ESCHATOLOGINĖ (pabaigos laikų) PERMALDAVIMO DIENA

Lapkričio 30–gruodžio 6 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Dan 8; Apr 14, 6–7; Sk 14, 34; Dan 9, 24–27.

Įsimintina eilutė: „Jis man atsakė: `Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytmečių, o po to šventykla bus apvalyta`“ (Dan 8, 14).

Kad aiškiau suprastumėte šventyklos žinią, patyrinėkite šią lentelę. Pastarojoje parodyta, kad didi teismo scena Danieliaus 7 (kurią tyrinėjome praėjusią savaitę) yra Dan 8, 14 aprašytas įvykis – šventyklos apvalymas.

Šią savaitę tyrinėsime Danieliaus 8. Išsiaiškinsime tikrą kovos tarp rago ir Dievo priežastį, ir suprasime, kodėl šventyklos apvalymas, pradėtas 1844 metais po Kristaus, yra Dievo atsakymas į šį iššūkį.

I. MAŽOJO RAGO PUOLIMAS

1. Perskaitykite Danieliaus 8, atkreipdami ypatingą dėmesį į 9–14 ir 23–25 ​​eilutes. Ką puolė mažasis ragas?

Ragas kišasi į „Galybių Vado“ garbinimą (eilutė 11; palyginkite su Joz 5, 13–15). Ragas atėmė iš „Galybių Vado“ (Dan 8, 11–12) „kasdienę“ (hebrajiškai – tamid). Šiuo žodžiu daug kartų nusakoma kasdienė deginamoji auka, kuri buvo atnašaujama žemiškosios šventyklos apeigų metu. Kadangi šventykloje tamid pareigas atlikdavo kunigas, dažnai vyriausiasis kunigas, ragas siekė pasisavinti (vyriausiojo) kunigo vaidmenį, perimti „galybių vado“ vaidmenį ir atimti „kasdienę“. Šiuo atveju, pranašystės kontekste (popiežiškosios Romos laikotarpiu), akivaizdu, kad puolama Kristaus kaip Vyriausiojo Kunigo tarnystė.

Ragas savinasi dangiškojo Kunigo pareigas ir nutraukia nuolatinį Dievo garbinimą žemėje. Ragas veikia kaip kitas „galybių valdas“ ir kovoja religinę kovą prieš Dangaus Kunigaikštį, Jo šventyklą ir Jo tautą. Ragas tampa žemiška šėtono priemone; parašyta, kad jis „galingas, nors ne savo jėga“ (Dan 8, 24), ir jo veikla atspindi kosminę kovą, kuri kovojama dviem lygiais – žemėje ir danguje.

Mažasis ragas seka iškart po avino (Medų–Persija) ir ožio (Graikija); todėl istoriniu požiūriu tai turi būti Roma, pradėjusi valdyti po Medų–Persijos (Dan 8, 20) ir Graikijos (Dan 8, 21). Nors mažasis ragas pradžioje buvo imperinė Roma, didesnis dėmesys skiriamas popiežiškai Romai. Pastarajai regėjime skiriamas pagrindinis dėmesys.

Jau buvo minėta, kad „kasdienė“ (tamid) nurodo į nuolatinę Kristaus kunigystės tarnystę dangiškoje šventykloje (Hbr 7, 25; 8, 1–2). Žodžiai „atėmė kasdienę“ reiškia rago galią ir popiežiškas naujoves, t.y. kunigiškąjį tarpininkavimą, mišias, išpažintį kunigui ir Marijos garbinimą. Taip ragas sėkmingai panaikino žinią apie Kristaus nuolatinę tarnystę dangiškoje šventykloje ir priklausomybę nuo šios tarnystės.

Nė vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo mėginimo dėtis Dievu. Kaip jūs galite tai daryti labai subtiliai?

II. AR ILGAI?

Mažojo rago valdžia veda prie maldavimo pradėti teismą. Kaip avinas ir ožys tapo galingi, o vėliau – bejėgiai (Dan 8, 4. 7–8), taip ragas išaukštino save (Dan 8, 9–11). Taigi kyla klausimas: „Kiek ilgai tęsis šio regėjimo įvykiai?“

2. Kokie konkretūs įvykiai iškelia Dan 8, 13 užrašytą klausimą?

Nors klausimas išskiria tam tikrą rago veiklą, gal net pačią baisiausią veiklą, vis dar klausiama, ar ilgai tęsis regėjimo įvykiai, aprašyti Danieliaus 8 skyriuje?

Šventajame Rašte klausimu – „ar ilgai?“ visada prašoma pakeisti esamas aplinkybes. Šio klausimo klausia ir Dievas bei Jo pranašai, kreipdamiesi į žmones (Iš 10, 3; Sk 14, 27; 1 Kar 18, 21). Šio klausimo taip pat klausia Dievo Jo tauta (Ps 94, 3; Apr 6, 10) ir Viešpaties angelas (Zch 1, 12). Angelo šauksmas – „Ar ilgai?“ (Dan 8, 13; 12, 6) reiškia nuolatinę nelaimę, prašymą pakeisti aplinkybes ir Dievo kvietimą teisti. Šis klausimas išreiškia lūkestį, kad Dievas pagaliau triumfuos.

Kaip ir Zch 1, 13, kur Viešpats atsakė maloniais paguodos žodžiais, atsakymo į Dan 8, 13 užrašytą klausimą sulaukiama nedelsiant: rago padarytos žalos atlyginimas vyks po 2300 vakarų ir rytmečių laikotarpio (Dan 8, 14).

Supratus žmonių būklę ir pranašišką laikotarpį, kuriuo mes gyvename, negalime tylėti. Šauksmas – „Ar ilgai?“ turi plisti. Apsidairius mūsų pasaulyje, argi galėtume neprašyti Viešpaties ateiti ir atkurti pasaulį, kuriame gyvena teisumas (2 Pt 3, 13)? Nors Dievas dabar darbuojasi, kaip pažadėta Dan 8, 14, mes trokštame, kad Jis nutrauktų blogio viešpatavimą čia ir grįžtų šlovėje, kurią Jis ne kartą pažadėjo.

Kokiomis aplinkybėmis jūs klausėte Dievo – „ar ilgai?“ Kaip jūs išliekate užtikrinti, kad Dievas iš tiesų viską valdo, kad ir kokios niūrios atrodytų jūsų artimiausios perspektyvos, ir nepaisant to, kiek ilgai užtrunka išspręsti tuos dalykus, kuriuos norite pakeisti?

III. ŠVENTYKLOS APVALYMAS

3. Perskaitykite Dan 8, 14. Kas vyksta po 2300 vakarų ir rytmečių?

Posakis „vakarų ir rytmečių“ atspindi pasakojimo apie pasaulio sukūrimą kalbą, kuri nusako dieną (Pr 1, 5. 8, ir t.t.). Tai reiškia, kad Dievas, naudodamas kūrybinę galią, kovos su žalinga rago veikla ir jo galia. Kūrėjas lems aplinkybių, kurias prašoma pakeisti klausimu Dan 8, 13, permainas.

Tyrinėjant sąvokas, kurios yra lygiagrečios žodžiui „apvalyti“ (hebrajiškai – zdq), paaiškėja, kad žodis turi tris pagrindines reikšmes: santykių kontekste tai reiškia atkūrimą (Iz 10, 22); šventyklos kontekste – apvalymą arba išgryninimą (Job 4, 17; 25, 4); teismo kontekste – nuosprendį (Job 34, 5). Tas pats žodis vartojamas nusakyti Dievo įsikišimui teisme, kai teisusis yra pripažįstamas teisiu (1 Kar 8, 32; Iz 50, 8). Žodis šventykla, pavartotas Dan 8, 14, taip pat siejamas su šventa tauta (Dan 12, 7). Tiesą sakant, iš Dan 8, 24 aišku, kad ragas, kaip ir mažasis ragas Danieliaus 7, puola Dievo „šventuosius, Dievo tautą“.

Taigi šventyklos apvalymas Dan 8, 14 apima visų anksčiau minėtų problemų sprendimą. Bus priimtas teismo sprendimas ne tik prieš mažojo rago galią, bet šventykla bus apvalyta, ir Dievo tautai, ir Dievo šventyklai bus suteikta jų teisėta būklė. Tai lygiagretu tam, kas vykdavo Permaldavimo dieną (Kun 16, 20. 30).

Atkūrimo darbas Danieliaus 8 yra lygus dangiškajam teismui Danieliaus 7, kur nuosprendis padaromas šventųjų naudai, o mažojo rago galia pasmerkiama.

Pasaulis turi žinoti, kad teisingumas ir teismas, kaip pranašaujama Dan 8, 14, ateis ir kad dabar yra laikas priimti išganymą Jėzuje.

Perskaitykite Apr 14, 6–7. Kaip šios eilutės tiesiogiai siejasi su teismu Danieliaus 7 ir šventyklos apvalymu Danieliaus 8?

IV. PERMALDAVIMO DIENA DANIELIAUS 8 SKYRIUJE

4. Rago tikslas – pulti dangiškąją šventyklą ir Dievo tautą. Kokia jų laukia ateitis? T.y., ko klausiama Dan 8, 13?

Tik Permaldavimo diena gali grąžinti šventyklai ir Dievo tautai jų teisėtą būklę ir tokiu būdu pateisinti Dievo veiksmus. Taigi atsakymas Dan 8, 14 turi būti Permaldavimo dienos veikla. Tiesą sakant, Permaldavimo diena yra vienintelė apeiginė diena, atskleidžianti tas pačias garsias temas, kurios apreikštos Danieliaus 8 ragėjimo kulminacijoje: šventyklos simbolika, šventyklos ir žmonių apvalymas, teismas ir kūrimas.

Danieliaus 8 taip pat yra kelios sąvokos, primenančios Permaldavimo dieną. Ragas veikia nusidėdamas arba maištaudamas (Dan 8, 12–13), o Kun 16, 16. 21 permaldaujama už nusikaltimus ir nuodėmes. Šventykla gali būti apvalyta nuo tyčinės nuodėmės arba maištavimo tik Permaldavimo dieną. Žodis šventykla (hebrajiškai – qodesh) aiškiai sieja Dan 8, 14 ir Kun 16 bei nurodo į Šventų Švenčiausiąją (Kun 16, 2–3. 16–17. 20. 23. 27. 33). Tai, kad šventyklai suteikiama jos pelnyta vieta, primena Permaldavimo dieną, kai šventykla buvo apvaloma nuo nuodėmių ir nusikaltimų (Kun 16, 16). Avinas ir ožys taip pat primena Permaldavimo dieną (Kun 16, 5; Dan 8, 21).

Rago karas religinėje sferoje sustabdomas ir sutrumpinamas Dievo įsikišimu, kuris minimas eschatologinės (pabaigos laikų) Permaldavimo dienos kontekste. Pagaliau teroras baigsis ir Dievo tautai, tikram garbinimui bei šventyklai yra grąžinama jų teisėta padėtis ir, galiausiai, pats Dievas yra pripažįstamas teisiu. Kaip Permaldavimo dieną Dievas parodė, kad Jis pats ir Jo sprendimai yra teisūs, nes Jis atleidžia ištikimiesiems ir teisia neištikimuosius bei maištinguosius, taip eschatologinė Permaldavimo diena patvirtins, kad išgelbėdamas ir bausdamas Dievas yra teisus.

Kad ir ko galėtume pasimokyti iš Dan 8, 14, ši eilutė turėtų padėti suprasti, kad net po ilgų šimtmečių Viešpats nepamiršo Savo pažadų mums ir kad Jis nubaus nedorėlius ir apdovanos šventuosius. Kaip jūs galite išmokti laikytis šių pažadų, ypač per išmėginimus? Galiausiai, kokią viltį turėtumėte be šių pažadų?

V. DANIELIAUS 8 IR 9 SKYRIAI

Žodis regėjimas (hebrajiškai – chazon), užrašytas klausime  Dan 8, 13, yra susijęs su visu regėjimu Dan 8, 3–11 (žr. Dan 8, 1. 2. 13. 15) ir apima Medų–Persijos (avino), Graikijos (ožio) ir popiežiškosios Romos (mažojo rago) laikotarpį.  Todėl regėjimo trukmė, įvardinta kaip 2300 vakarų ir rytmečių, turėtų būti taikoma nuo Medų–Persijos iki baigmės meto. Tekste pakartotinai pabrėžta, „kad tai regėjimas apie baigmės metą“ (Dan 8, 17. 19) ir „tolimas dienas“ (Dan 8, 26). Kadangi tai ilgo laikotarpio regėjimas, pažodinių 2300 vakarų ir rytmečių toli gražu nepakanka apimti visam regėjimo laikotarpiui. Todėl regėjimą reikia aiškinti taikant metų ir dienos principą, t.y. prilyginti 2300 vakarų ir rytmečių  2300 metų. Tai daroma atsižvelgiant į Ez 4, 5–6 ir Sk 14, 34.

Lieka klausimas, kada prasideda 2300 metų laikotarpis?

Biblijos tyrinėtojai, tiek žydai, tiek krikščionys, įžvelgia glaudų ryšį tarp Dan 8, 14 ir Dan 9, 24–27. Šios eilutės seniai laikomos galingomis pranašystėmis, kurios nurodo į Mesijo, t.y. Jėzus atėjimą.

5. Perskaitykite Dan 9, 24–27. Kas vyksta šiose eilutėse? Kaip tai susiję su Dan 8, 14?

Žodis regėjimas (chazon) sietinas su visa Danieliaus 8 pranašyste, o kitas žodis – mareh, taip pat verčiamas kaip regėjimas, pabrėžia vakarų ir rytmečių regėjimą (mareh) Dan 8, 26. Būtent šio mareh, t.y. 2300 vakarų ir rytmečių regėjimo Danielius nesuprato (Dan 8, 27). Visa kita angelas paaiškino.

Po kelerių metų tas pats angelas Gabrielius pasirodė Danieliui paskelbti žodžio, kad pranašas suprastų 2300 vakarų ir rytmečių (Dan 9, 23) regėjimą (mareh). Septyniasdešimties septynetų, arba savaičių pranašystė tose eilutėse padeda suprasti pranašišką laikotarpį Dan 8, 14. Žodis skirta (Dan 9, 24) aiškiai rodo, kad septyniasdešimt septynetų, arba savaičių sudaro ilgesnę 2300 vakarų ir rytmečių laikotarpio dalį. Todėl septyniasdešimties septynetų, arba savaičių pranašystė yra „atskirta“ nuo didesnės 2300 vakarų ir rytmečių pranašystės laikotarpio (Dan 8, 14) dalies. Tai padeda nustatyti pranašiško laikotarpio, užrašyto Dan 8, 14 (išsamesnė informacija pateikta kitoje dalyje), atskaitos tašką.

Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, Didžioji kova 385-397 p.; 399-406 p.

Dan 9, 24–27 septyniasdešimties septynetų, arba savaičių pradžią žymi įsakymas „atnaujinti ir atstatyti Jeruzalę“ (Dan 9, 25). Ezros knygoje minimi trys įsakai, susiję su Jeruzale ir šventykla, bet tik trečiasis, užrašytas Ezr 7, 12–26, yra efektyviausias. Persų karalius Artakserksas 457 metais prieš Kristų paskelbė įsaką. Pastarajame minimi šventyklos ir Jeruzalės kaip politinio ir administracinio centro atstatymas (Ezr 7, 25–26). Biblijoje dėkojama Dievui tik už šį įsaką, kad Viešpats paveikė karalių (Ezr 7, 27–28). Be to, tik skaičiuojant nuo šios datos, t.y. 457 metų prieš Kristų, septyniasdešimties septynetų arba savaičių (t.y. 490 metų) pranašystė siekia Kristaus laikus, „pateptojo vado“ laikus Dan 9, 25–27. Taigi septyniasdešimties septynetų, arba savaičių pranašystė žymi tikslią datą 2300 vakarų ir rytmečių pradžiai. Pranašystės pradžia – 457 metai prieš Kristų, pabaiga – po 2300 metų arba 1844 metai po Kristaus.

Klausimai aptarimui:

1. Jei įmanoma, susiraskite išsamesnį Dan 8, 14 ir Dan 9, 24–27  paaiškinimą ir patyrinėkite glaudų ryšį tarp šių skyrių eilučių. Ką tai turėtų pasakyti apie Dan 8, 14 pranašystės, itin glaudžiai susijusios su labai svarbia pranašyste Dan 9, 24–27, svarbą?

2. E. Vait rašė: „Dievo tauta turi aiškiai suprasti tiesą apie šventyklą ir teisminį tyrimą. Visiems reikia suprasti, kokią tarnystę mūsų labui atlieka didysis Vyriausiasis Kunigas. Antraip neįstengsime rodyti tikėjimo, kuris svarbus mums, arba nesugebėsime užimti padėties, kurią paskyrė Dievas“ (Didžioji kova, 457p.). Jūsų nuomone, ką ji norėjo pasakyti? Kodėl šiuos dalykus mums suprasti yra itin svarbu?

3. Kalbant apie mažąjį ragą, Danieliaus 7 ir 8 pranašystėse reikalas iš esmės liečia Romą, o ne kažką kitą, pavyzdžiui, komunizmą (kaip kai kurie teigė anksčiau) arba islamą (kaip kai kurie teigia dabar). Tačiau kaip mums išlikti ištikimiems šioms tiesoms neskaudinant kitų? Kodėl mes turime parodyti, kad mums rūpi sistema, o ne į ją įtraukti žmonės?