Gruodžio 1–7 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 19, 8–9; Iš 23, 1–9; 1 Jn 5, 3; Rom 3, 19–20; Iš 20, 11–12; Įst 5, 15.
Įsimintina eilutė: „Iš to patiriame, jog esame Jį pažinę, kad laikomės Jo įsakymų. Kas sakosi Jį pažinęs, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos“ (1 Jn 2, 3–4).
Pagrindinė mintis: Visas Dievo moralinis Įstatymas atskleidžia mūsų nuodėmes ir Išganytojo būtinybę. Todėl Įstatymas ir Evangelija yra neatskiriami.
Įstatymas ir Dievo charakteris yra esminės didžiosios kovos dalys ir, kai kova pagaliau liausis, Dievo Įstatymas ir charakteris bus atskleisti visatai. Iki tol kova tęsis, ir mes atsiduriame vienoje arba kitoje pusėje, o tai lemia, kuo sekame. Anot Bobo Dilano (Bob Dylan), teks tarnauti kažkam. Galbūt velniui, galbūt Viešpačiui, bet kažkam teks tarnauti. Pasirinkę tarnauti Kristui, daro tai iš meilės ir dėkingumo Viešpačiui už tai, ką Jis atliko. Su Juo palaidotieji krikšte žino, kad nuodėmės kūnas buvo sunaikintas, todėl jie nebeturi tarnauti ankstesniam šeimininkui, t.y. nuodėmei, ir dabar jiems buvo suteikta laisvė paklusti Dievui ir Jo Įstatymui.
Šią savaitę pažvelgsime į Įstatymą, jo tikslą ir santykį su gerąja žinia apie gelbėjančią Dievo malonę. Tinkamai supratus Dievo Įstatymą, paaiškėja, ką Dievo malonė teikia mums Kristuje.
I. DIEVO ĮSAKAI IR NUOSTATAI
Tora – Senojo Testamento hebrajų kalbos žodis, dažnai verčiamas kaip Įstatymas. Naujajame Testamente vartojamas graikų kalbos atitikmuo – nomos (įstatymas). Tora reiškia „kryptį“ arba „gaires“. Kadangi Biblija nusako Dievo santykius su žmonėmis, žodis Įstatymas Biblijoje paprastai reiškia visus Dievo nurodymus Jo tautai. Kadangi pats Dievas yra geras ir teisingas, ir moko Savo tautą gerumo bei teisingumo, teisingai manome, kad Jo Įstatymas atskleidžia Jo gerumą ir teisumą. Arba, kaip mėgstame sakyti, Įstatymas yra Dievo charakterio atspindys.
1. Ką pateikti tekstai pasako apie Įstatymą ir, galiausiai, apie patį Dievą? Ps 19, 8–9; Rom 7, 12; Ps 119, 151–152. 172.
Biblijoje Dievas apsireiškė žmonijai. Skaitant šventuosius tekstus randame daugybę patarimų ar pamokymų, susijusių su daugybe žmogaus gyvenimo sričių: morale, etika, sveikata, intymumu, mityba, darbu ir t.t. Kai kurie šių nurodymų yra universalūs, kiti, atrodo, kad buvo skirti tam tikram laikmečiui ir konkrečiai sričiai. Kadangi visi jie yra Dievo nurodymai (Tora), plėtoti principus, kurie padeda mums suprasti, kas yra universalu, o kas – konkretu, reikia labai atsargiai. Septintosios dienos adventistai ir daugelis kitų krikščioniškų organizacijų atskiria „Apeiginį įstatymą“ (kuris moko išganymo per simbolius ir apeigas), „Civilinį įstatymą“ (nurodymus, susijusius su bendruomenės gyvenimu senovės Izraelio laikais) ir „Moralinį Įstatymą“ (Dievo elgesio modelis žmonijai).
Kunigų knygoje yra daug apeiginių įsakymų, ypač susijusių su apeigomis šventykloje. Išėjimo 23, 1–9 yra civilinių įsakymų ir teisingumo principų pavyzdžių. Tada yra Moralinis Įstatymas, Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos daugelis krikščionių (bent teoriškai) laiko skirtais Dievo visai žmonijai.
Perskaitykite Iš 23, 1–9. Kokius universalius moralės principus galime įžvelgti tame, kas buvo duota konkrečiai senovės Izraeliui?
II. MORALINIS ĮSTATYMAS ŠIANDIEN
Daug krikščionių tvirtina, kad Dešimt Įsakymų yra universalus Dievo moralinis kodeksas. Šį požiūrį atspindi, pavyzdžiui, įvairūs teisiniai „mūšiai“, kai krikščionys siekia viešinti Dešimt Dievo įsakymų įvairiose vietose, ypač valstybinėse mokyklose JAV. Alabamoje buvo kovojama su valstybės teisėju, kuris atsisakė pašalinti iš teismo posėdžių salės Dešimt Įsakymų, nepaisant įsakymo tai padaryti aukštesnės pakopos teismo. Daugybei žmonių Dešimt Dievo įsakymų vis dar galioja ir išlieka Dievo moralės matu.
Tam yra gera priežastis. Nors Dekalogas (Dešimt Dievo įsakymų) buvo susistemintas ant Sinajaus, Pradžios knygoje yra užuominų, kad dauguma įsakymų jau buvo žinomi.
2. Ką pateikti tekstai pasako apie Įstatymo egzistavimą iki Sinajaus? Pr 35, 1–4; 2, 3; 4, 8–11; 39, 7-9; 44, 8; 12, 18.
Mąstant logiškai, Dešimt Dievo įsakymų negalėjo būti duoti tik žydams, t.y. tik konkretiems žmonėms, gyvenusiems tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Savaime suprantama, kad moralės klausimai, pavyzdžiui, vagystė, žudymas, neištikimybė, stabmeldystė, yra visuotini, nepriklausomi nuo kultūros. Be to, kai Biblija aiškiai moko, kad nuodėmė yra apibrėžiama per Įstatymą (Rom 7, 7), jo panaikinimas – tai padrika pozicija bet kuriam Biblija tikinčiam krikščioniui.
3. Kaip Jok 2, 11 padeda mums suprasti amžiną Dievo Įstatymą?
1 Jn 5, 3 parašyta, kad klusnumas Dievo Įstatymui yra mūsų meilės išraiška Jam. Ką tai reiškia? Kodėl klusnumas Jo Įstatymui išreiškia meilę?
III. ĮSTATYMAS IR EVANGELIJA
Nors daug žmonių supranta, kad Dešimt Dievo įsakymų išlieka privalomais krikščionio gyvenime, jų atliekamas vaidmuo išganymo plane gali pasirodyti nesuprantamas. Jei mes nesame išgelbėti Įstatymo vykdymu, koks tada jo tikslas?
4. Kaip šie tekstai padeda mums suprasti Įstatymo vaidmenį tiems, kurie yra išgelbėti per malonę?
Rom 3, 19–20; Ps 119, 5–6; Rom 7, 7;
Įstatymas niekada nebuvo sumanytas kaip išganymo priemonė. Šventosios Dvasios veikimu Įstatymas padeda nusidėjėliui suprasti, kad jam reikia Kristaus malonės (Evangelijos). Kai išryškėja, kas yra teisinga, gera, kas yra tiesa, tie, kurie neprilygsta šiam matui (mes visi) supranta išganymo poreikį. Šia prasme Įstatymas nukreipia mus į Evangeliją, malonę. Ši malonė ateina pas mus per Jėzų. Įstatymo funkcija, net Senajame Testamente, – tai parodyti mums mūsų išganymo poreikį. Įstatymas niekada nebuvo skirtas parūpinti išganymą.
Tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento požiūriu, klausti, ar Įstatymas gali suteikti išganymą, yra neteisinga! Nė viename iš testamentų neteigiama ir neužsimenama, kad taip apskritai kada nors buvo.
„Klaidinga teigti, kad rašęs Laišką hebrajams apaštalas (10, 1–4) pakoregavo Įstatymą, jei jis būtų mokęs, jog ‚[įmanoma], kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes‘… Aukos buvo simboliai, pirmavaizdžiai vienos tobulos aukos.“ (Walter C. Kaiser, „Five Views on Law and Gospel“ (Mich: Zondervan, 1993), 394 p.
Pažvelkite, ką Dievo Įstatymo laužymas padarė žmonijai. Kaip jūsų gyvenimą veikė Dievo Įstatymo laužymas? Ką jūsų atsakymas pasako apie tai, kad Įstatymas iki šiol yra aktualus?
IV. SABATA IR ĮSTATYMAS
Pamokos antroje dalyje išsiaiškinome, kad daug krikščionių vis dar tiki, jog Dievo Įstatymas yra privalomas. Jei asmuo pripažįsta nuodėmės tikrovę, sunku būtų suprasti, jei jis tikėtų priešingai.
Tačiau visi žinome, kad krikščionims pareigos Įstatymui klausimas staiga tampa labai miglotas prakalbus apie klusnumą ketvirtam įsakymui, ypač ryšium su pačia septinta diena. Ironiška tai, kad Alabamos teisėjas, patekęs į bėdą dėl to, jog primygtinai reikalavo palikti Dešimt Dievo įsakymų teismo salėje, pats gyveno laužydamas šį įsakymą, nes, kad ir kaip griežtai jis laikėsi sekmadienio, teisėjas nevykdė biblinio įsakymo ilsėtis septintą dieną. Anot Jokūbo: „kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų“ (Jok 2, 10). Tada išeitų, kad teisėjas buvo kaltas dėl visų įsakymų, kuriuos jis reikalavo palikti teismo salėje!
Iš 20, 9–10 paaiškina sabatos įsakymą. Tekste aiškiai pasakyta, kada prasideda sabata (septinta diena), ir kaip ji turi būti švenčiama (nei vienas asmuo, gyvenantis po vienu stogu, neturi dirbti), kad šios dienos šventumas būtų išsaugotas. „Sabata nėra skirta atgauti jėgoms tiems, kurie pernelyg silpni ir negali dirbti dieną po dienos be poilsio. Sabata apibūdinama kaip diena, skirta sutelkti dėmesį į šventumą (tai, kas susiję su priklausymu Dievui), kad galėtume mėgautis Dievo palaiminimais tai dienai, kad galėtume patirti jos potencialą.“ (Douglas K. Stuart, „The New American Commentary“, Exodus, t. 2 (Broadman & Holman Publishers, 2006), 460 p.
5. Sabata įkūnija tą dvasinį potencialą, kurį ji simbolizuoja. Ką šie tekstai pasako apie dvasinę sabatos reikšmę? Kaip jūsų asmeninis sabatos patyrimas padėjo jums geriau suvokti, ko šie tekstai moko? Iš 20, 11; Įst 5, 15; Iš 31, 13; Ez 20, 20; Hbr 4, 3–9.
V. SABATA IR EVANGELIJA
Apmąstant paskutinį pamokos praeitos dalies klausimą, pažvelgėme į Iš 20, 11–12 ir Įst 5, 15. Čia matome, kad sabata nurodo į dvi mintis: sukūrimas ir atpirkimas. Šios dvi sąvokos labai stipriai susietos Biblijoje. Dievas yra ne tik mūsų Kūrėjas, bet ir Atpirkėjas. Abi šias svarbias dvasines tiesas kiekvieną savaitę mums primena septinta diena, kai sabatą ilsimės, kaip liepia įsakymas (Lk 23, 56). Tą patį darė ir moterys, grįžusios iš Galilėjos kartu su Jėzumi (Lk 23, 55).
6. Perskaitykite Kol 1, 14–16 ir Jn 1, 1–14. Kaip šie tekstai susieja Jėzų kaip mūsų Kūrėją ir Atpirkėją?
„Kadangi dieviškasis Įstatymas yra toks pat šventas, kaip Dievas, tik lygus su Dievu gali permaldauti už nusižengimą. Tik Kristus galėjo atpirkti puolusį žmogų iš Įstatymo prakeikimo, ir užtikrinti darną su dangumi.“ (E. Vait, „God‘s Amazing Grace“, 42 p.) Tik kaip Kūrėjas, tik kaip lygus su Dievu, tik kaip Tas, per kurį atsirado visa, kas tik yra atsiradę (Jn 1, 3), tik Jėzus galėjo atpirkti puolusią žmoniją.
Nurodydama į Kristų kaip mūsų Kūrėją ir Atpirkėją, sabata yra galingas malonės Evangelijos simbolis. Iš tiesų, poilsis sabatos dieną parodo, kad mes nepasitikime Įstatymo darbais, bet tuo, ką Kristus atliko dėl mūsų. Taip sabatos poilsis tampa atilsio, kurį turime Jėzuje (žr. Hbr 4, 3–9), simboliu.
Išgelbėjimas taip pat yra atkūrimas, prasidedantis tik mums priėmus Jėzų (žr. 2 Kor 5, 17; Gal 6, 15). Tačiau atkūrimo kulminacija bus pasiekta sukūrus naują dangų ir žemę (žr. Iz 65, 17; Apr 21, 5). Šios eilutės dar aiškiau rodo, kaip svarbios sukūrimo ir atpirkimo tiesos yra susijusios su įsakymu švęsti sabatą, vienu iš Dešimties Įsakymų.
Sakyti, kad laikotės sabatos ar net ilsitės sabatą yra viena. Tai darė ir Rašto aiškintojai bei fariziejai. Bet visai kas kita patirti sabatos pilnatvę. Ką galite padaryti, siekiant geriau pasinaudoti dvasine ir fizine palaima, kurią Dievas suteikia mums sabatos dieną?
Papildomam tyrinėjimui: E Vait, „God’s Law Immutable“ 140-146 p.; „Didžioji kova“ 407-422 p.
„Dievas nori, kad suprastume, jog Jam priklauso mūsų protas, siela, kūnas ir dvasia. Jam priklauso viskas, ką turime. Esame Jo sukurti ir atpirkti. Kaip mūsų Kūrėjas, Jis tikisi, kad tarnausime Jam. Kaip mūsų Atpirkėjas, Jis gali tikėtis mūsų tarnystės ir besąlygiškos meilės, ir teisiniu pagrindu. […] Mūsų kūnas, mūsų siela, mūsų gyvenimas yra Jo ne tik todėl, kad tai yra Jo dovana, bet todėl, kad Jis nuolat teikia mums palaimas ir jėgų naudotis šiomis dovanomis…“ (E. Vait, „God‘s Amazing Grace“, 245 p.
„Viešpats sako: „Jei šabo dieną nekelsi kojos iš namų ir Mano šventą dieną neužsiimsi savo reikalais, jei šabą laikysi žavesio diena, Viešpaties šventą dieną – šlovinga, tai džiaugsiesi Viešpatyje“ (Iz 58, 13–14). Visiems, kurie priima sabatą kaip Kristaus kūrybinės ir atperkamosios galios ženklą, ji bus palaiminimas. Matydami joje Kristų, jie džiaugsis Jame. Sabata liudys jiems apie pasaulio sukūrimo darbą, kaip Jo galingos jėgos atpirkti įrodymą. Nors ji primena prarastąją Edeno ramybę, ji kalba apie ramybę, kurią sugrąžino Išgelbėtojas. Ir visa kas gamtoje atkartoja Jo kvietimą: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28) (E. Vait, „Su meile iš Dangaus“, 259 p.)
Aptarkite:
1. Jer 31, 33 parašyta: „Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis. – Įdiegsiu jiems Savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada Aš būsiu jų Dievas, o jie bus Mano tauta.“ Kai kas naudojasi šiuo tekstu ir mėgina parodyti, kad Įstatymas (tiksliau septintoji diena sabata) buvo panaikintas Naujojo Testamento. Kuo toks mąstymas netikęs? Kaip šis tekstas sustiprina septintosios dienos adventistų poziciją dėl Įstatymo, įskaitant sabatą?
2. Kadangi mes tikime, kad Įstatymo, įskaitant sabatą, reikia laikytis, kodėl turime būti atsargūs, kad nepatektume į Įstatymo raidės prisilaikymo spąstus? Klasėje aptarkite, kas yra Įstatymo raidės laikymasis ir kaip galime to išvengti.
3. Pagalvokite apie Įstatymo vaidmenį didžiosios kovos kontekste. Kodėl, puldamas Dievo Įstatymą, šėtonas išskyrė įsaką švęsti sabatą? Kodėl, jo supratimu, tai buvo „puikus“ sumanymas?