Žmonės yra protingiausi iš visų Dievo kūrinių. Nors žavingi, varlės, šunys, vikšrai ir asilai nesugeba samprotauti kaip mes. Nepaisant to, kad sugebame vadovautis logika ir racionalumu, taip pat esame emocionalūs. Galima būtų teigti, kad jausmais vadovaujamės daugiau negu mąstymu.
Jausmai yra naudingi. Be jų nebūtume žmonės. (Kas nežino, kas yra meilė, užuojauta, gailestingumas, baimė ar liūdesys?) Robotai gali funkcionuoti nieko nejausdami, tačiau mes – niekada.
Žinoma, nuodėmingame pasaulyje jausmai dažnai atneša daug skausmo. Ligos, karas, skurdas, stichinės nelaimės, ekonominė nežinomybė, problemos šeimoje sukelia baimę ir liūdesį, su tuo visi esame gerai susipažinę.
Pažiūrėkite, kokius jausmus mūsų pasaulis pažadino Jėzuje! „Jėzus pravirko“ (Jn 11, 35). „Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo […]“ (Mk 3, 5). „Jis jiems skundėsi: ‚Mano siela mirtinai nuliūdusi‘“ (Mk 14, 34). „Pamatęs ją verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs paklausė […]“ (Jn 11, 33). „Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia […]“ (Iz 53, 3).
Laiške hebrajams tinkamai išreikšta ši neįtikėtina tiesa apie mūsų Viešpatį: „Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį“ (Hbr 4, 15).
Liūdesys, skausmas… šie jausmai nėra netinkami, nuodėmingi. Neparodome netikėjimo ar pasitikėjimo trūkumo, kai gyvenimo sąmyšyje pasiduodame tokiems jausmams. Juk ir Jėzus jiems pasidavė.
Praėjo tūkstančiai metų nuo tada, kai žmonės galėjo valgyti nuo „gyvybės medžio“ (Pr 2, 9). DNR „nusidėvėjo“. Esame sugedę, ir, priešingai evoliucijos mitui, vis blogėjame.
Todėl nenuostabu, kad nuodėmė pakenkė ir mūsų jausmams. Dažnai užuot juos valdę, jausmai valdo mus, net pastūmėja mus priimti neteisingus sprendimus, kurie sukelia dar didesnę širdgėlą ir liūdesį. Laimei Viešpats paruošė kažką geresnio.
Šį ketvirtį mokysimės apie žmogiškuosius jausmus ir biblinius principus, kurie gali padėti suprasti mūsų jausmus ir ieškoti Viešpaties galios pažaboti juos. Mokysimės apie biblinių veikėjų jausmus ir jų reakcijas į tai, kas atsitiko jiems, gero ir blogo, ir užduosime svarbų klausimą: ko galime pasimokyti iš jų patyrimo, kuris gali padėti mums?
Žinoma, kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurių jausmus lemia fiziologinės problemos, kaip antai – cheminės pusiausvyros sutrikimas, reikia profesionalo pagalbos, jei ji yra pasiekiama. Tačiau, kokia bebūtų situacija, neturėtume abejoti Dievo galia išgydyti.
Mūsų troškimas, kad šis ketvirtis, jausmų supratimo kontekste, padėtų mums užmegzti ryšį su Viešpačiu, kuris suteikė mums didžiausią jausmą iš visų – meilę. Pagaliau nesvarbu, ar mūsų jausmai mus pakylėja, ar slegia. Te kiekvienas iš mūsų išmoksta mėgautis meile, ypač, kai esame prislėgti, kad Dievo malone atspindėtume ją kitiems, nes „meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 8).
Dr. Julian Melgosa
Dr. Julian Melgosa yra Walla Walla Universiteto Švietimo ir Psichologijos fakulteto dekanas.