Būdamas Tesalonikoje, ką ir kodėl Paulius darė, be to, kad skelbė Evangeliją? 1 Tes 2, 9–10.
Mintis, kad Paulius dirbo per dienas ir naktis, būtų perdėta, jeigu būtų suprantama pažodžiui. Graikiškas tekstas išreiškia kokybę, o ne faktiškai praleistą laiką. Kitaip tariant, Paulius sakė, jog jis padarė daugiau, nei buvo tikimąsi, kad nebūtų našta tesalonikiečiams; Paulius siekė, kad niekas nepastotų kelio liudijimui.
Be kita ko, apaštalas labai atsargiai elgėsi, kad neįžeistų nei Dievo, nei aplinkinių (žr. 1 Tes 2, 10; Lk 2, 52). Paulius ir apaštalai stengėsi būti nepriekaištingi, kad Evangelija būtų dėmesio centru.
Kokį palyginimą Paulius naudojo 1 Tes 2, 11–12, apibūdindamas savo elgesį su tesalonikiečiais? Taip pat žr. Lk 11, 11–13. Ko tai moko?
Geras tėvas nustato ribas, pasirūpina paskata bei meile. Jis pritaiko ugdymą ir drausmę unikalioms kiekvieno vaiko savybėms bei emocinei būklei. Priklausomai nuo vaiko ir situacijos, tėvas gali padrąsinti, pamokyti arba sudrausminti.
Misionieriškam Pauliaus požiūriui būdinga tam tikra įtampa. Viena vertus, jis visada stengėsi pritaikyti savo požiūrį unikaliam žmonių charakteriui ir situacijai, kita vertus, jis labai rūpinosi, kad išorė atitiktų vidų. Kaip tai galima užtikrinti, jei mėgini tapti viskuo visiems?
Svarbiausia – meilė, kuria Paulius mylėjo atsivertusius. Jis padarė viską, ką galėjo, nors suprato, jog yra dalykų, kurių jie nebuvo pasiruošę priimti (žr. Jn 16, 12). Taigi jis darbavosi savo rankomis ir pats laikėsi nurodymų, siekdamas išvengti nereikalingų kliūčių Evangelijos priėmimui. Išties galinga pasiaukojimo pamoka.