Balandžio 14–20 d.
Šią savaitę skaitykite: 1 Pt 4, 10; Jn 16, 8. 13; 1 Kor 12, 28–31; Apd 2, 40–47; 13, 4–5.
Įsimintina eilutė: „Tai Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui“ (Ef 4, 11–12).
Pagrindinė mintis: Dvasinės dovanos yra ypatingos savybės, suteiktos kiekvienam nariui. Jos turi būti naudojamos Dievo šlovei ir sielų gelbėjimui.
Kaip bažnyčia, mes teisingai pabrėžiame dvasinę pranašystės dovaną, bet ne visada pabrėžiame kitų dvasinių dovanų svarbą. Vis dėlto jos svarbios. Tai aiški biblinė doktrina. Taigi kaip bažnyčia turime rimtai žiūrėti į šias dovanas, kad nariai jaustųsi patogiai jas gaudami ir panaudodami.
Gaila, kad daug bažnyčios narių nenaudoja jiems suteiktų dovanų. Tai lemia daug priežasčių. Kartais taip yra dėl pačių narių kaltės. Kartais, galbūt, galima nuveikti daugiau, skatinant narius atrasti dovanas ir naudoti jas tarnaujant bei evangelizuojant su Šventosios Dvasios pagalba. Nenaudoti suteiktų dovanų yra tiesiog švaistymas.
I. Apdovanotieji tikintieji
Paprašius, daug bažnyčios narių turėtų ilgai ir sunkiai pagalvoti, kol padarytų išvadą, kad jie neturi jokios Biblijoje nurodytos dvasinės dovanos, nors daugelis šių žmonių tikriausia jau naudojosi ja. Jie tiesiog sąmoningai to nepripažino. Kai kurie formaliai nėra atradę savo talentų, tačiau tarnauja tose srityse, kurioms jaučiasi pašaukti, ir bažnyčia patvirtina jų tarnystę. Labai dažnai dvasinės dovanos, atsiskleidžiančios seminare, tik patvirtina jau pasireiškusias dovanas tarnystėje. Todėl įmanoma, kad žmonės naudojasi dvasine dovana vadovaujami Šventosios Dvasios, nors oficialiai ji nebuvo įvardyta.
Kita vertus, yra tokių, kurie sunkiau įsitraukia į bažnyčios veiklą, nes jie nelaiko savęs apdovanotais. Svarbu skatinti juos atrasti jų talentus ir sąmoningai juos naudoti.
1. Perskaitykite 1 Pt 4, 10. Ką ši eilutė pasako apie tų pasišventimą Viešpačiui, kurie turi kažkokią dovaną?
Jau matėme, kad kiekvienas tikintysis turi tarnauti, todėl neturėtų stebinti tai, jog Dievas apdovanos mus atlikti tam tikras pareigas. Taigi visi, kurie priima didįjį pavedimą kaip asmeninį paliepimą iš Dievo ir įsitraukia į šią veiklą, bus Dvasios apdovanoti. Kalbant apie sielų gelbėjimą, Dievas žino, ko ir kada reikia.
Perskaitykite 1 Kor 12, 11. Tekstas rodo, kad dvasines dovanas tikintiesiems duoda Šventoji Dvasia ir parengia šventuosius kiekvienam geram darbui (žr. Ef 2, 10). Šventoji Dvasia ne tik suteikia tikintiesiems dvasines dovanas, bet taip pat, kaip pasakyta Apd 1, 8, įgalina mus naudoti jas.
Nė vienas iš Biblijos tekstų, susijusių su dvasinėmis dovanomis, nėra tapatūs. Tai rodo, kad dovanų sąrašai nėra išsamūs, t.y. į sąrašą gali būti įtrauktos ir kitos dovanos.
Pagalvokite apie žodžio dovana reikšmę. Ką jis pasako jums apie atsakomybę naudoti tai, kas buvo suteikta jums dovanai, kad dirbtumėte Viešpaties darbą (o ne kažkokiam kitam tikslui)?
II. Dvasia ir Jos dovanos
Tam tikra prasme asmens dvasinės dovanos apibrėžia jo vietą vietinėje bendruomenėje. Kitaip tariant, atrasti dvasines dovanas reiškia atrasti tai, kur Viešpats nori, kad tarnautume Kūne. Ar kada buvote paprašyti dalyvauti tokioje srityje, kuri jūsų tiesiog nedomina? Ar pažįstate žmonių, kurie ėmėsi tam tikrų pareigų bažnyčioje, tačiau vėliau atsistatydino, nes jautė, kad šis darbas ne jiems? Greičiausia jie buvo paprašyti imtis tam tikrų pareigų, kurioms jie nei pašaukti, nei apdovanoti. Nors taip nutinka, tai neturi būti pavyzdžiu.
2. Perskaitykite Apd 13, 1–3. Kas čia nutiko ir ką tai sako apie pašaukimo tarnystei svarbą?
Svarbu, kad Šventoji Dvasia pašauktų mus tarnauti Dievui. Barnabą ir Saulių pašaukė ir apdovanojo ta pati Dvasia. 2 eilutėje yra svarbi informacija. Barnabas ir Saulius jau buvo įsitraukę į Viešpaties darbą, ir tik vėliau jie buvo pašaukti konkrečiai tarnystei. Žinome, kad tai buvo konkreti tarnystė, nes Simeonas ir Manaenas tuo metu nebuvo pašaukti.
Prieš Jėzui užžengiant į dangų, Jis pažadėjo, kad Šventoji Dvasia bus mūsų Pagalbininkė. Dvasios darbo dalis yra aprūpinti mus priemonėmis skelbti Evangeliją. Jei Ji teikia mums dovanas atlikti užduočiai, tada jos tikrai svarbios, ir mes turime jomis naudotis.
3. Ką šie tekstai kalba apie Dvasios veikimą mumyse? Jn 16, 8. 13; Apd 13, 4; Rom 8, 11; Apd 1, 8.
Supratus, kodėl Dvasia teikia dvasines dovanas, paaiškėja, kokios jos svarbios tiems, kuriuos mes siekiame atvesti pas Kristų. Dėl to, kad Šventoji Dvasia pašaukia ir apdovanoja, kiekvienas tikintysis yra įvairiais būdais įsitraukęs į Evangelijos skelbimą.
Nors kartais galime tam tikras dovanas palaikyti svarbiomis arba ypatingomis, iš tikrųjų visos dovanos yra labai svarbios bažnyčios gyvenime ir misijoje. Nors kartais apdovanotus evangelistus, pamokslininkus ar mokytojus „aukštiname“, dovanos, kurios ugdo ir moko, yra tokios pat svarbios.
III. Dvasinių dovanų atradimas
Atrasti dvasines dovanas – nesunku. Galima greitai pastebėti pastoriaus ir kitų vadovų bažnyčioje talentus. Viskas, ką reikia padaryti, tai stebėti, ką jie daro ir kaip žmonės reaguoja į jų tarnystę. Tačiau atrasti asmeniškai mums suteiktas dvasines dovanas – tai jau visai kitas reikalas.
Dvasinių dovanų atradimo procesas kartais buvo pateikiamas ganėtinai paprastai. Tereikia užpildyti aprašą, pritaikyti formulę ir atrandate savo dovaną. Daug bažnyčios narių bandė atrasti savo dvasines dovanas tokiu būdu, tačiau nusivylė, kai vietinėje bendruomenėje jiems nebuvo skirta tinkama vieta, kur jie galėtų panaudoti savo dovanas.
Tinkamas dvasinių dovanų seminaras galbūt yra paprasčiausias būdas atrasti dvasines dovanas. Tačiau tai tik paieškos pradžia, anot pačių seminarų.
4. 1 Kor 12, 28–31. Ką Paulius sako apie dvasines dovanas šiose eilutėse?
Šios eilutės neleidžia mums visiems trokšti vienos ar dviejų dovanų, kurios dažnai laikomos geriausiomis. Čia Paulius moko, kad dvasinės dovanos yra skirstomos atsižvelgiant į poreikius ir konkrečias aplinkybes, su kuriomis susiduria vietinė bendruomenė. Todėl geriausios dovanos būtų tos, kurios įgalintų vietinės bendruomenės narius tarnauti.
Apmąstydami dovanas, kurias galėtumėte turėti, paisykite, ką sako kiti bažnyčios nariai. Komiteto nariai, renkantys įvairius vadovus ir grupes ateinantiems metams, ieško žmonių, kurie jau rodo susidomėjimą ir sugebėjimą atlikti tam tikrą tarnystę.
Kai kas nors sako, kad yra įsitikinęs, jog jūs efektyviai atliktumėte tam tikrą tarnystę, tai gali būti jūsų dovanos patvirtinimas. Būtų išmintinga įsiklausyti ir melstis dėl to.
Dvasinių dovanų seminaro rezultatai, kartu su tikinčiųjų patvirtinimu ir bandomuoju laikotarpiu tam tikroje tarnystės srityje, aiškiai parodytų, kokias dovanas Viešpats jums davė.
Jūsų manymu, kokias dovanas turite ir kodėl taip manote?
IV. Kitos dovanos
Galvojant apie dvasines dovanas, liudijimą ir Evangelijos skelbimą, esame linkę daugiausia dėmesio skirti evangelizacijai, pamokslavimui ir mokymui. Tačiau ne visos dovanos yra tiesiogiai susijusios su evangelizacija. Jas naudojant, dovanų poveikis bažnyčios misijai bus įvairus.
5. Dar kartą perskaitykite Apd 6, 1–4. Žmonėms buvo pavesta panaši atsakomybė kaip ir šiandieniams diakonams. Kokias priežastis mokiniai pateikė nenorėdami atlikti šio darbo? Kaip turime suprasti čia parodytą principą?
Naujai išrinkti diakonai prisidėjo prie ankstyvosios Bažnyčios bendros evangelizacinės programos, atlaisvindami mokinius, kad jie galėtų atsidėti evangelizacijai ir pamokslavimui. Mes diakonų elgesį galėtume neprilyginti dvasinėms dovanoms, kurios pasitarnautų evangelizacijai, vis dėlto toks elgesys darė įtaką evangelizacijai. Įmanoma, jog dėl diakonų tarnystės teikti pagalbą skurstančioms našlėms, žmonės buvo labiau pasirengę klausytis skelbiamos Evangelijos. Vienas Dievas žino, kiek pasitarnavo šie žmonės atlikdami savo vaidmenį.
Kad bažnyčia funkcionuotų, būtini vadovai ir administratoriai finansų bei kitose srityse. Tarnaujantiems savo Viešpačiui būtina suprasti, kad jie yra komandos dalis ir kad jų indėlis yra labai svarbus bažnyčios evangelizacinei veiklai.
6. Perskaitykite Apd 2, 40–47. Kokios dvasinės dovanos pasireiškė čia, ir kokie padariniai buvo ne tik liudijimui, bet mokinystei? Kokias svarbias pamokas galime čia įžvelgti?
Žodis didino Apd 2, 47 pavartotas ta prasme, kad žmonės jungėsi prie bendruomenės. Naujai atsivertę net tik įsitraukė į bažnyčią, jie taip pat bendravo, jais buvo rūpinamasi. Todėl galime daryti išvadą, kad tame didėjančiame būryje pasitaikė ir administravimo, vadovavimo, svetingumo ir pastorystės dvasinių dovanų. Tai yra geras pavyzdys, kaip asmeninės dvasinės dovanos pasitarnauja visai bažnyčiai.
Pagalvokite apie jūsų vaidmenį, jūsų tarnystę bažnyčioje. Kur ji dera visos bažnyčios tarnystės kontekste?
V. Dovanos ir krikščioniška atsakomybė
Dvasines dovanas atrandame ne tam, kad patenkintume smalsumą, bet žinotume, ką Viešpats mums pavedė atlikti ir kad rastume savo vietą bažnyčios Kūne. Tai, žinoma, yra didelė atsakomybė, siekiant įvykdyti tai, kam Dievas mus apdovanojo.
7. Palyginkite Rom 12, 4; 1 Kor 12, 12; ir Ef 4, 16. Ką šios eilutės pasako apie dvasines dovanas ir Kūną?
Reikšminga, kad trijų pagrindinių skyrių, kuriuose išvardintos dvasinės dovanos, kontekste kalbama apie Bažnyčios Kūną. Tai rodo, kad nors asmuo gali liudyti arba evangelizuoti asmeniškai, kaip Pilypas Etiopijos iždininkui (Apd 8), kiekvienam iš mūsų tenka atsakomybė naudoti mums suteiktas dovanas per bažnyčią.
Kaip jau matėme, kad ir ką bažnyčia darytų, jai turi vadovauti Šventoji Dvasia. Mūsų pareiga ieškoti Dievo valios ir neprieštarauti tam, ką Dvasia apreiškia. Nedera planuoti, o tada prašyti, kad Dievas palaimintų. Dažnai klausiame: „Ką mūsų bažnyčia gali padaryti dėl Dievo?“ Būtų geriau, jei atrastume, ką Dievas jau daro Savo tautoje, ir įsitrauktume į tai.
8. Ką Mt 10, 19–20; Apd 13, 4–5; 16, 6–7 sako apie tai, kaip mokiniai buvo vedami Šventosios Dvasios?
Mokiniai leido Šventajai Dvasiai vadovauti jų tarnystei. Kartais jie bandė imtis darbo, bet Šventoji Dvasia juos sulaikė. Greičiausia Paulius gavo regėjimą, kuriame nurodymus davė Šventoji Dvasia, kur mokiniai turėtų dirbti (žr. Apd 16, 9–10).
Dvasinės dovanos turi būti naudojamos atsakingai. Geriausias būdas tai užtikrinti – bendrauti su Dvasia. Privalome išlaikyti bažnyčios vienybę. Jei mus ves Dvasia, būsime vieningi. Dvasia vadovauja asmenims ir bažnyčiai. Vesdama vieną narį, Ji veda visą bažnyčią. Dvasia neatskiria asmenų nuo Kūno.
Pasišventę Kristaus tarnystei galime tikėtis, kad įvyks daug dalykų, nes ant mūsų bus išlieta Šventoji Dvasia. Svarbiausia mums ir bažnyčiai bendrai, būti pasirengusiems gauti tai, ką Dvasia suteikia.
Toliau tyrinėkite: Suraskite (arba organizuokite) apmokymus tarnystei.
Jei nusprendėte liudyti ir evangelizuoti bei aptarėte tai su savo pastoriumi arba evangelizacijos vadovais, atėjo laikas apsvarstyti pasirengimą. Jei norite daryti įtaką žmonėms dėl Jėzaus, apmokymas yra svarbu. Atminkite, veikdami kaip komanda, o ne atskirai, užtikrinsite paramą ir sėkmę. Toliau aprašytos sritys, kurioms šią savaitę buvo skirtas ypatingas dėmesys.
Pasitarime su savo pastoriumi ir evangelizacijos vadovu aptarkite, kokių (jei reikia) mokymų galima būtų imtis. Apmokymai nebūtinai turi vykti vietinėje bendruomenėje. Paieškokite galimybių dalyvauti regioniniuose mokymuose arba rėmėjų, kurie apmokėtų tam tikrus seminarus, jei įmanoma.
Kita galimybė būti apmokytiems, paprašyti pastoriaus arba kitų vadovų, kad būtų surengtas evangelizacijos ir liudijimo seminaras vietinėje bendruomenėje. Jeigu išlaidos yra pernelyg didelės arba žmonių, norinčių būti apmokytais, yra pernelyg mažai, kodėl nepareklamavus regioninių mokymų, kurie vyktų jūsų bendruomenėje?
Mokydamiesi liudyti ir evangelizuoti, apsvarstykite, kokie ištekliai yra po ranka. Susipažinimas su ištekliais ir kaip juos naudoti yra svarbi pasiruošimo tarnystei dalis.
Dvasinis pasirengimas yra itin svarbus liudijant ir evangelizuojant. Aiškiau suprasite asmeninius dvasinius poreikius pradėję tarnauti Dievui. Prašydami, kad ant jūsų būtų išlieta Šventoji Dvasia ir kai tai nutiks, galėsite atlikti svarbesnę tarnystę. Melskite, kad Šventoji Dvasia vadovautų jums ir jus naudotų.
Klausimai aptarimui:
1. „Dievas bažnyčiai suteikė skirtingas dovanas. Jos yra brangios. Jei tinkamai naudojamos, jos gali pasitarnauti parengiant žmones Kristaus atėjimui.“ (E. Vait, „Gospel workers“, 481 p.) Apsvarstykite, kiek dvasinės dovanos pabrėžiamos jūsų vietinėje bendruomenėje. Ką galite padaryti, siekiant padidinti jų panaudojimą?
2. „Ne visi žmonės gauna vienodas dovanas, bet kiekvienam Viešpaties tarnui yra pažadėta kokia nors Dvasios dovana.“ (E. Vait, „Paslėpti lobiai“, 291 p.) Kaip galime padėti skatinti visus bažnyčios narius atrasti, ugdyti ir naudoti dvasines dovanas? Kodėl tai daryti svarbu?