumą, kurį Jis siūlo mums?
III. BE ĮSTATYMO
Pamokslininkas bendruomenės akivaizdoje paskelbė: „Jėzus Kristus pakeitė mano gyvenimą. Aš esu visiškai naujas žmogus. Tačiau Dievo Žodžiu išbandyta patirtis mane išmokė vienos tiesos: jei galiausiai būsiu išgelbėtas, jei iš tikrųjų ištversiu iki galo, kaip sakė Jėzus, ir pateksiu į amžiną Dievo karalystę, tuomet neabejoju, kad taip bus tik todėl, jog esu visiškai apgaubtas Kristaus teisumu. Aš galiu įveikti nuodėmę, ir Dievo padedamas pasiekiau daug pergalių. Galiu įveikti charakterio trūkumus, ir Dievo padedamas pakeičiau ne vieną ydą. Galiu išmokti mylėti įvairiausius žmones, net priešus, ir Dievo padedamas mokausi tai daryti. Tačiau aš žinau, kad viso šito nepakanka. Jei nesu apgaubtas Jėzaus teisumo, kuris įskaitytas man tikėjimu, išskyrus mano klusnumą Įstatymui, praėjus 1000 metų jūs galite stovėti ant šventojo miesto sienos ir mojuoti man, nes aš žinau, jog manęs ten nebus. Aš negaliu ten būti.“
3. Perskaitykite Rom 3, 21–31. Ką Paulius rašė čia, ir kaip šiose eilutėse pateiktos mintys atspindi tai, ką sakė pamokslininkas?
Nors Paulius čia kreipėsi į konkrečią žmonių grupę konkrečiu klausimu, jo mintis tinka ir žydui, ir pagoniui. Šiandien mums, kaip septintosios dienos adventistams, kurie tiki, kad Įstatymas yra amžinas, tai ypač svarbu. Teisumas, kuris gelbėja mus, kurio mums kaip nusidėjėliams reikia, kad jis apgaubtų mus kaip drabužis, tai be Įstatymo pasireiškęs Dievo teisumas. Kitaip tariant, tai Jėzaus teisumas, suteikiantis atpirkimą Kristuje. Atpirkimas yra Jame, o ne mumyse ar Įstatymo vykdyme.
Kokia buvo jūsų patirtis ryšium su Įstatymo vykdymu? Ar jautėte, kad pastangos paklusti Įstatymui darė jus teisiais Dievo akivaizdoje? Ką jūsų atsakymas reiškia? Paruoškite atsakymą pristatyti klasėje.
IV. DRABUŽIAI ATSPINDI ŽMOGŲ
Vienas autorius rašė novelę apie du mažo miestelio sukčius, planuojančius apiplėšimą. Vienas iš sukčių turėjo apsirengti policininko uniformą ir laukti toje vietoje, kur bus vykdomas apiplėšimas. Taip niekam nekiltų įtarimas. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad apsimetęs policininku bendras suėmė vagį. Apsirengęs policininko uniformą, jis pradėjo elgtis taip, tarsi jis būtų policininkas!
Šis pasakojimas tinka šiai temai. Taip, tikėdami esame apgaubti Kristaus teisumu. Esame gimę iš aukštybės ir gyvename atnaujintą gyvenimą Kristuje. Todėl nekyla abejonių, kad mūsų gyvenimai atspindės drabužius, kuriuos dėvime.
Gavę Kristaus teisumo drabužius pasišventėme 100 procentų leisti Jam įdiegti Jo charakterio savybes mumyse. Esame visiškai nuteisinti malone, akimirksniu, ir taip pat gavome galią paklusti, kuri yra ilgainiui įsisavinama, taip vadinamas viso gyvenimo darbas. Argi galėtume prašyti ko nors daugiau? Aš visa galiu Tame, kuris mane stiprina (Fil 4, 13). Be kita ko tai reiškia galią paklusti Jo Įstatymui.
5. Perskaitykite Rom 6, 1–13. Ką šios eilutės sako apie tai, kaip turime gyventi, kai esame aprengti Jėzaus teisumu?
Paulius aiškiai rašė apie radikalų, gyvenimą keičiantį poveikį, kurį jaus tas, kuris buvo kartu nukryžiuotas su Jėzumi. Atkreipkite dėmesį į gyvenimo ir mirties simboliką. Pusiaukelės nėra. Mūsų senasis „aš“, asmuo, aprengtas tais suterštais skudurais, mirė ir gimė naujas žmogus, aprengtas Jėzaus teisumu, kad pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą. Tai reiškia, kad neturime daugiau leisti nuodėmei viešpatauti mumyse. Mums duota daug pergalės pažadų. Klausimas yra tai, ar melsime jų išpildymo?
Kokios jūsų gyvenimo pusės atskleidžia jūsų patirties su Dievu tikrovę? Kokiose srityse jums sekasi sunkiau? Kaip galite kasdien rinktis mirti sau ir gyventi atnaujintą gyvenimą Kristuje, kuris jums pasiūlytas?
V. NUVERTINTA MALONĖ IR ĮSTATYMO RAIDĖS LAIKYMASIS
Visoje Biblijoje įkvėpti rašytojai pabrėžė klusnumą. Manyti, kad tai, ką mes darome, neturi jokios reikšmės, jei Kristus gyvena mūsų širdyje, yra klaidinga. Jei Kristus iš tikrųjų gyvena mūsų širdyje, neišvengiamai darysime gera. Tuo pačiu metu, ne mažiau klaidinga manyti, kad galime būti išgelbėti klusnumo darbais.
Paulius pateikė labai įspūdingą savo gyvenimo, pasiekimų ir kilmės sąrašą: aštuntą dieną apipjaustytas, kilęs iš Izraelio tautos, Benjamino genties, hebrajas iš hebrajų, Įstatymo besilaikantis fariziejus, uolus Bažnyčios persekiotojas, be priekaištų vykdęs Įstatymo reikalaujamą teisumą. Tikras Įstatymo raidės laikymasis. Po atsivertimo, lygindamas šiuos dalykus su Kristaus pažinimu, apaštalas vadino juos sąšlavomis. Jis buvo nuteisintas priimdamas Kristaus teisumo drabužius, ir jis norėjo tapti toks, kaip Jis.
5. Perskaitykite Fil 3, 3–16. Kaip Paulius čia išreiškia didžią išgelbėjimo tikėjimu tiesą ir ką ji reiškia išgelbėto žmogaus gyvenime?
Teologiškai turime atskirti įskaitytą teisumą Kristuje, kuris nuteisina mus, nuo darbo, kurį Šventoji Dvasia atlieka mumyse, keičiant mus. Niekada neturime atskirti jų kontekste to, ką reiškia būti krikščioniu. Mums reikia ir vieno, ir kito. Turėti vieną be kito panašu į vienpusę monetą. Tokios monetos nėra.
Supratimas, kad klusnumas yra suteikiamas dovanai, apsaugo mus nuo dviejų kraštutinumų: nuvertintos malonės ir Įstatymo raidės laikymosi. Pirmiausia, tikėsime klusnumo svarba. Antra, nesigirsime klusnumu, nes gavome jį dovanai. Esame tokie pat priklausomi nuo Kristaus, kad paklustume Įstatymui ir būtume pašventinti, kaip esame priklausomi nuo Jo, kad būtume nuteisinti ir kad mums būtų atleista. Dievas nori, Jis trokšta ne tiktai nuteisinti mus, bet suteikti mums pergalę prieš nuodėmę ir savąjį „aš“. Kaip visada, aukščiausias kriterijus lieka mūsų noras: ar esame pasiruošę kasdien atsiduoti Jam, kad pažintume Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose (Fil 3, 10)?
Dar kartą perskaitykite penktos dalies tekstus. Kur matote laisvos žmogaus valios tikrovę? Ką Paulius turi galvoje rašydamas: kad ir kiek nuėję, ženkime toliau ta pačia linkme (16 eilutė)? Ką galite rinktis, kas leis jums tai padaryti?
Toliau studijuokite: E. Vait, Liudijimai Bažnyčiai, 4 t., 88, 89 p.; „Gospel Workers“, 161 p.; Kelias pas Kristų (2001), 47–55 p.
„Įstatymas reikalauja doro gyvenimo, tobulo charakterio, kurių žmogus neturi. Bet Kristus, atėjęs į žemę kaip žmogus, gyveno šventą gyvenimą, išugdė tobulą charakterį. Tai Jis siūlo kaip nemokamą dovaną visiems, kurie Jį priims. Kristaus gyvenimas laikomas žmonių nuopelnu. Taip žmonėms atleidžiamos nuodėmės. Be to, Kristus apdovanoja žmogų dieviškomis savybėmis. Jis kuria žmogaus charakterį panašų į Dievo charakterį. Taip tikinčiajame Kristumi įgyvendinamas Įstatymo teisumas. Dievas parodo esąs teisus ir nuteisinantis tą, kuris tiki Jėzų (Rom 3, 26).“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 486 p.)
Aptarkite:
1. Dar kartą perskaitykite ištrauką iš E. Vait knygos „Su meile iš Dangaus“. Savais žodžiais užrašykite tai, ką ji rašė, ir atsineškite užrašus į klasę. Išklausykite kitus variantus ir pasidalykite savu. Kokie svarbiausi punktai išryškėja?
2. Klasėje aptarkite atsakymus į trečios dalies paskutinį klausimą.
3. Apsivilkę Kristaus teisumo drabužius, atspindinėdami Viešpaties šlovę, daromės panašūs į Jo atvaizdą, ir Viešpaties Dvasios veikimu vis didėja mūsų garbingumas (žr. 2 Kor 3, 18). Apibūdinkite tai, ką reiškia atspindėti Viešpaties šlovę.
4. Kai kurie tikintieji nėra užtikrinti dėl išgelbėjimo. Ką reiškia būti užtikrintu dėl išgelbėjimo? Kaip teisumo drabužių, išaustų dangaus staklėmis, simbolika padeda mums suprasti, iš kur ateina išgelbėjimo užtikrinimas? Kaip galime žinoti, kad ne pernelyg pasitikime savimi, jei esame užtikrinti?
5. Kodėl svarbu išlaikyti teologinį skirtumą tarp to, ką Kristus padarė dėl mūsų ir kad Jis nuteisino bei atleidžia mums tą akimirką, kai tikėdami meldžiame atleidimo, ir ką Jis įgyvendina mumyse? Kokie pavojai kyla, jei neįžvelgiame skirtumo?