Pauliaus Laiškas galatams buvo lyginamas su dvasiniu „dinamitu“. Išskyrus Laišką romiečiams, jokia kita knyga Biblijoje neįžiebė tokio dvasinio atgimimo ir reformos. Galima būtų teigti, kad iš Laiško galatams puslapių (ir Laiško romiečiams) gimė protestantizmas. Skaitant būtent šį laišką Martyną Liuterį pirmą kartą palietė nuostabi Evangelijos žinia apie nuteisinimą tikėjimu. „Laiškas galatams, – sakė jis, yra mano laiškas. Jį aš esu vedęs.“
Savo ruožtu Liuterio raštai, pagrįsti Evangelija, Aldersgate gatvėje Londone 1738 m. gegužės 24-ąją pakeitė Džono Veslio (John Wesley) gyvenimą. Jis tada vadovavo dvasiniam atgimimui, kuris palietė ne tiktai Britų salas, bet visą angliškai kalbantį pasaulį.
Septintosios dienos adventistai taip pat yra skolingi galatams. Dėka šio laiško E. J. Vagneris (E. J. Waggoner) ir A. T. Džounsas (A. T. Jones) padėjo Septintosios dienos adventistų bažnyčiai 1880-aisiais ir 1890- aisiais iš naujo atrasti nuteisinimo tikėjimu tiesą.
Kodėl Laiškas galatams tapo dvasinio atgimimo pagrindu? Kodėl jis palietė tiek daug širdžių? Skirtingai nei kitose Biblijos knygose, Laiške galatams atkreipiamas dėmesys į daug krikščioniui svarbių temų. Būtent šiame laiške Paulius sprendžia laisvės klausimą, Įstatymo vaidmenį išgelbėjimui, mūsų būklę Kristuje ir dvasinio gyvenimo prigimtį bei kitą seną kaip pasaulis klausimą: kaip nuodėmingi žmonės gali būti teisūs švento ir teisaus Dievo akivaizdoje?
Žinoma, kitose knygose, pavyzdžiui, Laiške romiečiams, atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos panašius klausimus, bet Laiškas galatams yra kitoks. Jis ne tik glaustesnis, bet jo turtingos temos yra parašytos galingu asmenišku ir uždegančiu ganytojo tonu, kuris vis dar paliečia net šiandien atviras Dievui širdis.
Nors Pauliaus laiškas kalba mums asmeniškai, jį geriau suprasime, jei žinosime istorines aplinkybes, į kurias, paskatintas Šventosios Dvasios, Paulius atkreipė dėmesį.
Daug tyrinėtojų mano, kad Laiškas galatams gali būti ankstyviausias Pauliaus laiškas, galbūt parašytas 49 m., po įžymiojo Apaštalų susirinkimo (Apd 15). Ši Biblijos knyga gali būti seniausias žinomas krikščioniškas dokumentas. Iš Apaštalų darbų ir Laiško galatams aišku, kad ankstyvoji Bažnyčia įntensyviai sprendė išgelbėjimo klausimą, ypač pagonių atveju. Anot kai kurių iš Judėjos atvykusių žmonių, pagonims tik tikėti Jėzų nepakako. Jie turėjo būti apipjaustyti ir laikytis Mozės Įstatymo (Apd 15, 1). Todėl nestebina, kad Pauliui įkūrus bažnyčią Galatijoje, kai kurie iš įtikėjusių žydų atvyko „sutvarkyti reikalus“.
Kai ši žinia pasiekė Paulių, jis reagavo karštai. Pripažindamas, kad tai netikra evangelija, pagrįsta tikėjimu ir darbais bei kenkianti Kristaus darbui, Paulius parašė aistringą Laišką galatams. Stipriausiais žodžiais jis apibūdino šį neteisingą mokymą paprastai ir aiškiai — Įstatymo raidės laikymasis.
Šio ketvirčio Biblijos pamokos kviečia mus keliauti su apaštalu Pauliumi, raginančiu galatus likti ištikimiems Jėzui. Tuo pačiu metu tai galimybė mums apgalvoti asmeninį Evangelijos supratimą. Aš viliuosi, kad per šį ketvirtį Dievo Dvasia įžiebs dvasinį atgimimą mūsų širdyse ir mes iš naujo atrasime tai, ką Dievas padarė dėl mūsų Kristuje.
Dr. Carl Cosaert Walla Walla universitete Vašingtone dėsto Naująjį Testamentą ir ankstyvąją krikščionybę.