Vasario 16–22 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Hbr 1, 3; Kol 1, 16–17; Job 42; Mt 5, 45; 6, 25–34; 10, 28.
Įsimintina eilutė: „O mano Dievas iš Savo turtų gausos Kristuje Jėzuje šlovingai patenkins visas jūsų reikmes“ (Fil 4, 19).
Dievas palaiko kūriniją nuolat, todėl visata kartais lyginama su mechanizmu, kurį Dievas paliko savieigai.
Tačiau geresnė metafora kūrinijai nusakyti yra muzikos instrumentas, naudojamas Dievo grojant norimą „melodiją“. Tai reiškia, kad Jis nuolat dalyvauja palaikant, ką Jis sukūrė.
Visatoje niekas neegzistuoja nepriklausomai nuo Viešpaties. Jis sukūrė viską, kas sutverta. „Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1, 3). Be kita ko, Jis yra Tas, kuris išlaiko visa. Dar labiau stebina tai, kad visa sukūręs ir išlaikantis Dievas buvo nukryžiuotas už mus.
„Apaštalas Paulius, įkvėptas Šventosios Dvasios, skelbė apie Kristų, kad visa sukurta per Jį ir Jam, Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi (Kol 1, 16– 17). Ranka, kuri išlaiko pasaulius erdvėje, ranka, kuri palaiko jų tvarkingą išsidėstymą bei nuolatinę veiklą Dievo Visatoje, yra ta pati ranka, kuri už mus buvo prikalta prie kryžiaus.“ (E. Vait. Ugdymas, 152 p.)
I. IŠLAIKYTOJAS
1. Perskaitykite Hbr 1, 3 ir Kol 1, 16–17. Koks yra Jėzaus vaidmuo nuolatinėje visatos būtyje?
Tai reiškia, kad Jėzus ir toliau išlaiko visatą Savo jėga. Visata nėra savarankiška. Jos būtis priklauso nuo nuolatinės Dievo valios. Tai paneigia deizmą, filosofiją, kuri moko, kad Dievas sukūrė pasaulį savivaldai ir tada paliko jį vystytis Dievui nesikišant. Biblija atmeta tokią teoriją.
Be to, Dievas nėra kūrinijos viduje, nuolat tveriantis, kaip klaidingai teigia panteizmas, neva visata ir Dievas yra viena, arba panenteizmas, teigiantis, kad Dievas gyvena visatoje tarsi tai būtų jo paties kūnas. Dievas nėra priklausomas nuo visatos. Jis yra atskiras nuo visatos. Jis buvo ir yra, nepriklausomai nuo visatos. Visata priklauso nuo Dievo, o Dievas nepriklauso nuo visatos.
2. 1 Kor 8, 6 ir Apd 17, 28. Kaip Paulius apibūdina mūsų santykius su Jėzumi?
Mes priklausome nuo Dievo, Jo išlaikančios galios, kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną. Esame gyvi ir galime veikti bei kurti santykius dėka Jo meilės. Tai ypatingai svarbu tiems, kurie pasišventė Dievui ir, kaip rašė Paulius, yra Kristuje (2 Kor 5, 17; Ef 2, 10; atkreipkite dėmesį į žodį kūrinys šiuose tekstuose). Taip pat tiesa, kad net atmetantys išgelbėjimą priklauso nuo Dievo išlaikančios galios. Danielius tai labai skvarbiai pasakė karaliui Belšacarui: „o Dievo, kurio rankoje tavo alsavimas ir kuriam paklūsta visi tavo keliai, tu nepagarbinai“ (Dan 5, 23).
Turint visa tai omenyje, kaip suprasti laisvą valią ir pasirinkimą? Kodėl šie mūsų būties elementai yra labai svarbūs viskam, kuo tikime?
II. DOSNUS TEIKĖJAS
Pr 1, 29– 30 rodo, kad Dievui sukūrus pirmas gyvas būtybes, joms Jis parūpino maistą. Augalai, vaisiai ir sėklos buvo maistas žmonėms ir gyvūnams. Grobuoniškumas ar varžymasis dėl išteklių neminimas. Dosnus Teikėjas parūpino apsčiai maisto visiems, kad nereiktų jokio smurto.
Tai didžiulė priešybė evoliucijos teorijai, kuri moko, kad žmogaus ir visos gyvūnijos gyvenimas galimas tik per smurtą, grobuoniškumą ir natūralią atranką. Pirmuosiuose Pradžios knygos skyriuose apie tai neužsiminta. Priešingai, atskleistas pasaulis buvo tikra šio žodžio prasme – rojus. Todėl Viešpačiui baigus kurti pasaulį, Biblijoje užrašyti šie žodžiai: „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena“ (Pr 1, 31).
3. Perskaitykite Pr 2, 8– 9. Ko ši ištrauka moko apie Dievo norą pasirūpinti Adomu ir Ieva?
Jau buvo minėta, kad Dievas parūpino maistą visiems Savo kūriniams, įskaitant žmones. Dabar matome Dievą žengiant dar vieną žingsnį. Jis ne tik apsčiai parūpino maisto visoje žemėje, bet Jis užveisė ypatingą sodą Adomui ir Ievai su medžiais, kurie buvo gražūs akims ir geri maistui (žr. Pr 2, 9). Sodas savo grožiu ir maisto įvairove buvo dosnios Dievo meilės ir malonės apvaizda. Tai buvo malonės dovana, nes Adomas ir Ieva nieko nepadarė, kad nusipelnytų Dievo dovanų, tačiau visa buvo pasiūlyta laisvai ir gausiai.
Ankstesnėje temoje jau buvo minėta, kad labai nutolome nuo pirminės kūrinijos. Mūsų pasaulis yra labai sugadintas. Atrodo, kad žemėje niekas nebuvo apsaugota. Vis dėlto net žaloje įžvelgiami galingi Dievo meilės įrodymai.
„Kūrinija yra galia, bet kūrinijos Dievo galia neribota. Jo darbai parodo Jo charakterį. Mėginantys pažinti Jį iš Jo rankų darbo, o ne iš didžių žmonių prielaidų, pamatys Jo Artumą visame kame.“ (E. Vait. „The Signs of the Times“, kovo 13, 1884.) Pagalvokite apie gamtą. Kaip Jo Artumas įžvelgiamas visame kame?
III. „NATŪRALUS“ BLOGIS
Žinoma, vienas iš svarbiausių klausimų, iškylančių tikintiesiems mylintį Dievą, yra blogis; ne tik žmogiškas blogis, bet ir tai, kas vadinama „natūraliu blogiu“ (potvyniai, viesulai, sausros, žemės drebėjimai ir t.t.). Šie sukelia daug skausmo ir kančių ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Kaip suprasti šiuos dalykus? Jei Dievas valdo kūriniją, kodėl tokie dalykai vyksta?
Viena pirmųjų Biblijos knygų yra Jobo knyga. Pastarojoje šie ir kiti klausimai virto skaudžia tikrove Jobui (žr. ketvirtąją savaitę).
4. Perskaitykite Job 42. Kokius atsakymus pateikia šis skyrius? Kokie klausimai lieka neatsakyti?
Kiekvienam, kada nors skaičiusiam Jobo knygą, ko gero iškilo daugiau klausimų nei atsakymų. Aiškinantis blogio egzistavimą, ši knyga atskleidžia svarbias tiesas, susijusias su didžiąja kova (taip pat žr. Apr 12, 12), kuri padeda suprasti labai svarbų kontekstą. Didžiosios kovos scenarijus, deja, nepaaiškina kiekvieno blogio atvejo. Iš tikrųjų, paaiškinti blogį tam tikra prasme reikštų pateisinti jį, o to daryti negalima. Didžioji kova gali iškelti svarbius klausimus, susijusius su blogiu, tačiau pagrindinė tema mažai ką sako mums, jei apskritai ką nors sako, apie kiekvieną blogio atvejį.
Susidūrus su katastrofiškomis netektimis, nei Jobas, nei mes negalime jų paaiškinti. Nors kalbėjo Jobui, Dievas nepateikė atsakymų į Jobo klausimus, nei Jis paaiškino įvykių priežastis. Jis tiesiog priminė Jobui, kad yra jam nesuprantamų dalykų, ir teks pasitikėti Dievu. Būtent tai ir darė Jobas. Mūsų patyrimas dažnai yra panašus. Galime nesulaukti atsakymų į rūpimus klausimus. Tačiau pasakojime apie Jobą galime įžvelgti paaiškinimus blogio prigimčiai. Tai rodo mums, kad Dievas yra neabejingas sunkumams, su kuriais susiduriame.
Dar kartą paskaitykite apie sabatos pašventinimą ir perskaitykite E. Vait citatą. Kaip tai padeda geriau suprasti blogio klausimą, žinant, kad pats Dievas dėl to labai nukentėjo?
IV. SUGADINTOS KŪRINIJOS VALDYMAS
5. Perskaitykite Mt 5, 45 ir Ps 65, 10–11. Kaip veikia Dievas, siekdamas išlaikyti Savo kūrinius? Ką tai pasako apie Dievo rūpestį sukurtam pasauliui?
Mes esame susipažinę su saulės šviesa ir lietumi. Mokslininkai jau pateikė paaiškinimus, susijusius su šiais reiškiniais. Tačiau yra dalykų, kurių mokslas negali paaiškinti. Užkulisiuose Dievas aktyviai rūpinasi Savo kūrinių reikmėmis. Galbūt Jo keliai nežinomi, tačiau aišku, kad Jis valdo. Panašiai kaip įgudęs muzikantas gali įspūdingai groti instrumentu, kad dėmesys yra sutelkiamas ne į muzikantą, bet muziką, taip Dievas valdo kūriniją, jog matydami tvarką dažnai žavimės kūrinijos didybe. Tuo pačiu metu galime net nesuprasti, kad Dievas veikia užkulisiuose, lemdamas įvykius pagal Savo valią, kad galiausiai viskas išeitų į gera mylintiems Dievą (Rom 8, 28).
6. Koks panašus reiškinys pažymėtas šiuose tekstuose? Pr 8, 1; Iš 10, 13; Sk 11, 31.
Vėjas yra įprastas reiškinys, ir paprastai suprantame, kas sukelia vėją. Tačiau šiuose tekstuose vėjas kyla esant ypatingoms aplinkybėms. Galėtume pavadinti tai „apvaizdos vėju“. Jis kyla tam tikru laiku ir konkrečiose vietose bei įgyvendina konkrečius tikslus. Nors jie gali pasirodyti „natūralūs“, yra nematoma Priežastis, įgyvendinanti tikslus Savo valia, naudojant pasaulio reiškinius, kuriuos Jis sukūrė Savo tikslams pasiekti.
2 Kar 20, 9–11 skaitome apie vieną labiausiai neįprastų stebuklų visoje Biblijoje. Saulės ir žemės bei dienos ilgio santykis atrodo yra vienas stabiliausių ir prognozuojamų reiškinių žmogiškam patyrimui. Įsivaizduokite šiandienos mokslininkų bendruomenės reakciją, jei panašus reiškinys įvyktų mūsų dienomis. Vis dėlto turime paklausti: „Argi yra Dievui negalimų dalykų?“ (Pr 18, 14). Šis ir kiti stebuklai turėtų pasakyti mums, kad yra daug mums nesuprantamų reiškinių, susijusių su kūrinija ir Dievo veiksmais. Todėl labai svarbu, kad asmeniškai pažintume Dievą ir Jo meilę. Tokiu būdu išmokstame pasitikėti Juo, nepaisant to, kad ne viską suprantame.
V. SUGADINTOS KŪRINIJOS IŠLAIKYTOJAS
„Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?“ (Mt 6, 26).
Adomui ir Ievai nusidėjus ir uždraudus jiems patekti į sodą, Dievas pasirūpino būtinais fiziniais poreikiais (Pr 3, 21). Dėl nuodėmės atsirado nauja, t.y. drabužių būtinybė. Adomas ir Ieva bandė parūpinti sau drabužius, bet figmedžių lapai tam netiko. Reikėjo kažko geresnio, todėl Dievas padarė drabužius iš kailių (Tai apsvarstysime nuodugniau kitoje pamokoje). Esmė, kad Dievas pasirūpino jų poreikiais, nors jie puolė. Tai dar vienas Dievo malonės pavyzdys. Jis rūpinasi mumis nepaisant mūsų nevertumo.
7. Perskaitykite Mt 6, 25–34. Kokią svarbią žinią Jėzus atskleidė šiais žodžiais? Kaip turime suprasti juos išmėginimų ir tragedijos, kurie ištinka daugelį, metu?
Tai labai guodžiantys žodžiai, todėl turime laikytis jų visa savo širdimi, siela ir protu, ypač patiriant kančią, netektį ir kitais atvejais. Jėzus mirė už mus, ne lelijas ir paukščius. Galime būti užtikrinti dėl Jo meilės mums, nepaisant aplinkybių. Vis dėlto visi žinome, kad aplinkybės kartais gali būti pasibaisėtinos. Matome badą, sausrą, potvynius, epidemijas ir mirtį, ir krikščionys nėra atsparūs šioms tragedijoms.
Dievas nepažadėjo Savo žmonėms prabangos ir gyvenimo be skausmo, tačiau Jis pažadėjo pasirūpinti mūsų poreikiais ir sustiprinti mus, kad galėtume susidoroti su iššūkiais. Tiesiog negalime pamiršti didžiosios kovos tikrovės ir kad gyvename puolusiame pasaulyje.
Perskaitykite Mt 10, 28. Kaip ši eilutė, skaitoma kartu su šiandienos temoje pateiktais tekstais, gali padėti mums geriau kovoti su negailestinga ir dažnai mus ištinkančia gyvenimo tikrove?
Papildomam tyrinėjimui: „Tačiau mokslo žmonės mano galį suprasti Dievo išmintį, tai, ką Jis padarė arba gali padaryti. Vyrauja nuomonė, kad Jis yra suvaržytas Savo Įstatymo. Žmonės neigia Jo buvimą, Jo nepaiso arba mano galį paaiškint viską, net ir Šventosios Dvasios veikimą į žmogaus širdį, ir nei gerbia Jo vardą, nei baiminasi Jo galios. Jie netiki antgamtiška Dievybe, nesuprasdami nei Dievo Įstatymo, nei beribės Jo galios Savo valiai per mus vykdyti. Terminas gamtos dėsniai įprastine reikšme apima tai, ką žmonės sugebėjo atrasti pagal dėsnius, galiojančius fiziniame pasaulyje. Tačiau jų žinojimas yra ribotas, ir kokia plati ta sritis, kurioje Dievas gali veikti pagal Jo paties duotus įstatymus, tačiau tai visiškai nesuprantama ribotoms būtybėms!“ (E. Vait. Patriarchai ir pranašai, 84 p.) (Taip pat žr., E. Vait. „Testimonies for the Church“ t. 8, 259-261 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Atidžiai perskaitykite E. Vait citata. Ką ji sako? Ar matome, kad daugelis mokslininkų šiandien daro būtent tai, ką ji rašė?
2. Šiuolaikinis mokslas daug geriau nei anksčiau natūralių priemonių pagalba paaiškina, kodėl vyksta arba nevyksta tam tikri reiškiniai. Bėda ne „natūraliosios priemonės“ ar „gamtos dėsniai“, bet mintis, kad šios priemonės ir dėsniai yra viskas, neva nėra jokių antgamtiškų jėgų. Logiškai mąstant, kas negerai su šia prielaida? (Paklauskite savęs, kaip šie dėsniai atsirado?) Ir kodėl ši mintis prieštarauja elementariam bibliniam mokymui?
3. Kaip metafora, kad kūrinija yra tarsi muzikos instrumentas, o ne įrenginys, tiksliau atspindi Dievo santykį su kūriniais?
4. Kokių kitų pavyzdžių galima rasti Šventajame Rašte, kai Dievas lėmė konkrečius įvykius, kuriuos mes laikytume gamtos jėgomis? (Žr., pvz., 1 Kar 19, 11–12.)