Geras mąstymas

Šią savaitę skaitykite: Mk 7, 21–23; Lk 6, 45; Apd 14, 2; 15, 24; Gal 3, 1; Ps 19, 14; Kol 3, 1–17.

Įsimintina eilutė: „Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Fil 4, 8).

Psichiniams sveikatos sutrikimams gydyti šiandien dažnai naudojama kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji pagrįsta prielaida, kad didžią dalį psichologinių problemų galima spręsti nustačius ir keičiant klaidingą ar sutrikusį suvokimą, mintis ir elgesį. Prislėgti žmonės yra linkę faktus aiškinti neigiamai. Pernelyg susirūpinę – žiūri į ateitį nuogąstaudami. O savęs negerbiantys aukština aplinkinių sėkmę ir menkina save. Todėl KET moko žmones nustatyti ir keisti nesveikus įpročius.

Biblija moko mus apie minčių ir veiksmų ryšį (Lk 6, 45). Geros mintys ne tiktai yra sveika. Jos taip pat tiesia kelią į dorą: „Argi neklysta darantys pikta? Gerumo ir ištikimybės įgyja darantys gera“ (Pat 14, 22).

Šią savaitę pažiūrėsime į kai kurias biblines tiesas, kurios gali padėti mums valdyti protinę veiklą, leisdamos Kristui globoti mūsų protą.

I. Mintys – elgesio pagrindas

1. Perskaitykite Mk 7, 21–23 ir Lk 6, 45. Ką šitie tekstai sako apie elgesio, žodžių, minčių valdymo svarbą?

Kenčiantys nuo impulso kontrolės sutrikimų nepajėgia priešintis impulsui vogti, užpulti ar lošti azartinius žaidimus. Psichinius sutrikimus gydantys medikai žino, kad prieš impulsą dažnai į galvą „šauna“ įvairios mintys, kurios skatina nepageidaujamą elgesį. Todėl pacientai yra mokomi nustatyti tokias mintis sukeliančius veiksnius, pašalinti juos nedelsiant ir užimti protą kažkuo kitu. Tokiu būdu jie pradeda valdyti mintis ir išvengia elgesio, prie kurio šitos negeros mintys dažnai priveda.

Iš tikrųjų nusidėti pirmiausia dažnai skatina mintys. Kiekvieno krikščionio pareiga – išmokti nustatyti, Dievui padedant, pirmus šio proceso žingsnius, nes negerų minčių puoselėjimas beveik neišvengiamai paskatins nusidėti.

2. Kaip Paulius siūlė spręsti amoralaus elgesio klausimą? Rom 8, 5–8.

Paulius aiškino, kad mintys ir elgesys yra artimai susiję. Žmogus pilnas Dvasios sieks daryti gera, o nuodėmingos mintys paskatins nusidėti. Nepakanka keisti elgesį dėl to, kad tai daryti patogu, ar tam, kad būtų galima pasirodyti teisiu pasauliui. Širdis (protas) turi būti pakeista. Kitaip vaisiai parodys tikrą tokios širdies prigimtį.

„Nuolat turime jausti tinkamų minčių taurinimo galią ir blogų minčių įtaką. Mąstykite apie tai, kas šventa. Tebūna mintys tyros ir teisingos. Vienintelis saugumas sielai – tai teisingas mąstymas.“ (E. Vait, The Signs of the Times, 1905 m. rugpjūčio 23.)

II. Mintys kaip sielvarto šaltinis

3. Kas gąsdina jus? Kaip galite išmokti pasitikėti Viešpačiu, nepaisant baimės? Galų gale, nejaugi Viešpaties galia nėra didesnė už grėsmę, su kuria jūs susiduriate?

Kančią gali sukelti mąstymas. Psichologas Filipas Zimbrado (Philip Zimbardo), knygoje Psichologija ir gyvenimas, aprašė jaunos moters atvejį, kuri buvo nuvežta į ligoninę todėl, kad ji siaubingai bijojo mirti. Nors moteris buvo sveika, ją paguldė stebėti. Ji mirė praėjus kelioms valandoms. Tolimesnis tyrimas parodė, kad prieš metus aiškiaregys pasakė, jog ji mirs dvidešimt trečią gimimo dieną. Ši moteris tapo panikos auka diena anksčiau, nei jai sukako 23-ji. Neabejotina, žmonės gali rimtai nukentėti nuo neigiamų minčių. Todėl būtina, kad mintys būtų tyros.

Taip pat svarbu atsiminti, kad ir mes galime nepalankiai paveikti kitų mąstymą, išreikšdami tai, kas neigiama. Žodžiai yra labai galingi įrankiai arba gėriui, arba blogiui. Mūsų žodžiai arba pakelia, arba sugriauna. Žodžiai, kuriuos kalbame, neša arba gyvybę, arba mirtį. Turime būti atsargūs, garsiai reikšdami mintis ir jausmus.

4. Perskaitykite Apd 14, 2; 15, 24; Gal 3, 1. Ką šios eilutės pasako apie galią paveikti žmones neigiamai?

„Jei nesijaučiate linksmi ir džiaugsmingi, nekalbėkite apie savo jausmus. Netemdykite kitų gyvenimų. Šalta, niūri religija niekada netraukia sielų prie Kristaus. Ji atitolina jas nuo Jo, veda į tinklus, kuriuos šėtonas paspendė paklydusiems.“ (E. Vait, „Ministry of Healing“, 488 p.)

Prisiminkite, kai kažkieno žodžiai pritrenkė jus. Kaip galite užtikrinti, kad niekada nepadarytumėte to paties aplinkiniams?

III. Tyros mintys

„Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Fil 4, 8).

5. Kokia yra Pauliaus žodžių mums esmė? Taip pat žr. 2 Pt 3, 1–2.

Atmindami, kartodami ir apmąstydami Biblijoje užrašytus žodžius patirsime vieną iš didžiausių dvasinių palaimų. Toks yra kelias į „tyras mintis“ (2 Pt 3, 1). Daug žmonių buvo neįtikėtinai palaiminti, įsimindami brangias Biblijos eilutes. Kai ištikdavo rūpesčiai, abejonės, baimė, neviltis ar pagundos, jie kartodavo „tyras mintis“ ir sulaukdavo palengvėjimo bei ramybės Šventojoje Dvasioje.

Dėl daugybės viliojančių varžovų (televizijos, kompiuterio ir pan.) ši tikinčiųjų karta nori nustumti Bibliją. Todėl būtina pasišvęsti skaityti ir apmąstyti Dievo Žodį kiekvieną dieną. Dievo Žodis yra vienintelė tikra apsauga nuo nedvasingumo antpuolio.

6. Dar kartą perskaitykite Fil 4, 8. Ar kasdienybėje susiduriate su tuo, „kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina“ ir pan.? Sudarykite sąrašą tų dalykų, su kuriais susiduriate kasdien. Galbūt sąrašą sudaro visiškai priešingi dalykai? Atsineškite sąrašą į klasę ir pasidalykite.

Malda yra kitas būdas nukreipti mintis nuo bėdų. Kai kalbame su Dievu, tikimybė, kad pasiduosime geidulingoms ar kitoms savanaudiškoms mintims yra maža. Įprotis melstis yra puiki apsauga nuo nuodėmingų minčių ir elgesio.

Aišku, kad Dievui rūpi mūsų mintys, nes jos veikia žodžius, elgesį ir mūsų gerovę. Dievas nori, kad mūsų mintys būtų tyros, nes tokios mintys yra sveika ir kūnui, ir protui. Gera žinia yra ta, kad galvodami apie tai, kas parašyta Biblijoje, melsdamiesi ir dėka Dvasios įkvėptų sprendimų galime susitelkti į tai, kas pakylės mus ir aplinkinius.

IV. Mūsų širdies mintys

7. Perskaitykite 1 Kar 8, 39; Ps 19, 13; 1 Met 28, 9 ir 1 Sam 16, 7. Kokia lemiama detalė užrašyta šiuose tekstuose? Svarbiau, kaip ši tiesa turi paveikti mus ir mūsų mąstymą? Ar ši mintis apie tiesą kelia jums nerimą ir baugina, ar teikia viltį? Gal ir viena, ir kita? Paanalizuokite savo atsakymo priežastį.

„Tik tu pažįsti visų žmonių širdis […]“ (1 Kar 8, 39). Žodis „širdis“ Biblijoje dažnai yra vartojamas apibūdinti mintis ir jausmus (žr. Mt 9, 4). Tiktai Dievas žino mūsų mintis, ketinimus ir slaptus troškimus. Nieko, net akimirksnį trunkančios minties negalima nuslėpti nuo Kūrėjo.

Tai, kad Dievas žino, kas vyksta mūsų sieloje, yra mums naudinga. Kai žmonės netenka drąsos ar noro melstis, Dievas žino jų reikmes. Žmonės mato tiktai išorę ir elgesį, ir mėgina įsivaizduoti tai, ką galvoja kiti.

Panašiai ir šėtonas bei jo angelai gali tiktai stebėti, klausyti ir spėti tai, kas vyksta žmogaus viduje. „Šėtonas negali skaityti mūsų minčių, bet jis mato mūsų elgesį, girdi mūsų žodžius. Kadangi jis seniai pažįsta žmogiškąją šeimą, jis gali gundyti mus pasinaudodamas mūsų charakterio silpnybėmis.“ (E. Vait, „The Review and Herald“, 1891 m. gegužės 19.)

Priimdami kasdienius sprendimus (asmeninius ar susijusius su darbu) ar galvodami apie kitus žmones, stabtelėkite minutėlę ir maldoje kreipkitės į Dievą. Mėgaukitės artimu pokalbiu tarp Dievo ir jūsų. Niekas kitas visatoje apie jį nežino. Jei pavesite Kristui savo mintis, Jis apsaugos jus nuo pagundos, suteiks dvasinę palaimą, santykiai su Viešpačiu taps artimesni.

Kaip ši pamoka padeda jums geriau suprasti Biblijoje užrašytą perspėjimą neteisti? Ar dažnai jūsų motyvai buvo neteisingai įvertinti tų, kurie nežinojo, kas buvo jūsų širdyje? Kodėl, tada, svarbu neteisti kitų?

V. Kristaus ramybė mūsų širdyse

8. Perskaitykite Kol 3, 1–17. Kas konkrečiai iš mūsų pareikalauta, kad gyventume Kristuje mums pažadėtą gyvenimą?

Šioje eilutėje apibūdinama doro ir amoralaus elgesio, širdies ir proto esmė. Ji taip pat nurodo į Vienintelį, kuris gali atlikti gerą darbą mumyse, valdydamas mūsų mintis, Jėzų Kristų: „Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė […]“ (Kol 3, 15). Atkreipkite dėmesį į tokius žodžius ir posakius, kaip antai: „siekite, rūpinkitės, apsivilkite gailestingumu, širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, Kristaus žodis tegyvuoja jumyse“. Jie rodo, kad nuodėmės vengimas ir dorybės ugdymas yra pasirinkimo ir pasiruošimo reikalas, o ne improvizacijos. Nuodėmę galima įveikti tiktai siekiant ir mąstant apie tai, kas aukštybėse. Kristus yra dorybės ir gerumo šaltinis. Jis vienintelis gali suteikti mums tikrą ramybę, jei Jam leisime.

Tuomet mūsų būties branduolys – protas – turi būti globojamas Jėzaus. Protas yra svarbiausias mūsų charakterio vystymuisi, ir jis negali būti paliktas aplinkybių malonei. Polinkis į nuodėmę ir sugedusi aplinka, abu priešinasi tyroms mintims. Vis dėlto Viešpats nepaliko mūsų vienų. Jis teikia pagalbą ir apsaugą visiems, kurie nori to. „Mūsų mintys, jei galvosime apie Dievą, bus nukreiptos į dievišką meilę ir galią.“ Todėl turime „gyventi žodžiais, kuriuos taria Kristaus lūpos.“ (E. Vait „Mind, Character, and Personality“, 2 t., 669 p.)

Vykstant dvasinei kovai, asmuo gali būti suviliotas, išsklaidyti netyras mintis gali būti labai sudėtinga. Tokiomis akimirkomis gali būti naudinga pakeisti aplinką, veiką ar susitikti su gerais draugais. Galbūt tai padės susikaupti maldai, bus lengviau pasijusti užtikrintiems.

Mintys yra labai paslaptingas reiškinys. Iš tikrųjų gerai nežinome, kas tai, kaip jos veikia. Tačiau dažniausia mes sąmoningai pasirenkame, apie ką galvosime. Mintis gali būti pakeista akimirksniu. Tiesiog turime pasirinkti ją pakeisti. (Kai kuriais atvejais psichinė liga gali paveikti asmens gebėjimą valdyti mintis, todėl profesionalus gydymas gali būti nepaprastai naudingas.) O jūsų mintys? Ką darysite kitą kartą, kai jums į galvą „šaus“ blogos mintys?

Toliau studijuokite: „Brangesnė negu auksas iš Ofyro yra tyros minties galia… Kiekviena netyra mintis suteršia sielą, menkina doros jausmą ir yra linkusi gesinti Šventąją Dvasią. Ji taip susilpnina dvasinį regėjimą, kad žmonės negalėtų matyti Dievą. Viešpats gali ir tikrai atleis atgailaujančiam nusidėjėliui, tačiau net atleidus siela lieka sugadinta. Norintys gauti dvasinę įžvalgą turi vengti netyros kalbos ir netyrų minčių… Turime naudoti visas priemones, kurias Dievas suteikė mums valdyti ir ugdyti mūsų mintis. Mūsų ir Kristaus mintys turi sutarti. Jo tiesa pašventins mus, kūną, sielą ir dvasią, ir įgalins mus pakilti virš pagundos.“ (E. Vait, „Signs of the Times“, 1905 m. rugpjūčio 23.)

Aptarkite:

1. Peržiūrėkite trečioje pamokos dalyje sudarytą sąrašą ir palyginkite su kitų žmonių sąrašais. Ko galite pasimokyti vienas iš kito?

2. Ką reiškia paimti „nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“? (2 Kor 10, 5). Kaip mes galime išmokti tai padaryti?

3. Kaip internetas, televizija, skaitymas pramogai, reklamos ir t.t. veikia jūsų protą? Ar jie smarkiai veikia jūsų mąstymą ir elgesį? Kodėl apgaudinėjame save, jei manome, kad tai, ką perskaitome ar žiūrime, nepaveikia mūsų mąstymo?

4. Kaip net pasąmoningas elgesys atskleidžia mūsų mintis? Kaip kūno kalba parodo, kas vyksta viduje?

5. Ką patartumėte žmogui, kuris kenčia nuo impulsyvaus elgesio? Kokius biblinius pažadus galite jiems pateikti? Kodėl svarbu priminti jiems visus malonės pažadus ir tai, kad Jėzus neatstumia? Kaip galite padėti jiems nepasiduoti nevilčiai, kai jie nepasiekė trokštamos pergalės, ir neva jų santykiai su Dievu yra netobuli? Kaip galite padėti jiems išmokti niekada nepasiduoti ir tikėti malonės pažadais net tada, kai jie jaučiasi neverti tokių pažadų?

6. Ar atsargiai renkate žodžius, kurie tiesiogiai atspindi jūsų mintis? Kaip galite būti užtikrintas, kad jūsų žodžiai visada daro gerą, o ne blogą poveikį?