1 Tes 2, 4 Paulius pateikė pagrindinę motyvaciją tarnauti Dievui. Kuo apaštalas papildo ją kitose eilutėse? 1 Tes 2, 6–8.
Šiandieniame pasaulyje pirmine žmogaus elgesio motyvacija dažnai yra laikomi pinigai, seksas ir galia, bent jau tiems, kurie dega savanaudiškumu. 1 Tes 2, 3–6 Paulius vartojo keletą skirtingų žodžių, mėgindamas pašalinti panašią motyvaciją tarnystės kontekste. Godumui, amoralumui, apgaulei ir meilikavimui krikščionio gyvenime ir tarnystėje vietos nėra. Apaštalus pirmiausia skatino noras patikti Dievui viskuo, ką jie darė.
6 eilutėje Paulius pažymėjo, kad apaštalai galėjo būti našta tesalonikiečiams. Kaip apaštalai ir mokytojai, jie galėjo reikalauti jų statuso pripažinimo. Jie galėjo tikėtis pinigų, ypatingos pagarbos. Tačiau Tesalonikoje Paulius atsisakė visko, kas galėjo iškreipti jo motyvus, visko, kas galėjo tapti suklupimo akmeniu naujai atsivertusiems.
Nors Pauliaus pagrindinė motyvacija buvo patikti Dievui, 7 ir 8 eilutėse jis pamini papildomą paskatą, t.y. jo didelę meilę patiems tesalonikiečiams. 8 eilutėje pavartota emocinės šilumos kalba. Evangelijos skelbimas Pauliui buvo daug daugiau nei pareiga. Jis atidavė visą savo širdį ir net save patį žmonėms.
Kaip Bažnyčios Makedonijoje, kurių dalimi buvo ir tesalonikiečiai, reagavo į apaštalų jautrumą? 2 Kor 8, 1–5. Ko tai moko apie liudijančių kitiems charakterio reikšmę?
Antroje pamokos dalyje buvo paminėti trys dalykai, susiję su įtikinėjimu: kalbėtojo charakteris (ethos), argumentų logika (logos) ir apeliavimas į jausmus arba savanaudiškumą (pathos). 4–6 eilutėse Paulius pabrėžė apaštalų charakterį kaip priežastį sekti jais. 7 ir 8 eilutėse matome, kaip apeliuojama į jausmus, emocinį ryšį, užmegztą tarp apaštalų ir tesalonikiečių. Evangelija veikia galingiausiai, kai ji paliečia širdį.
Pagalvokite apie ką nors, kas darė teigiamą įtaką jūsų dvasiniam požiūriui. Kas būtent palietė jus? Kaip galite išmokti mėgdžioti tuos pačius bruožus?