Ir atiduokite Jam pagarbą…
Apreiškimo knygos 14, 6–7 eilutės yra vienos geriausiai žinomų adventistams: „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: ‚Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!‘“ Nors šias eilutes taikome paskutiniųjų laikų įvykiams, jos taip pat padeda suformuoti pagrindą šio ketvirčio temai. Šios eilutės kviečia ne tiktai garbinti. Jos padeda suprasti tai, kaip Dievas turi būti garbinimas.
Jonas pirmiausia pamatė angelą, turintį paskelbti amžinąją Evangeliją, amžinos Sandoros Evangeliją, gerąją naujieną, kad Jėzus Kristus ateis, taps žmogumi ir mirs už pasaulio nuodėmes. Tada išeitų, kad garbinimo pagrindu turi būti dėl mūsų miręs Jėzus. Garbinimo centru turi būti mūsų atsakas į Kristaus atliktą darbą, o tai ne tik Kryžius, bet ir Jo tarnystė dangiškoje Šventykloje (Hbr 8, 1).
Paskui apaštalas rašė, kad bijotume Dievo. Dievo baimė ir meilė Dievui yra dvi tos pačios monetos pusės. Bijoti Dievo reiškia jausti Jam pagarbią baimę kaip Kūrėjui ir Atpirkėjui, nes esame Jo kūriniai, Jis mus atpirko. Garbindami Dievą kaip bičiulį ar draugą, menkiname Jį ir imamės ne mums skirto vaidmens. Garbinimui turi būti būdinga pagarba ir baimė mūsų Dievui. Tai nuolankus požiūris, būtinas tikram garbinimui (Pat 8, 13 ).
Apaštalas taip pat rašė, kad atiduotume Jam pagarbą. Svarbu, kad pagarbą atiduotume Dievui, o ne sau. Turime užtikrinti, kad garbinimo centru nebūtų žmonės, kultūra ar asmeninis poreikis, bet Dievas. Juk garbiname Dievą, o ne save. Vadinasi garbindami turime atiduoti garbę Jam, o ne muzikai, kultūrai ar garbinimo būdui.
Mums liepta bijoti Dievo ir atiduoti garbę Jam. Kodėl? Nes atėjo Jo teismo valanda. Kristus nėra tiktai Atpirkėjas. Jis taip pat ir Teisėjas, kuris žino visas mūsų tamsiausias paslaptis. Garbindami turime jausti atsakomybę Dievui už tai, ką darome, ir įsisąmoninti, kad negalime nieko paslėpti nuo Jo. Šis faktas turi vesti mus prie Kryžiaus, mūsų vienintelės vilties teisme.
Galiausiai mums liepta pašlovinti Sutvėrėją. Šlovinimo pagrindas yra tai, kad Dievas – Kūrėjas. Garbiname Jį ir todėl, kad Jis yra Atpirkėjas bei Teisėjas. Kūrimas, atpirkimas ir teismas yra artimai susiję, ir tikras garbinimas turi būti pagrįstas šiomis objektyviomis teologinėmis tiesomis. Žavi ir tai, kad Apr 14, 7 atspindi sabatos įsakymą (Iš 20, 11). Sabata neatsiejama nuo tikro Dievo garbinimo.
Mokantis apie garbinimą, sabatos tema nuolat kartosis, nes ji yra tikro garbinimo centras. Atsižvelgiant į tai, kad tikras garbinimas yra šių laikų tiesos dalis, reikia suprasti, ką reiškia iš tikrųjų garbinti Dievą, kuris yra vertas pagarbos.